Ketvirtadienį oficialiai atidaromas vienas iš svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau kaip 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos. Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, dujotiekis atvers kelią į Vakarų Europos dujų rinką ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai, Suomijai. Jos iki šiol žemyniniu būdu dujų galėjo įsigyti tik iš Rusijos.
Energetikos ministras sako, kad dėl įtemptos situacijos regione dujotiekis GIPL atidarytas šiek tiek anksčiau negu buvo planuota.
„Preliminarus planas buvo metų vidurys, tačiau situacija regione dabar yra įtempta, įmonės greičiau sutvarkė reikiamus dokumentus, atidavė vertinti dujotiekį ir galime jį atidaryti anksčiau. Jeigu būtų iškilusi kokia nors nenumatyta aplinkybė, buvo galima net nesutvarkius dokumentų jį atidaryti šiek tiek anksčiau, kaip kad yra su mūsų prisijungimu prie Lenkijos elektros tinklų. Jeigu kažkas atsitiktų su mūsų tinklais, esame sutarę, kad per dvi valandas mes prisijungiame prie Europos tinklų. Tokias sutartis esame sudarę tiek su Lenkija, tiek su europiniais tinklais“, – sako D. Kreivys.
Energetikos žinovai sako, kad dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra vienas svarbiausių energetikos projektų nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tuo neabejoja ir energetikos ministras. Jis teigia, kad GIPL dujotiekis ne tik padės išlaikyti tvarią dujų sistemą, bet ir sumažins terminalo išlaikymo išlaidas vartotojams.
„Pirmiausia jis užtikrins mūsų dujų sistemos patikimumą. Atsisakius rusiškų dujų, mums reikia, kad dujų sistema būtų tolygi ir veiktų sėkmingiau. Lenkiškas dujotiekis ir jungtys su Latvija padeda mums išlaikyti tvarią sistemą. Antra, sistema leis mums užtikrinti didesnę dujų konkurenciją. Tiekėjai iš Lenkijos galės konkuruoti mūsų rinkose. Dabar, pavyzdžiui, Lenkijos dujų tiekėjas yra užsakęs terminalą 6 laivams ir jie nebūtinai plauks į Lenkiją. Dalis jų bus parduodama ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Suomijoje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu jis turi ilgalaikius kontraktus su amerikiečiais, gali labai aktyviai konkuruoti rinkose mažindamas kainą. Tai naudinga mums visiems, bus konkurencija dėl vartotojų. Trečias labai svarbus dalykas – mes tikimės, kad dujotiekis didžiąją laiko dalį dirbs į Lenkijos pusę. Ostrolenkoje yra didžiulė dujų generacinė elektrinė, kuriai reikia daug dujų ir Lenkija jau skaičiuoja, kad tos dujos bus tiekiamos iš terminalo. Tai reiškia, kad terminalas bus užimtas turbūt 90–100 proc., tai yra didžiausias rodiklis Europoje. Tai reiškia, kad terminalo išlaikymo išlaidos, kurios tenka mūsų vartotojui, bus žymiai mažesnės“, – teigia energetikos ministras.
Rusija praėjusią savaitę nustojo tiekti dujas Bulgarijai ir Lenkijai. Energetikos ministro paklausus, kiek Lietuva galės padėti Lenkijai, jeigu kitą šildymo sezoną ji pritrūks dujų, D. Kreivys teigia, kad, esant reikalui, Lietuva padėti galės, tačiau tikimasi, kad jau metų pabaigoje Lenkijoje rusiškas dujas visiškai pakeis iš Norvegijos tiekiamos dujos.
„Lenkijos situaciją reikia matyti šiek tiek plačiau. Rudenį, net keliais mėnesiais anksčiau, atsidarys Baltijos dujotiekis „Baltic Pipe“, kuriuo Lenkija gaus beveik pusę jiems reikalingų dujų iš Norvegijos. Taigi norvegiškos dujos pakeis rusiškas ir dar bus daugiau, negu tiekdavo Rusija. Metų gale Lenkija jau tampa saugi. O jeigu iki metų galo Lenkijai pradės trūkti dujų, turbūt dalį jų galės gauti ir iš mūsų. Kai bus paleistas „Baltic Pipe“, gali būti, kad, kai reikės dujų, dalį jų mūsų regionas galės gauti iš Lenkijos. Kaip ir minėjau, GIPL dujotiekis yra didžiulis mūsų saugumo garantas“, – sako D. Kreivys.
Europos Sąjunga jau netrukus oficialiai apsispręs įvesti rusiškos naftos embargą, kitas energetikos išteklius – dujos. Tačiau D. Kreivys pastebi, kad, kalbant apie dujų embargą, didesnę įtaką daro ne dujotiekio tiesimas, o naujų terminalų statyba.
„Bent jau mūsų regionui dujotiekis suteikia didesnį saugumą, bet kalbant apie dujų tiekimą ir embargą, didžiausią įtaką daro terminalo statyba ir čia yra gerų žinių. Vokietija iki metų galo planuoja pasistatyti tris terminalus, kurie tiektų beveik iki 20 proc. visų jos suvartojamų dujų. Vokietija terminalus stato labai greitai, kartais net lygiagrečiai tvarkydama visas aplinkosaugines ir technines procedūras. Vokietija tikrai deda milžiniškas pastangas judėti į priekį. Labai tikiuosi, kad tokias pastangas Vokietija dės ir nemokėti už rusiškas dujas rubliais. Taip pat girdime, kad suomiai ir estai planuoja turėti terminalą. Kalbėjausi su Suomijos ekonomikos ministru, jis patikino, kad jie planuoja turėti terminalą iki metų galo, jų operatorius veda derybas su galimu laivo nuomotoju. Jeigu prie Suomijos, ar pirmiausia prie Estijos, jis bus prišvartuotas, nes joje beveik parengta infrastruktūra, turėsime dujų perteklių per abu terminalus, įskaitant Suomiją, bus apie 25 proc. Tai tikrai dalis dujų dar galės tekėti į Lenkiją“, – teigia energetikos ministras.
Ministras sako, kad yra pozityviai nusiteikęs ir tiki, kad Europai pavyks išsilaisvinti iš Rusijos energetinio priklausomumo, tačiau šiandien nerimą vis dar kelia socialinė ir ekonominė padėtis Europoje.
„Nusiteikimas yra tvirtas, bet yra baimės dėl ekonomikos, dėl socialinės padėties Europoje, nes ji yra labai priklausoma. Kai kurios šalys, kaip Austrija, yra net 80–90 proc. priklausomos nuo rusiškų dujų, jos turi turėti pakaitalą. Pavyzdžiui, čekai, kurie taip pat 80–90 proc. yra priklausomi nuo rusiškų dujų, prašo Lenkijos, kad leistų pasistatyti terminalą arba jiems atskirai pastatytų terminalą, per kurį dujos tekėtų į Čekiją. Taigi GIPL sujungimas su Lenkija yra labai svarbus, nes mūsų dujos galės pasiekti visą Europą. Mes būsime rinkoje ir mūsų terminalo pajėgumas bus visiškai išnaudotas“, – sako D. Kreivys.
Parengė Miglė Valionytė
