Nors dalis žinomų prekių ženklų iš Rusijos traukiasi, kai kurie verslai šioje šalyje ir toliau tęsia veiklą. LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, įmonių, kurios buvo prikaltos prie gėdos stulpo, akcijos krito nuo 10 iki 20 proc., o ir dėl įvestų apribojimų dabar palikti Rusiją joms tampa sudėtinga.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusiją paliko ar šalyje veiklą sustabdė per 400 tarptautinių bendrovių, praneša Jeilio universitetas.
Verslus trauktis iš Rusijos ragino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis JAV Kongrese teigė, kad Rusijoje veikiančios bendrovės yra suteptos ukrainiečių krauju.
Nepaisydami raginimų ir tarptautinės bendruomenės spaudimo, dalis užsienio bendrovių ir žinomų prekių ženklų toliau lieka Rusijoje ir savo finansais maitina šalies kariuomenę. Jeilio universitetas skaičiuoja, kad šalyje veiklą vis dar vykdo apie 80 žinomų užsienio bendrovių.
Šalyje vis dar veikia Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinė „Auchan“ (3,5 mlrd. JAV dolerių pajamų Rusijoje per metus), 50 parduotuvių Rusijoje turinti prancūziška turizmo ir sporto prekių mažmenininkė „Decathlon“, taip pat Prancūzijos namų apyvokos ir statybos prekių parduotuvių tinklas „Leroy Merlin“, aviacijos bendrovė „Emirates Airlines“, „Lenovo“, „Acer“, „Asus“ ir kitos bendrovės.
Pavyzdžiui, Rusijoje ir toliau sėkmingai veikia greitojo maisto restoranai „Burger King“ ir „Subway“, britų mažmeninės prekybos bendrovė „Marks & Spencer“, tarptautiniai viešbučių tinklai „Marriott“ ir „Accor“. Šios bendrovės ir toliau veikia Rusijoje, nes yra valdomos pagal franšizės sutartis ir tikina, kad nutraukti sutartis sunku.
48 parduotuves ir 1 200 darbuotojų Rusijoje turinti „Marks & Spencer“ („M&S“), iki 2017 m. veikusi ir Lietuvoje, Rusijoje valdoma franšizės pagrindu Turkijos bendrovės „FiBA“, kuri teisę naudoti „M&S“ prekės ženklą įsigijo 1999 m. Reaguodama į karą, Jungtinėje Karalystėje veikianti „M&S“ pranešė nebetieksianti drabužių į Rusiją, tačiau taip pat pažymėjo franšizės sutarties nutraukti negalinti dėl teisinių kliūčių.
„Burger King“, į Rusijos rinką žengusi 2010 m., šiuo metu turi per 800 restoranų ir taip pat yra valdomas franšizės pagrindu. „Burger King“ patronuojanti įmonė Toronte įsikūrusi „Restaurant Brands International“ pažymėjo, kad sustabdė rinkodaros paslaugų ir prekių tiekimą į Rusiją, o gautas pajamas iš franšizės veiklos Rusijoje skirs humanitarinėms organizacijoms, padedančioms Ukrainos pabėgėliams. Vis dėlto uždaryti Rusijoje veikiančių restoranų bendrovė sako negalinti, nes to atsisako frašizės partneriai.
„Subway“ kiek anksčiau taip pat išplatino pranešimą, jame pažymima, kad įmonė su Rusija yra susieta franšizės sutartimi, dėl to pasitraukti iš Rusijos ir uždaryti ten esančių 450 restoranų neįmanoma. „Subway“ patronuojanti bendrovė taip pat paskelbė gautą pelną iš Rusijos rinkos skirsianti Ukrainos pabėgėliams.
„Nestle“ mažina apsukas
Nors dalis verslų dievagojosi iš Rusijos negalintys pasitraukti dėl franšizės sutarčių, kitos bendrovės, net ir tiesiogiai valdydamos savo verslus, neskuba kelti kojos iš Rusijos žemės. Pavyzdžiui, viena iš tokių yra šveicarų maisto ir gėrimų pramonės milžinė „Nestle“, ją dėl sprendimo ir toliau dirbti Rusijos rinkoje kritikavo V. Zelenskis.
„Verslas Rusijoje veikia, nors mūsų vaikai miršta, o miestai naikinami“, – kalbėjo jis.
Kiek anksčiau Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis dėl įmonės veiklos stabdymo Rusijoje bendravo su „Nestle“ vadovu Marku Schneideriu, tačiau po pokalbio „Twitter“ paskyroje jis rašė, kad šis „nerodo jokio supratimo“.
Talked to @Nestle CEO Mr. Mark Schneider about the side effect of staying in Russian market. Unfortunately, he shows no understanding. Paying taxes to the budget of a terrorist country means killing defenseless children&mothers. Hope that Nestle will change its mind soon.
— Denys Shmyhal (@Denys_Shmyhal) March 17, 2022
Internete taip pat ėmė plisti raginimai boikotuoti „Nestle“ produkciją, o programišių, pasivadinusių „Anonymous“ grupė skelbia nutekinusi 10 GB duomenų apie elektroninius laiškus, slaptažodžius, „Nestle“ verslo klientus ir t. t.
Do not buy products belonging to nestle!#BoycottNestle pic.twitter.com/058fKeNVWX
— Anonymous (@LatestAnonPress) March 18, 2022
Savo ruožtu „Nestle“ atstovė žiniasklaidai tikino, kad Rusijoje bendrovė sumažino gamybos apimtis.
„Sustabdėme visą importą ir eksportą, išskyrus gyvybiškai svarbius produktus. Sustabdėme visas investicijas ten ir nutraukėme visą reklaminę veiklą. Iš likusios veiklos Rusijoje pelno negauname“, – naujienų agentūrai AFP teigė gamintojos atstovė.
„Tai, kad aprūpiname gyventojus būtiniausiais maisto produktais, kaip ir kitos maisto sektoriaus įmonės, nereiškia, kad tęsiame veiklą kaip anksčiau“, – aiškino ji.
Patyrusi Ukrainos politikų ir visuomenės kritiką, ketvirtadienį „Nestle“ pranešė taip pat stabdanti šokoladukų „KitKat“, kakavos „Nesquik“ ir kitų prekės ženklų pardavimą, gaminsianti tik mišinius kūdikiams ir medicininės paskirties maistą ligoniams, o visą Rusijoje uždirbtą pelną, nors tokio nesitikima, skirsianti humanitarinei pagalbai Ukrainoje, praneša BBC.
Skaičiuojama, kad „Nestle“ Rusijoje turi per 7 000 darbuotojų ir 2021 m. šalyje uždirbo apie 2 proc. visų grupės pajamų, siekusių 84 mlrd. eurų. Rusijoje šiuo metu veikia 6 „Nestle“ gamyklos.
„Renault“ keičia poziciją
Taigi, „Nestle“ nesiruošia trauktis, o Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ po trumpo stabtelėjimo dėl logistikos grandinių sutrikimo pirmadienį pranešė ir vėl atnaujinsianti automobilių gamybą Maskvoje esančioje gamykloje.
Remiantis šaltiniais, kuriuos cituoja „Reuters“, „Renault“ sprendimą atnaujinti gamybą remia Prancūzijos Vyriausybė, ji yra pagrindinė gamintojo akcininkė.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ paskyroje kritikavo tokį įmonės sprendimą ir ragino boikotuoti „Renault“.
Renault refuses to pull out of Russia. Not that it should surprise anyone when Renault supports a brutal war of aggression in Europe. But mistakes must come with a price, especially when repeated. I call on customers and businesses around the globe to boycott Group Renault. pic.twitter.com/STFeafnCoi
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 23, 2022
Vis dėlto po nuožmios kritikos „Renault“ trečiadienio vakarą pranešė stabdanti automobilių gamybą Rusijoje ir svarstysianti, ką daryti su Rusijos automobilių gamintoju „Avtovaz“, kurio akcijų turi bendrovė.
„Renault“ nuo 2016 m. pabaigos valdo du trečdalius Rusijos automobilių gamintojo „Avtovaz“ akcijų, 2007 m. pirmą kartą investavusi į tuo metu sparčiai augančią rinką. „Avtovaz“ gamina Rusijoje populiariausius „Lada“ automobilius, jie užima apie 40 proc. rinkos.
2021 m. „Avtovaz“ pardavė 350 tūkst. automobilių ir „Renault“ uždirbo 186 mln. eurų pelno iki mokesčių, rašo „The Guardian“.
Vidurio taškas reiškia bendradarbiavimą su Rusija
Kalbėdamas apie Rusijoje likusias dirbti bendroves viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas atkreipia dėmesį, kad nors kai kurios bendrovės, likusios Rusijoje, bando užimti vidurio kelią – iš Rusijos nesitraukia, bet kartu remia Ukrainą, Vakarų pasaulio akimis jos yra laikomos kaip tos, kurios prisideda prie Rusijos agresijos.
„Šioje situacijoje bandymas užimti vidurio poziciją kompaniją paverčia užimančia agresoriaus palaikymo poziciją. Viešojoje erdvėje vyrauja būtent tokia nuomonė. Kompanija, darydama sprendimus, skaičiuoja ir vertina daugybę kriterijų, tačiau neįmanoma bendrovei likti Rusijoje ir nebūti agresoriaus pusėje. Tas spaudimas tik stiprės. (...) Jei visuomenės spaudimas nesumažės, verslai anksčiau ar vėliau bus priversti priimti kitokius sprendimus“, – mano A. Katauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vidurio keliu bando eiti ne tik kai kurios žinomos Vakarų bendrovės, bet ir lietuviška bendrovė „Vičiūnai“, nors ir skelbia apie pasitraukimą iš Rusijos, kol kas apie konkrečias pasitraukimo datas ji nekalba.
„Bendrovė paskelbė, kad jie traukiasi, tačiau vėliau paviešinta informacija, kad veikla vykdoma įprastai. Įmonės vadovai kalba, kad yra žaliavų nupirktų, kad reikia pabaigti darbus. Tai yra tos detalės, į kurias visuomenė žiūri taip: jūs dar ne visus pinigus ten uždirbote, vis dar bandote išvengti nuostolių, nepaisydami to, kad Ukrainos žmonės yra žudomi. Čia yra klaida. Negalima užimti tokios pozicijos, kad aš dar truputį pamokėsiu mokesčių Rusijai. (...) Tai, kad prie tavo valdomo miesto savivaldybės jau vyksta piketai dėl įmonių veiklos, nepalieka šansų organizacijai pasitraukti be reputacinių nuostolių“, – tikina A. Katauskas.
„Šiuo metu Lietuvoje turime apie 3 mln. auditorių, kurie stebi, ką daro bendrovės ir kuo prekiauja. Kuo ilgiau mes tokie išliksime, tuo verslas labiau supras, kad reputacinė žala yra didesnė nei finansinė nauda“, – priduria jis.
Taip pat skaitykite
Visuomenės atminties lengvai neištrinsi
Paklaustas, ar visuomenė gali boikotuoti kai kurių įmonių, pasilikusių Rusijoje, produkciją, ar nenutiks taip, kaip su „Grigeo“ skandalu, kai prekybos tinklai laikinai sustabdė „Gritės“ produkcijos platinimą, o žmonės jos pirkimą, bet per pandemiją ir vėl šlavė Kuršių marias teršusios bendrovės produkciją, A. Katauskas teigė manantis, kad šį kartą visuomenės spaudimas verslams ir produkcijos boikotavimas gali būti didesnis.
„Įvykęs visuomenės aktyvumo pokytis, jį matome ir bent jau man jis neleidžia daryti išvadų, kad bus kaip su „Grigeo“, kada skatinimas boikotuoti yra trumpas, o gera kaina tualetiniam popieriui nusveria poreikį turėti švarias Kuršių marias. Manau, kad dabar esantis visuomenės spaudimas yra beprecedentis ir viskas priklausys nuo to, kiek ilgai įvairios iniciatyvos sugebės skleisti žinią apie Rusijoje pasilikusį verslą. Visgi manau, kad nors spaudimas ir sumažės, tačiau iš atminties tai neišsitrins“, – dėsto A. Katauskas.
Verta atkreipti dėmesį, kad nors dalis bendrovių ir nusprendė visiškai trauktis iš Rusijos rinkos, yra ir tokių, kurios laikinai šalyje sustabdė savo veiklą. A. Katauskas tikina, kad po šio karo Rusijoje ir toliau veikiant tam pačiam režimui būtų sunku įsivaizduoti Vakarų bendrovių grįžimą atgal į rinką.
„Turime kalbėti, kaip tas karas pasibaigs. Visgi man sunku įsivaizduoti, kad po to, ką Rusija padarė Ukrainai, ir Rusijoje likus tai pačiai santvarkai, visuomenės leistų bendrovėms atsidaryti vėl iš naujo. Vis dėlto jei Rusijoje pasikeistų santvarka ar įvyktų kitų pokyčių, tuomet negalima atmesti galimybės verslams grįžti į Rusiją“, – mano A. Katauskas.
Galimybių nutraukti franšizės sutartis tikrai yra
Jeilio vadybos mokyklos profesorius Jeffrey Sonnenfeldas bendroves, kurios tikino negalinčios pasitraukti iš Rusijos dėl frašizės sutarčių, vadino „besislepiančiomis po bailumo priedanga“.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas Gintautas Bartkus kalbėdamas apie franšizės sutarčių nutraukimą pažymėjo, kad visų pirma reikia žiūrėti, ar yra pagrindas nutraukti sutartis.
Pavyzdžiui, jei yra įvedamos sankcijos, kurios apima ir verslus, tai sutarties šalims atsiranda netgi pareiga nutraukti sutartis, o kai kuriais atvejais sutartys gali būti laikomos nutrauktomis nuo sankcijų įsigaliojimo.
„Jei sankcijos yra netiesioginės ir nėra draudimo sudarinėti franšizės sutarčių su Rusijos bendrovėmis, tai tokioms sutartims nutraukti reikia turėti teisinį pagrindą. Jis gali priklausyti nuo to, kokia sutartis sudaryta. (...) Įprastai franšizės sutartys būna dviejų rūšių – terminuotos ir neterminuotos. Jei sutartis sudaryta, tarkime, 3–4 metų laikotarpiui, jos nutraukti negalima, kol pasibaigs terminas. Jei tokia sutartis nutraukiama, tai reikia kompensuoti žalą pusėms. Jei sutartis yra neterminuota, tai ją įprastai galima nutraukti įspėjus prieš 6 mėnesius, nebent sutartyje yra numatyta kitaip. Būtent tokios yra ir Rusijos teisės nuostatos. Jei sutartis yra terminuota, tai Rusijos teisė sako, kad tokią sutartį galima nutraukti įspėjus prieš 30 d., tačiau tokiu atveju reikia sumokėti kompensaciją, kuri priklauso nuo sutarties“, – aiškina advokatas.
Jis teigia, kad Rusijoje veikiantys Vakarų prekių ženklų atstovai turėtų aiškiai pasakyti, ar jie yra inicijavę franšizės sutarčių nutraukimą per nustatytą terminą. „Jei verslas kalba tik apie tai, kad sunku nutraukti sutartis, tai galime suabejoti, ar tikrai norima atsisakyti verslo“, – dėsto G. Bartkus.
Advokato teigimu, franšizės sutarčių nutraukimo pagrindas gali būti ne tik sankcijos, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, karas yra vienas jų.
„Sutarties nutraukimo pagrindas gali būti force majeure, kitos sąlygos, kurios gali tai leisti. (...) Tas pats karas gali būti force majeure aplinkybė, kuri leistų nutraukti sutartį. Galų gale sankcijų taikymas Rusijai. Jei už franšizės sutartį partneris nebeatsiskaito sutarta valiuta, tai taip pat gali būti esminis trukdis vykdyti sutartį. Galimybių tikrai yra, reikia tik noro“, – aiškina advokatas G. Bartkus.
Lietuviams nė motais?
Nors dalis pasaulinių įmonių nusprendė nestabdyti veiklos Rusijoje, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų atstovų teigimu, šių bendrovių tiekiamus produktus gyventojai perka.
„Nepastebėjome, kad mažėtų tokių ir panašių produktų pirkimai“, – sako prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Tą patį tvirtina ir „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė: „Nuo karo Ukrainoje pradžios nesame pastebėję pokyčių, kurie reikštų, kad šių tarptautinių prekės ženklų produkcijos nuperkama mažiau.“
Atsisakyti bendrovių, kurios nusprendė tęsti veiklą Rusijos rinkoje, produkcijos prekybos tinklas „Iki“ kol kas neplanuoja.
„Mūsų pagrindinės nuostatos nesikeičia: dirbame Lietuvoje, Lietuvos pirkėjams. Tikime verslo sąmoningumu ir teisingais sprendimais. Nuolat kalbamės su tiekėjais ir sprendimus priimame bendradarbiaudami. Informuosime, jei asortimente bus pokyčių“, – komentuoja V. Budrienė.
Atsisakė produkcijos iš Rusijos
E. Dapkienė priminė, jog savo iniciatyva prekybos tinklas „Maxima“ priėmė sprendimą iš prekybos išimti rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekes.
Jos teigimu, reguliariai tikrinamas sąrašas juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą.
„Nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais. Savo poziciją esame išsakę ir verslo partneriams, nuolat su jais palaikome ryšį ir aptariame abiejų pusių sprendimus.
Tačiau dar svarbiau yra tai, kad visuomenė aktyviai domisi ir stebi žinomų prekės ženklų savininkų sprendimus ir aktyviai naudojasi savo teise rinktis, kokias prekes nori įsigyti“, – kalba E. Dapkienė.
LRT.lt kreipėsi į bendroves „Decathlon“, „Nestle“, „Burger King“, tikimasi papildyti komentaru.
Dalis ieško būdų išeiti iš Rusijos rinkos
Nors kai kurios žinomos įmonės ir toliau vykdo veiklą Rusijoje, bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės Jekaterinos Rojakos teigimu, didžioji dalis įmonių nusprendė imtis šio žingsnio. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertė, ne visos jos pasitraukia visiškai.
„Šias įmones iš principo galima skirstyti į kelias kategorijas. Pavyzdžiui, tos, kurios išeina visiškai, sustabdo savo veiklą ir galbūt galėtų svarstyti grįžti tam tikrame taške ateityje (tačiau tai pareikalautų sutarčių ir visiškai kitokių sąlygų). Taip pat yra įmonių, kurios šiuo metu sumažino savo operacijas ir po truputį traukiasi, išlaiko tik būtiniausias veiklos dalis.
Taip pat yra įmonių, kurios vis dar svarsto arba ieško priežasčių dėl tų pačių ilgalaikių nuomos sutarčių, franšižės sutarčių, teisinių sutarčių, kaip būtų galima išeiti iš rinkos, nepatiriant didelio finansinio skausmo“, – aiškina J. Rojaka.
Įmonės, kurios vis dar svarsto palikti Rusiją, pasak J. Rojakos, yra pririštos prie rinkos ne tiek dėl pardavimų, kiek dėl savo darbuotojų.
„Čia, matyt, yra labai sudėtingas klausimas, nes iš vienos pusės tu turi elgtis pagal savo vertybes, iš kitos pusės – viena iš įmonių vertybių yra rūpintis savo darbuotojais“, – svarsto ekspertė.
Vis dėlto, anot J. Rojakos, įmonių, kurios buvo „prikaltos prie gėdos stulpo“, akcijos krito nuo 10 iki 20 proc.
„Akivaizdu, kad tai yra labai nepalanku finansiškai. [...] Reikėtų suprasti, kad Rusijos rinka yra didžiulė. Kita vertus, pasaulio mastu ji vis tiek yra nykštukinė ir sudaro iki 3 proc. pasaulio BVP – tai yra labai nedaug. Automatiškai tos kompanijos gigantės, kurios turi daug skyrių ir pajamų, atrodytų, turėtų negeneruoti [pajamų] iš tos pačios Rusijos, tos pajamos sudaro 2–3 proc. – išskirtiniais atvejais iki 5 proc. pajamų“, – pažymi ji.
Paklausta, ar įmonėms apskritai apsimoka veikti Rusijoje, turint omenyje, jog čia gyventojų perkamoji galia maža, J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad ne visos kompanijos tiekia brangias prekes.
„Yra labai daug skirtingų produkcijos tipų. Matome, kad iš principo ta brangiausia produkcija išėjo labai greitai“, – teigia ekspertė.
Vadina viešųjų ryšių košmaru
Prof. dr. Tomas Hashimoto, ISM Finansų ekonomikos programos vadovas, LRT.lt sako, jog niekas nesitikėjo tokio verslų boikoto Rusijai.
„Dabar Vakarų bendrovės yra įkalintos sudėtinguose teisiniuose procesuose ir stengiasi kuo greičiau iš jų ištrūkti. Atvirai kalbant, niekas neįvertino, kiek tai kainuos“, – pažymi T. Hashimoto.
Paklaustas, kiek Rusijos rinka yra svarbi didžiosioms Vakarų bendrovėms, profesorius akcentuoja, jog tai, jo manymu, daugiau ne rinkos vertės, bet teisinių išlaidų klausimas.
„Be to, kai kalbama apie įmones, įsikūrusias už ES ribų, kurios Rusijoje vykdo veiklą, jų tėvynėje gali nebūti tokio sutarimo. Kaip žinote, Kinija ir Indija labai nenoriai taiko sankcijas Rusijai, daugelyje pranešimų teigiama, kad šių šalių valdžia yra suinteresuota palaikyti ekonominius santykius su Rusija“, – aiškina T. Hashimoto.
Situaciją, su kuria šiuo metu susiduria iš Rusijos nepasitraukusios įmonės, T. Hashimoto vadina „viešųjų ryšių košmaru“.
„Nors turiu pasakyti, kad teisiškai šioms įmonėms pasitraukti yra sudėtinga, pats asmeniškai manau, kad jos turi pasitraukti“, – teigia T. Hashimoto.
Apsunkino sąlygas
Mažmeninės ir didmeninės prekybos ekspertas, verslo konsultantas Audrius Borisa teigia manantis, kad Rusijos rinka įmonėms yra gana svarbi, tačiau šiuo atveju, anot jo, labiau reikėtų galvoti ne apie finansinius aspektus.
„Aišku, tos įmonės, kurios pirmos nusprendė greitai nutraukti [veiklą], joms toks sprendimas galbūt buvo ir lengviau priimamas, nei toms, kurios šiandien dar galvoja ar svarsto. Turbūt žinote, kokius reikalavimus įvedė Putinas, kokie nauji įstatymai, kaip yra suvaržytas įmonių išėjimo mechanizmas, priverstiniai bankrotai, privatizavimas, nacionalizavimas“, – aiškina A. Borisa.
Vis dėlto, jo manymu, šiuo atveju svarbesnė yra įmonės reputacija. „Pavyzdžiui, „Decathlon“. Jie gali prarasti 15–20 proc., bet reputacijos praradimas yra žymiai svarbiau nei tos rinkos praradimas“, – sako jis.
Apibendrindamas A. Borisa tvirtina, kad kiekvienas tam tikros įmonės pasitraukimas iš Rusijos turi neigiamos įtakos šios šalies ekonomikai.
„Jeigu mes pažiūrėtume į pačias didžiausias įmones, tuos pačius prekybininkus, pavyzdžiui, „Metro grupė“, kurie irgi nenori pasitraukti, jų administracija yra ne vietiniai žmonės, didžioji dalis yra užsieniečiai. [...] Rinka yra ne tokio lygmens kaip Vakarų Europa, jie labai žiūri į tai, kas vyksta Europoje, kokios inovacijos, tendencijos.
Manau, kad tai tikrai yra praradimas. Tai, ką jie rašo spaudoje, kad „McDonalds“ išėjimas tėra smulkmena, kad misime kebabais ar padarysime prekės ženklą „Diadia Vania“, tai yra populizmas, propaganda, kad jokių problemų nebus, bet žmonės viską suvokia šiek tiek kitaip“, – komentuoja A. Borisa.
