Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2021 m. žadėjo karštą vasarą verslams, kurie įmonės automobilius naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti. Po patikrinimų – į biudžetą 1,8 mln. eurų, o VMI tikina, kad dėl automobilių naudojimo piktnaudžiaujančių verslų galimai daugiau nei sąžiningų. Buhalteriai stebisi, kad energija eikvojame ne ten, kur reikia, o verslo atstovai primena, kad laužomas kadaise sudarytas verslo ir valstybės socialinis kontraktas.
Dar 2021 m. gegužės 19 d. vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Regitros“ gavęs duomenis apie verslus, kurie įsigijo itin prabangius automobilius.
„Regitros“ duomenimis, 2020 m. Lietuvoje juridiniai asmenys įregistravo per 1 200 naujų automobilių, kurių vertė viršijo 50 tūkst. eurų sumą, o bendra juridinių asmenų įsigytų automobilių suma viršijo net 100 mln. eurų.
„Juridiniai asmenys įsigijo daugiau kaip 250 naujų BMW automobilių, viršijančių 50 tūkst. eurų sumą, daugiau kaip 150 „Mercedes“, 160 naujų „Porsche“, 47 „Bentley“ automobilius, 4 „Lamborghini“ ir 3 naujus „Ferrari“, – BFK posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
Taip pat skaitykite
Jis teigė, kad prabangūs automobiliai nėra nuodėmė, tačiau reikia tirti, ar verslų įsigyti automobiliai nėra naudojami privatiems poreikiams tenkinti, taip bandant mažinti mokestinę naštą, nes perkant automobilį juridinio asmens vardu galima sutaupyti sumažinant apmokestinamąjį pelną. Taip pat M. Majauskas siūlė tikrinti, ar įsigyjant automobilius nebuvo pasinaudota COVID-19 parama.
Vėliau M. Majauskas pateikė daugiau informacijos pažymėdamas, kad 2020–2021 m. 148 įmonės, gavusios subsidijas, skirtas nukentėjusiems nuo pandemijos, įsigijo prabangių automobilių, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst. eurų.
VMI žadėjo karštą vasarą
Reaguodama į informaciją VMI paskelbė 2021 m. vasarą pradėsianti didžiulį patikrinimą, ar įmonių vardu įsigyti automobiliai nėra naudojami privatiems poreikiams tenkinti
Pagrindiniuose magistraliniuose keliuose VMI vasarą skenavo įmonių automobilių, kuriais vykstama į kurortus, numerius. Buvo tikrinami ir besikeliančių į Kuršių Neriją numeriai.
Taip pat skaitykite
Taip pat per vasarą VMI išsiuntė tūkstančius laiškų įmonėms su prašymu užpildyti klausimyną apie turimus automobilius, jų naudojimą privatiems poreikiams bei skaičiuojamas pajamas natūra.
„Pagrindinis tikslas, kurio siekiame – paskatinti verslą pasitikrinti, ar nuo visų automobilių, naudojamų ir privatiems poreikiams tenkinti, yra teisingai skaičiuojami bei sumokami mokesčiai“, – sakė VMI Atrankos ir paramos auditui departamento atstovė Vaida Eidimtienė.
Be to, VMI informavo stebėsenos bei kontrolės veiksmams atrinkusi apie tūkstantį mokesčių mokėtojų, įsigijusių didesnės kaip 50 tūkst. eurų vertės automobilius.
Patikrinimų daug, o į biudžetą 1,8 mln. eurų
Po keletą mėnesių trukusių patikrinimų VMI skelbia rezultatus. Pažymima, kad 2021 m. įmonės po VMI kontrolės ir prevencijos priemonių dėl automobilių naudojimo savarankiškai deklaravo 1,8 mln. eurų mokesčių.
Pavyzdžiui, viena iš VMI naudotų priemonių paskatinti verslus susimokėti – specialus klausimynas įmonėms ir įstaigoms, jos turi pateikti informaciją apie turimus automobilius bei tą dalį automobilių, kurie yra naudojami taip pat ir privatiems poreikiams.
„Klausimyną VMI išsiuntė 18,6 tūkst. įmonių ir VŠĮ. Išsiuntus klausimynus daugiau kaip 5 tūkst. įmonių savarankiškai patikslino deklaracijas ir papildomai jau deklaravo 834 tūkst. eurų. Be kita ko, kilus įtarimų, kad automobiliai gali būti naudojami asmeninėms reikmėms, VMI iniciavo 300 stebėsenos / kontrolės veiksmų, kurių metu mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo dar apie 1 mln. eurų“, – sako VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė.
Kalbėdama ne tik apie verslų automobilių naudojimą privatiems poreikiams tenkinti, bet ir kito įmonės turto naudojimą, VMI teigia atlikusi 195 kontrolės veiksmus, kurių metu buvo nustatyta privačių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei su pajamų natūra apmokestinimu susijusių pažeidimų. „Šių kontrolės veiksmų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos / deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė beveik 2,7 mln. eurų (iš jų 1,8 mln. eurų dėl automobilių)“, – sako ji.
Palyginti su ankstesniais metais, nors nesąžiningų įmonių skaičius buvo daug didesnis, mokėtinų sumų skaičius tiek daug nepasikeitė. Pavyzdžiui, per 2020 m. VMI 72 kontrolės veiksmų metu nustatė asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus, o po jų į biudžetą papildomai priskaičiuoti 1,5 mln. eurų. 2019 m. nustatyti 48 atvejai, o priskaičiuoti mokesčiai siekė 2,2 mln. eurų.
2021 m. VMI iš viso papildomai nustatė 72 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.
Piktnaudžiavimo atvejų vis dar daug
V. Eidimtienės paprašius pakomentuoti, kaip ji vertina VMI atliktą tyrimą ieškant verslų, kurie įmonių automobilius naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, teigė, kad piktnaudžiaujančių verslų galimai vis dar yra daugiau nei veikiančių sąžiningai.
„Deja, bet, remiantis gautais atsakymais į siųstus klausimynus, tenka konstatuoti, jog mokesčių mokėtojų, kurie naudoja įmonės įsigytus automobilius privatiems poreikiams tenkinti, vengdami laikytis atitinkamų mokestinių taisyklių, galimai yra daugiau negu tų, kurie jų laikosi.
Tokią situaciją siekiame pakeisti. Tiksliau įvertinti per praėjusius metus įvykusius pokyčius ir susiplanuoti šių metų darbus galėsime išanalizavę įmonių pateiktas (iki vasario 15 d.) metines gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas“, – LRT.lt sako K. Jakštienė.
Ji taip pat pažymi, kad, kaip ir anksčiau, prioritetą VMI ir 2022 m. skirs ne patikrinimams ir baudoms, o nuosekliam darbui informuojant, paaiškinant klaidas, suteikiant galimybę savo iniciatyva teisingai deklaruoti mokesčius.
„Pažymėtina, kad jau šiemet VMI priminimų, kaip tinkamai apskaityti pajamas ir mokėti mokesčius, sulaukė 424 įmonės, kurios, „Regitros“ duomenimis, 2021 m. II pusmetį įsigijo M kategorijos automobilius“, – teigia VMI atstovė.
Resursų išeikvota daug, o surinktos sumos nedidelės
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebi, kad, nors dėmesio verslų patikrinimams, ar įmonės turtas nėra naudojamas privatiems poreikiams tenkinti, skirta daug, išieškotos sumos į šalies biudžetą nėra didelės.
„Skaičiai rodo, kad 2021 m. pažeidimų nustatyta beveik 5 kartus daugiau negu 2019 m., tačiau pažeidimų vertė, jei atsižvelgtume dar ir į infliaciją, išliko tokia pati. Tikrinti reikėjo daugiau, energijos reikėjo skirti daugiau, o rezultatas panašus“, – sako D. Čibirienė.
Ji neneigia, kad tikrinti, ar įmonės nepiktnaudžiauja verslo pinigus naudodamos asmeniniams poreikiams tenkinti, yra svarbu, tačiau yra sričių, kur mokesčių vengimo mastai daug didesni, pavyzdžiui, vengimas mokėti PVM.
„Pavyzdžiui, jei yra rizika, kad kažkuri įmonė vengia mokėti PVM, o kita tenkina asmeninius poreikius įmonės lėšomis ir tikrinimas būtent šis atvejis, tai reiškia, kad mes prarandame mokesčių, todėl reikėtų susitelkti į patikrinimus, kurie duoda didesnę naudą. Vien aprašyti tuos 195 atvejus reikia laiko. Dėl tokių smulkių dalykų mes nežinome, kiek tai VMI kainavo resursų. Kiek reikėjo laiko parašyti laiškus, nagrinėti atsakymus, susirašinėti su mokesčių mokėtojais.
Teko girdėti iš mokesčių inspekcijos darbuotojų, kad tai labai vargina ir užima daug laiko. Teisinis reglamentavimas dėl pajamų natūra leidžia mokesčių mokėtojams rašyti rašinėlius, kurie kartais padeda apsiginti. Toks teisės aktų netobulumas labai komplikuoja mokesčių surinkimą. Tik todėl, kad iš Seimo buvo toks paskatinimas, VMI ėmėsi detalių tikrinimų, nors seniau nesiimdavo. Tai paprasčiausiai būdavo neproduktyvu ir su ne visai laiminga pabaiga. Neretai mokesčių mokėtojai laimėdavo bylas prieš VMI“, – sako D. Čibirienė.
Daug metų į šią problemą buvo žiūrima pro pirštus
Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas, į viešumą pradėjęs kelti problemą dėl įmonės turto naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti, pažymi, kad daug metų į šią problemą buvo žiūrima pro pirštus.
„Visuomenės normas formuoja ne tik teisės aktai, bet ir ilgametės tradicijos, įpročiai, sektini pavyzdžiai. Trisdešimt nepriklausomybės metų buvo pro pirštus žiūrima į privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis. Tinkamai nedeklaruotas prabangių automobilių naudojimas, mano akimis, buvo tik ledkalnio viršūnė. Normalu buvo prekybos centre įmonės vadovui nusipirkti buitinės technikos, išrašyti į įmonės sąskaitą ir techniką susimontuoti namuose“, – sako politikas.
M. Majausko teigimu, nesąžiningu elgesiu jokiais būdais nederėtų kaltinti viso verslo, tačiau reikia pripažinti, jog mokesčių administratoriaus nustatytos pažeidimų apimtys didelės, o padidintas VMI dėmesys turėtų sumažinti piktnaudžiavimą.
„Įsigalint teisės viršenybės principui, besiformuojant vakarietiškam požiūriui į įmonės valdymą, atsakomybę darbuotojams ir valstybei, po truputį atitinkamai keičiasi ir visuomenės normos, ir verslo praktika. Tam, be jokios abejonės, padeda ir padidėjęs mokesčių administratoriaus dėmesys“, – mano politikas.
Be to, nors po VMI patikrinimų deklaruotos sumos ir neatrodo labai didelės, M. Majauskas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. verslai deklaravo daug didesnę natūra išmokėtų išmokų sumą: 2020 m. ji siekė 57,3 mln. eurų, o 2021 m. 83,2 mln. eurų. Todėl, anot M. Majausko, padidėjęs VMI dėmesys ir į viešumą keliamos problemos davė teigiamų rezultatų.
Liūdna, kai visi verslai vadinami vagimis
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad nesąžiningų verslų yra, tačiau didžioji jų dalis yra sąžiningi, moka mokesčius, o kilęs skandalas dėl įmonių automobilių naudojimo privatiems poreikiams tenkinti buvo daugiau politinis.
„Todėl liūdino diskusija, kada viešojoje erdvėje buvo imami pavieniai atvejai ir juos buvo bandoma pritaikyti visam verslui. Tai parodo, kad diskusija buvo labiau politinė negu susijusi su turiniu“, – mano A. Romanovskis.
Liūdino diskusija, kada viešojoje erdvėje buvo imami pavieniai atvejai ir juos buvo bandoma pritaikyti visam verslui.
A. Romanovskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad riba, kada įmonės automobilis yra naudojamas darbo, o kada nedarbo reikalais, yra neaiški, todėl dar anksčiau tarp verslo ir valstybės buvo sutarta sudaryti socialinį kontraktą. Verslui neleista nuo įmonės automobilio atskaičiuoti PVM, tačiau pažadėta, kad bus toleruojami atvejai, kai įmonės automobilis naudojamas ne pagal paskirtį.
„Nėra jokių kalbų apie piktnaudžiavimą, tačiau Lietuva yra vienintelė šalis, kuri neleidžia įmonėms atskaityti PVM nuo įsigytų automobilių. Dar pats prisimenu, kaip diskutavau su tuometine finansų ministre Ingrida Šimonyte, kad kartais sunku nubrėžti skirtį tarp įmonės ir privataus asmens tikslų. (...) Todėl buvo sudarytas tam tikras socialinis kontraktas tarp valstybės ir verslo. Valstybė sakė, kad mes suprantame, jog atskirti automobilio naudojimą tarp privačių ir asmeninių tikslų yra labai sudėtinga, pagal bendrą praktiką yra kas gali automobilį naudoti ne visiškai griežtai verslo tikslais, todėl valstybė neleis atskaityti PVM, bet tai bus savotiška kompensacija, kuri įves sąžiningumą.
Tačiau, jei ši pozicija keičiasi, jeigu norima viską taip reglamentuoti, kad atėjai į darbą, 8 val. pasiėmei įmonės automobilį, tada 17 val. jį vėl palikai įmonės aikštelėje ir nelieti, o jei nuvažiavai iki namų, tai jau susimoki, viskas gerai, bet tuomet būtų sąžininga, kad tas kontraktas su valstybe būtų nutrauktas ir įmonė galėtų susigrąžinti PVM už įsigytą automobilį“, – kalbėjo verslo atstovas.
Savo ruožtu parlamentaras M. Majauskas primena, kad antradienį Seimas po svarstymo pritarė valdančiųjų pateiktai įstatymo pataisai, kuri numato nuo 2023 m. taikyti PVM lengvatą už įmonių perkamus iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius.
Naudoti galima, bet reikia susimokėti
K. Jakštienė primena, kad naudoti įmonės automobilį privatiems poreikiams nėra nusikaltimas, jei už tai teisingai sumokami mokesčiai.
„Jei automobilis yra perkamas įmonės vardu, jis turi būti naudojamas įmonės veikloje pagal paskirtį, t. y. pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Toks automobilis gali būti naudojamas ir asmeniniams tikslams, pvz., vykti apsipirkti po darbo ar pailsėti prie jūros, tačiau tokiu atveju gaunama nauda yra atitinkamai apmokestinama. Nauda, kurią gauna darbuotojas, laikoma darbo užmokesčiu: skaičiuojamas GPM, „Sodros“ įmokos, PSD.
Gauta nauda gali būti įvertinta tokio turto nuomos tikrąja rinkos kaina arba įvertinama 0,75 proc. to automobilio tikrosios rinkos kainos, arba 0,70 proc., jeigu pajamų natūra davėjas neapmoka sunaudotų degalų išlaidų, ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka.
Svarbu ir tai, kad jei lengvieji automobiliai ar visureigiai įsigyjami įmonės reikmėms (neskirti pardavimui, nenaudojami nuomai ar keleivių vežimo už atlygį paslaugoms teikti), tai jų PVM negali būti atskaitomas“, – aiškina K. Jakštienė.
Jos teigimu, kai prekės įsigyjamos įmonės reikmėms, tačiau jos arba laikinai perduodamos kitam asmeniui naudotis neatlygintinai, arba neatlygintinai perduodamos kitam asmeniui disponuoti kaip savininkui, tai prekes perdavusiam asmeniui atsiranda prievolė apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pardavimo PVM. Prekių pirkimo PVM įtraukus į PVM atskaitą, tačiau prekes panaudojus privatiems poreikiams, turi būti apskaičiuojamas pardavimo PVM.
