Netrukus po to, kai buvo paskelbta, kad jau buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui pateikti įtarimai kyšininkavimu, teisėsaugos pareigūnai areštavo 170 jam priklausančių nekilnojamojo turto (NT) objektų. „Transparency International“ atstovė užsimena apie reikiamus pokyčius siekiant skaidrumo, kad būtų užkardytos panašios situacijos, tačiau mokesčių inspekcija galimus sprendimus priimtų tik pasibaigus tyrimui. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, savivalda neturi užsiimti šnipinėjimu ir remsis nacionaliniais įstatymais, o pokyčių įstaigoje įvyks, jei bus nustatyta pažeidimų.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viešai prieinamomis turto deklaracijomis, nuo 2019 m. iki 2020 m. V. Šiliausko turimo NT vertė Lietuvoje menkai pakito: keliais tūkst. eurų padidėjo turimų kitų statinių vertė ir keliolika tūkst. eurų – žemės sklypų vertė.
Straipsnio rašymo metu dar buvo galima pateikti pastarųjų metų turto deklaracijas, jos įprastai paviešinamos iki spalio.
Kokių pokyčių reikėtų norint skaidrumo?
Ingrida Kalinauskienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė, LRT.lt komentuodama šią situaciją teigė, kad čia kyla svarbesnių klausimų: ne vien skaičius, bet kas tai per NT objektai ir kokia jų kilmė, kaip jie buvo įsigyti, kiek lengvai galima suprasti, kas ką valdo? Anot jos, reikėtų kelių pokyčių, kad būtų užkirstas kelias panašioms situacijoms.
„Esminė skaidrumo priemonė, kurios šiuo metu reikia, – atviri nekilnojamojo turto, galutinių naudos gavėjų registrai. Taip pat jau pats metas peržiūrėti interesų deklaravimo tvarką – dabartinis reguliavimas neveikia. Galiausiai tarp institucijų šiuo metu viešai teikiamų duomenų turėtume galėti lengviau pamatyti galimas „raudonąsias vėliavėles“: dabar šie duomenys nėra teikiami atvirų duomenų formatu, filtruoti ar lyginti juos tarpusavyje nėra paprasta“, – aiškino I. Kalinauskienė.
Ji teigė šioje istorijoje pasigedusi Kauno miesto savivaldybės atstovų paaiškinimo: kaip taip nutiko, kad jie nežinojo apie šią situaciją ir neturėjo aiškaus plano, kokių konkrečių veiksmų imsis dabar, siekdami užtikrinti, kad nėra daugiau panašių atvejų.
„Manau, tai turėtų suveikti kaip aiškus signalas ir kitoms viešojo sektoriaus institucijoms, kad korupcijos prevencija, visų pirma, yra jų rankose. Viliuosi, kad tai paskatins dar geriau rinkti ir valdyti duomenis institucijų viduje – reguliariai peržiūrėti kolegų teikiamas deklaracijas, užduoti kylančius klausimus. Juk tikslas – laiku pastebėti ir suvaldyti galimas rizikas“, – kalbėjo I. Kalinauskienė.
Pats metas peržiūrėti interesų deklaravimo tvarką – dabartinis reguliavimas neveikia.
I. Kalinauskienė
VMI reaguoja, jei kyla abejonių
Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė LRT.lt perduotame komentare nurodė, kad, įgyvendindama mokesčių administravimą, VMI naudojasi visais pagrindiniais turto – nekilnojamojo turto, transporto priemonių, orlaivių, laivų ir kt. – registrais ir trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, notarų, teikiama informacija.
„Taigi, asmeniui net ir pamiršus turto deklaracijoje nurodyti turimus turto vienetus, tai nepraslystų pro mokesčių administratoriaus akis. Pagrindinis vertinimo aspektas – asmens turimo turto, patirtų išlaidų ir iš teisėtų šaltinių gautų ir nustatyta tvarka apmokestintų pajamų atitikimo vertinimas. Šiuo aspektu yra vertinami visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie turi prievolę teikti turto deklaraciją“, – komentavo L. Brazlauskienė.
Pasak jos, vertinant asmenų mokestines rizikas, turto deklaracijoje pateikti duomenys yra tik vienas iš šaltinių. Nustačius neatitikimą tarp asmens turto, išlaidų ir pajamų, inicijuojami kontrolės veiksmai.
„Viena iš aktualių minėto vertinimo rizikų – sandorių ar turto vertės deklaravimas sumažinta verte, ji išsamiau vertinama, atliekant kontrolės veiksmus. Pavyzdžiui, kilus abejonių, užsakomas profesionalus turto vertės vertinimas. Per 2019–2020 metus VMI nustatė 110 išlaidų ir pajamų neatitikimo atvejų. Apskaičiuota papildomai mokėtinų mokesčių suma siekia 1,6 mln. eurų“, – atskleidė pašnekovė.
Galimi pokyčiai – tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui
Visgi VMI negalėjo plačiau pakomentuoti V. Šiliausko situacijos: pasak L. Brazlauskienės, skelbti informaciją apie fizinių asmenų atžvilgiu vykdomus kontrolės veiksmus inspekcijai draudžia duomenų apsaugos nuostatos.
„Pažymėtina, kad mokesčių administratorius bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, joms atliekant tyrimus pagal savo kompetenciją teikia visą informaciją. Šis atvejis ne išimtis. Remiantis praktika, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, mokesčių administratorius įvertina teisėsaugos surinktą informaciją ir priima sprendimą dėl kontrolės veiksmų“, – apie galimus pokyčius komentavo VMI atstovė.
VMI primena, kad politikai, valstybės tarnautojai yra vieni iš tų, kurie privalo deklaruoti turimą turtą. Kauno miesto savivaldybė, kurią palietė korupcijos skandalas, remiasi nacionaliniais įstatymais ir jų nuostatos nenumato, kad turto deklaracijos būtų teikiamos įstaigai, kurioje asmuo dirba.
„Taigi nėra objektyvaus pagrindo, kuriuo remdamasi įstaiga galėtų reikalauti pateikti tam tikrus duomenis iš turto deklaracijų. Pagal šiuo metu galiojančias naujas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, Kauno miesto savivaldybėje paskirtas valstybės tarnautojas dirbti kovos su korupcija srityje“, – LRT.lt perduotame komentare teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.
Remiantis praktika, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, mokesčių administratorius įvertina teisėsaugos surinktą informaciją ir priima sprendimą dėl kontrolės veiksmų.
L. Brazlauskienė
V. Matijošaitis pakomentavo situaciją
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis LRT.lt perduotame komentare teigė apie V. Šiliausko turtus sužinojęs iš pareigūnų pranešimų žiniasklaidoje.
„Tai ne sūnus ir ne brolis, o administracijos direktorius, kuris turėjo konkrečias jam pavestas funkcijas. Niekada nelindau į svetimas kišenes ir neskaičiavau, kas ir kiek turi. Savivalda turi tarnauti žmonėms, dirbti dėl jų gerovės, o ne užsiiminėti vieni kitų šnipinėjimu. Visi matome, kad geriausiai bet kokius duomenis patikrina teisėsaugos pareigūnai. Tą jie padarė ir dabar. Savivaldybė negali elgtis kaip panorėjusi – tai nėra teisėsaugos institucija ir jos galimybė tikrinti asmeninius duomenis griežtai ribojama galiojančių teisės aktų“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Jis pridūrė, kad kol kas savivaldybė iš tyrimą atliekančių pareigūnų nėra gavusi jokios oficialios informacijos.
Paklaustas, ar po situacijos su V. Šiliausku ketinama tikrinti vadovaujamas pareigas užimančių asmenų duomenis, kad nepasikartotų situacija, Kauno meras atsakė, kad viskas bus daroma taip, kaip liepia įstatymai.
„Vadovausimės jais, nebandysime išrasti savo tvarkų. Skirdami naują administracijos direktorių pirmiausia vadovausimės Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija. Neabejoju, kad ten visi atsakymai bus išdėstyti juodu ant balto. Jeigu pareigūnams reikės mūsų nuomonės ar papildomų duomenų, atsakysime viską, ką žinome“, – nurodė V. Matijošaitis.
Kauno miesto taryba kovą pritarė, kad būtų atliekamas auditas tų sutarčių, kurias nuo 2018 m. lapkričio V. Šiliauskas pasirašė su „Autokausta“. Anot V. Matijošaičio, jei paaiškės, kad buvo padaryta pažeidimų, tada atitinkamai bus keičiamos tvarkos, kad būtų užtikrintas veiklos skaidrumas.
Tai ne sūnus ir ne brolis, o administracijos direktorius, kuris turėjo konkrečias jam pavestas funkcijas. Niekada nelindau į svetimas kišenes ir neskaičiavau, kas ir kiek turi.
V. Matijošaitis
Galimai didžiausias kyšis Lietuvos istorijoje
LRT.lt primena, kad kovo 9 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas, tarp jų – ir Kauno miesto savivaldybėje bei V. Šiliausko namuose. V. Šiliauskui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, o kyšio suma, pasak teisėsaugos pareigūnų, siekė 140 tūkst. eurų. Kyšis jam, įtariama, perduotas kovo 9 d. naktį, ikiteisminis tyrimas pradėtas tą pačią dieną. Kaip anksčiau teigė teisėsaugos pareigūnai, tai – didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
Kyšio davėjas, anot prokurorų, yra bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Tyrimo duomenimis, V. Šiliauskas iš jo kyšį galėjo priimti už palankumą sudarant statybų ir susijusių darbų rangos sutartis bei jas administruojant. Pareigūnai pas V. Šiliauską rado apie 250 tūkst. eurų. Šių pinigų kilmė bus tiriama. Pas „Autokaustos“ vadovą J. Kriaučiūną per kratas rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.
Tą pačią dieną Kauno meras V. Matijošaitis savo potvarkiu nušalino V. Šiliauską nuo pareigų.
Kovo 10 d. Kauno apylinkės teismas leido V. Šiliauską suimti 10 dienų.
Generalinė prokuratūra kovo 17 d. feisbuke paskelbė, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras areštavo apie 170 įvairių nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas – Kauno miesto administracijos direktorius V. Šiliauskas. Kaip tada LRT TELEVIZIJAI teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė, turtas areštuotas manant, kad jis neatitinka įtariamojo teisėtų pajamų ir gali būti įgytas nusikalstamu būdu.
Iš „Autokaustos“ vadovo J. Kriaučiūno areštuota 15 nekilnojamojo turto objektų. Jis nėra suimtas, nes sumokėjo 50 tūkst. eurų užstatą, jam taikomos kardomosios priemonės, reikia nešioti apykoję.
Tą pačią dieną Kauno apylinkės teismas nutarė pratęsti V. Šiliausko suėmimą iki balandžio 18 d. J. Kriaučiūnui skirtas 50 tūkst. eurų užstatas ir intensyvi priežiūra. Jis taip pat įpareigotas būti namų zonoje, neišvykti iš Lietuvos ir nebendrauti su šioje byloje taip pat įtariamu V. Šiliausku.
Kovo 22 d. Kauno miesto taryba pritarė, kad V. Šiliauskas būtų atleistas iš pareigų.
Kovo 25 d. Kauno apygardos teismas pranešime žiniasklaidai nurodė, kad atmetė V. Šiliausko gynėjo skundą, kuriuo prašyta panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį įtariamojo suėmimą pratęsti mėnesiui iki balandžio 18 dienos. Teisėjų kolegija vis dėlto nusprendė, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali slėptis nuo pareigūnų.
Šis tyrimas dabar yra perduotas Generalinei prokuratūrai. Balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsė V. Šiliausko suėmimą dar 20 parų. Anot teisėjų, toks sprendimas priimtas, nes įtariama, kad V. Šiliauskas gali bėgti arba slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų – prokurorų ir teismo. Taip pat dėl to, kad gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui.
