Nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad statybinių medžiagų deficitas dabar toks, kokio nebuvo net sovietmečiu. Priežastis – užsivėrusios trys Lietuvai svarbios statybos žaliavų rinkos. Sustoti gresia ne tik privatiems, bet ir valstybiniams projektams. Aplinkos ministerija imasi lengvinti žaliavų ir produktų importą – ketina leisti atsivežti ir naudoti nesertifikuotus Lietuvoje. Statybininkai svarsto, ar tikrai visas tokias medžiagas bus saugu naudoti.
Vilnius dabar – didžiulė statybų aikštelė, bet netrukus vaizdas gali būti priešingas, nes nėra statybinių medžiagų.
„Mes dabar gyvename tokio deficito sąlygomis, kokio deficito nebuvo net sovietiniais laikais“, – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Statybinių medžiagų trūksta, nes rusiškoms ir baltarusiškoms įvestos sankcijos, o ukrainietiškų neliko dėl karo. Lietuviai iš šių trijų šalių atsiveždavo didžiąją dalį žaliavų ir produktų statyboms.
Daug naudodavom. Metalo, skaičiuojam, kad būdavo apie 69 proc. įvežama iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Statybinės medienos irgi, nes ne visa mediena statyboms tinkama. Statybinės medienos maždaug apie 30 ar daugiau procentų būdavo įvežama iš trečiųjų šalių. Skalda granitinė, pavyzdžiui, 80 proc. iš ten ateidavo“, – LRT TELEVIZIJAI sako Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Nelikus iš ko statyti, medžiagos staigiai pabrango, o kai kurios kainos iškilo ir du kartus. Dalis įmonių naujus projektus pristabdė, bet šimtai butų pirkimo–pardavimo sutarčių jau pasirašyta, o namai nepastatyti.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės sako, kad didysis klausimas dabar – kaip baigti darbus taip, kad išlaidos nebūtų didesnės nei pajamos.
„Pirkome butų įėjimo duris, jos pabrango 45 proc. Stogo darbai, kadangi nėra polistirolo, trūkumas, jie pabrango 48 proc. Ir viskas vyksta maždaug per mėnesį ar du“, – sako A. Avulis.
Skubėti baigti statybas reikia ne tik privačių projektų vystytojams, bet ir valstybei.
„Valstybė yra pusės statybų, rangos darbų užsakovas. Dauguma statybinių darbų atliekama iš Europos Sąjungos pinigų. Kadangi baigiasi ES finansavimo periodas 2023 metų sausį, tai iš esmės reikia suspėti tuos pinigus panaudoti“, – pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kuo pakeisi rusiškas, baltarusiškas ir ukrainietiškas statybines medžiagas, verslininkai sako, yra. Tik kaina kitokia – aukštesnė. Be to, Lietuvoje naudojamos žaliavos privalo turėti lietuviškus sertifikatus – jie patvirtina, kad viskas saugu. Neturinčių sertifikatų trečiųjų šalių gaminių, statybininkai sako, neįmanoma naudoti.
„Atvirai sakau, aš neišsivaizduoju, kaip galima suprojektuoti statinį, neturint medžiagų savybių“, – piktinasi D. Gedvilas.
Aplinkos ministerija numačiusi leisti Lietuvoje iki metų pabaigos atsivežti medžiagas iš trečiųjų šalių, kurių saugumas patvirtintas kurioje nors kitoje ES šalyje.
„Armatūra galėtų atkeliauti iš kitur – Turkijos, Brazilijos ar dar iš kažkur. Bet ji sertifikatus turi ne lietuviškus, o, nežinau, vokiškus, portugališkus. Mes tuos sertifikatus laikinai pripažinsim kaip teisėtus“, – aiškina S. Gentvilas.
„Moratoriumas tuo karo laikotarpiu galėtų būti taikomas, bet visiškai be sertifikato, tai aš neišsivaizduoju“, – tikina Statybininkų asociacijos vadovas.
Bendrovės „Hanner“ valdytojas sako, leidus naudoti kitur sertifikuotas medžiagas, jų būtų galima dairytis po daugiau trečiųjų šalių ir susidarytų konkurencija, tai turėtų kažkiek numušti kainas, o statybų kokybei esą jokio skirtumo.
„Gal ten gali mikronais ar milimetrais kažkas skirtis, bet tikrai tai nebus tas atvejis, kad kažkas gali sugriūti ar kažkas gali būti nesaugu, ar kažkas gali būti kenksminga žmogaus sveikatai“, – įsitikinęs A. Avulis.
Norėdama atsivežti savo šalyje nesertifikuotų medžiagų, Lietuva turi gauti Europos Komisijos leidimą.
