Anksčiau padaryti sprendimai dėl šildymo leido sutaupyti apie 22 mln. eurų, spaudos konferencijoje pirmadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Kalbėdama apie šildymo kompensacijas, ji akcentavo, kad gavėjų ratas išsiplėtė ir beveik visų prašiusiųjų prašymai buvo patvirtinti.
„Apie 22 mln. eurų liko žmonių namų ūkiuose, žmonių piniginėse, praplėtus šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Rudenį priimti sprendimai leido apsaugoti sunkiai besiverčiančius ir vidutinių pajamų gavėjus nuo rekordinio šildymo sezono kainų. Priemonė buvo labai taikli. Beveik 98 proc. visų gyventojų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo kompensacijos, prašymai buvo patenkinti“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad dėl kompensacijų galėjo kreiptis ne tik mažiausias pajams gaunantieji, bet ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai, patiriantys sunkumų dėl kylančių šildymo kainų.
„Buvo išplėstas gavėjų ratas. Gavėjų skaičius išaugo 61 proc. (...). Tinkamą ir laiku padarytą pokytį liudija ir išlaidos – per pirmąjį šių metų ketvirtį šildymo kompensacijoms išleista tiek, kiek per visus 2021 m.“, – teigė M. Navickienė.
Daugiausia gyventojų, gaunančių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas, yra Visagino m. – 18 proc., Akmenės r. – 13 proc., Biržų r. – 12 proc., Druskininkų, Birštono bei Anykščių r. savivaldybėse – beveik 12 proc.
Mažiausiai gaunančių kompensacijas gyvena Kazlų Rūdos ir Alytaus r. savivaldybėse – vos po 1 proc., Šilalės r. ir Klaipėdos r. savivaldybėse – po 1,5 proc., Rietavo savivaldybėje – 2 proc.
M. Navickienė pabrėžė, kad pasiskirstymą pagal savivaldybes lemia šildymo kainų tendencijos tose savivaldybėse – kur šildymo kainos mažesnės, fiksuojamas ir mažesnis prašymų skaičius. „Pasiekiamumas yra platus, bet ne visose savivaldybėse jis yra būtinas“, – sakė ministrė.
Paklausta, ar jau yra planuojama papildomų priemonių kitam šildymo sezonui, ministrė teigė, kad bus siekiama išlaikyti dabar taikomą principą.
„Patį principą mes siekiame išlaikyti tokį patį – kad žmogus negalėtų išleisti daugiau nei 10 proc. savo pajamų, jau išskaičius valstybės remiamus pajamų dydžius už šildymo sąskaitas“, – sakė M. Navickienė.
Jos vertinimu, jeigu kainos ateityje kils, šis principas ir ateityje leis didinti paramos gavėjų skaičių.
Daugiau priemonių numatoma nuo birželio
Ministrė priminė, kad buvo priimti ir kiti sprendimai, susiję su minimalia mėnesine alga, pensijomis ir kt.
„Nepaisant infliacijos pajamos praėjusiais metais didėjo. Planuojama, kad jos didės ir šiemet“, – kalbėdama apie planuojamas priemones akcentavo M. Navickienė.
Anot jos, prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 9,8 proc., remiantis Finansų ministerijos prognoze, arba 10,5 proc., remiantis Lietuvos banko duomenimis. Darbo užmokestis vis dėlto turėtų didėti sparčiau, akcentavo ministrė, nors ir pridūrė, kad dėl karo Ukrainoje bei kitų veiksnių situaciją prognozuoti gali būti sunku.
„Žiūrint aritmetiškai, prognozuojamą infliaciją žmonių pajamos turėtų aplenkti. Tačiau yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika neapibrėžtumo ir Rusijos karo, vykdomo Ukrainoje, kontekste. Tai tiek energijos išteklių, tiek maisto kainos. Pajamų augimas labiausiai turėtų sušvelninti tas augančias kainas“, – teigė M. Navickienė.
Anot jos, nors pirminis tikslas yra išlaikyti perkamąją galia, antrinis tikslas – išlaikyti teigiamą skurdo mažinimo tendenciją.
„Atlikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertų analizė rodo, kad įsijungusios priemonės, tiek tos, kurios prasidėjo nuo sausio mėnesio, tiek tos, kurios dabar bus papildomai nuo birželio 1-osios dienos, turės teigiamą įtaką žmonių skurdo rodikliams, net ir tokiomis neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis“, – kalbėjo M. Navickienė.
Ministrė priminė, kad teigiamą įtaką turėtų daryti bazinių išmokų dydžių, vaiko pinigų ir kitų išmokų didėjimas.
Anksčiau didintas VRP dydis, pakeista paramos skyrimo tvarka
LRT.lt primena, kad kaip vieną iš kovos su ir toliau augančiomis kainomis priemonių Vyriausybė siūlė koreguoti šildymo kompensacijos skyrimo tvarką, didinant valstybės remiamų pajamų dydį (VRP).
VRP pasiektų 147 eurus iki šiol taikyto 129 eurų dydžio. Į šį dydį atsižvelgiama, apskaičiuojant šildymo kompensaciją.
Su VRP dydžiu susiję pakeitimai buvo priimti jau anksčiau – tuomet buvo nustatyta, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.
Iki tol skaičiuojant atitinkamai buvo naudojamas 1 VRP dydis, kai kartu gyvena šeima, arba 1,5 VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Taip pat siūloma pratęsti per karantiną pradėtą taikyti tvarką, kai, vertinant teisę į šildymo kompensaciją, nėra vertinamas asmens turimas turtas.
Vertinant pajamas dėl galimybės gauti šildymo kompensaciją, vertinamos mėnesio pajamos, gaunamos į rankas. Parama skiriama pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Būsto šildymo kompensacija gyventojams skiriama neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu būstas šildomas.
Skiriant kompensaciją, atsižvelgiama į būsto naudingąjį plotą – bendrą gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotą. Į jį neįskaičiuojamas nešildomų balkonų, lodžijų, terasų, rūsių grindų plotas.
Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja vienas asmuo, taikomas naudingojo ploto normatyvas siekia 50 kv. metrų.
Jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja šeima, pirmam šeimos nariui skaičiuojamas normatyvas siekia 38 kv. metrus, antram – 12 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.
Kompensacija nėra skiriama automatiškai, dėl jos privalu kreiptis. Gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
