Antradienį Seimo nariai ėmėsi dešimties pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo įstatymo pataisų. Dėl paralmentarų siūlomų lengvatų šildymui, maisto produktams pritarta nebuvo, tačiau taikyti lengvatinį PVM el. knygoms ir menstruacinėms higienos priemonėms parlamentarai linkę.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui laikinai naikinti PVM tarifą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Vis dėlto iš antradienio posėdžio darbotvarkės šio klausimo svarstymas buvo išbrauktas.
„Kiekvienam iš pasiūlymų dar nėra pateikta išvadų, į jį buvo įregistruota nemažai opozicijos pasiūlymų, mes jį svarstysime ketvirtadienį“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Dalis Seimo narių teigė manantys, kad nulinio PVM tarifo centriniam šildymui nauda būtų menka, o ir nepaliestų visų gyventojų, pavyzdžiui, besišildančių dujomis, elektra ar malkomis.
Dėl šios priežasties parlamentarai pateikė dešimt PVM tarifo įstatymo pataisų dėl lengvatų šildymui, elektrai, dujoms, malkoms, maisto produktams ir kitoms prekėms.
Maistui ir šildymui
Pavyzdžiui, Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis įregistravo pataisas, kuriomis siūlė taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maisto produktams. Po pateikimo siūlymui nepritarta, projektas bus tobulinamas.
„Tuo siekiama ženkliai sumažinti produktų kainas. Mes gyvename globaliame pasaulyje. Labai daug žmonių manęs, kaip Seimo nario, klausia, ypač regionuose, kad, gerbiamieji, darykite ką nors, kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją ir pirkti gerokai pigiau ten maisto produktus“, – kalbėjo J. Pinskus.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad, „Eurostat“ duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, augo gerokai sparčiau. Nors galimas laikinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, buvo akcentuojama, jog padidėjus vartojimui šie praradimai būtų kompensuoti.
Minėti Seimo nariai taip pat įregistravo pataisas, kuriomis siūlė numatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, taip pat tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Šiam pasiūlymui po pateikimo taip pat nebuvo pritarta, projektas bus tobulinamas.
„Norėčiau, kad mes neišskirtume žmonių į vienokius ar kitokius, į pasiturinčius ar nepasiturinčius. Kadangi tos kompensacijos, pagal Vyriausybės teikiamą projektą, bus mokamos centriniam šildymui, iš šito viso konteksto iškrenta žmonės, kurie naudoja šildymui malkas, dujas ir elektrą“, – akcentavo J. Pinskus.
Šiuo metu malkoms ir kūrenimui skirtiems medienos produktams taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, o tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms taikomas įprastinis 21 proc. tarifas.
Savo siūlymus dėl PVM tarifo lengvatų pateikė ir Seimo narys Petras Gražulis. Jo manymu, lengvatinis 0 proc. PVM tarifas turėtų būti taikomas visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį ir tabaką, trąšoms, autotransporto degalams, visoms kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, rūšims ir centriniam šildymui. Parlamentaro siūlymui po pateikimo taip pat nepritarta, įstatymo projektas atmestas.
El. knygoms ir menstruacinėms priemonėms
PVM lengvatas parlamentarai siūlė ne tik maisto produktams. Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Orinta Leiputė, Rasa Budbergytė, Linas Jonauskas, Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas įregistravo pataisas, kuriomis siūlė nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą menstruacinėms higienos priemonėms. Po pateikimo šiam siūlymui pritarta.
„Mes siūlome spręsti menstruacijų skurdo problemą. Menstruacinės higienos priemonės yra būtinybė, tačiau joms taikomas PVM tarsi tai būtų prabangos prekė“, – pastebėjo D. Šakalienė.
PVM lengvatą buvo siūloma taikyti ir el. knygoms. Seimo narė Monika Ošmianskienė įregistravo pataisas, kuriomis siūlė numatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ne tik fizinėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, bet ir el. knygoms. Po pateikimo pasiūlymui pritarta.
„Tai būtų teisinga leidėjų atžvilgiu, tai skatintų daugiau vartoti el. būdu teikiamas knygas, kurios prisidėtų prie aplinkos tausojimo, žmonių skaitmeninių įgūdžių lavinimo, didesnio informacijos prieinamumo“, – vardijo M. Ošmianskienė.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, jog nuo 2018 metų ES skatina turėti vienodus lengvatinius PVM tarifus knygoms ir kitiems informaciniams leidiniams, teikiamiems tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ atstovai pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūlė taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą tiekiamai elektros energijai. Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, 9 proc. PVM tarifas elektros energijai leistų tikėtis, kad elektros kaina gyventojams galėtų mažėti 12 proc. Dėl pritarimo po pateikimo nepritarta.
„Siūloma tiems, kas šildosi elektra, sumažinti PVM iki 9 proc. Kadangi yra išleistas EK oficialus pranešimas dėl augančių energijos kainų augimo, [...] būtent jie ir siūlo peržiūrėti PVM ar kitas priemones ir palengvinti žmonėms naštą, kurie pasirinko žaliąją energetiką“, – sakė Seimo narė Guoda Burokienė.
„Valstietės“ G. Burokienė ir Aušrinė Norkienė taip pat įregistravo pataisas, kuriomis siūlė, kad buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, tiekiamoms gamtinėms dujoms būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Po pateikimo siūlymui nepritarta, įstatymo projektas bus tobulinamas.
„Gamtinėms dujoms, kurie šildosi ne centralizuotai, nes jie yra tokie patys Lietuvos piliečiai, moka 21 proc. PVM, o kas gauna centralizuotą, gauna 9 proc. Tai kuo skiriasi?“ – klausė G. Burokienė.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tokiu atveju prognozuotinas 12 proc. lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, kurį moka buitiniai vartotojai. Vis dėlto tuo pačiu sumažėtų prašančiųjų piniginės socialinės paramos dalis, todėl sutaupytos lėšos galėtų būti skirtos vartojimui ir vis tiek įsilietų į šalies ekonomiką.
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis siūlė taikyti lengvatinį 0 proc. PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Vis dėlto projektui po pateikimo nepritarta, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Manau, kad visi supranta šio projekto reikšmę mūsų gyventojams. Gaila, kad šiandien nebuvo svarstomas Vyriausybės projektas“, – kalbėjo K. Vilkauskas.
lengvata nepriklausomų tiekėjų elektros energijai
Seimo narys Gintautas Kindurys įregistravo pataisas, kuriomis vartotojams, savo būstus šildantiems gamtinėmis dujomis (įskaitant suskystintas dujas balionuose), PVM tarifas gamtinėms dujoms būtų sumažintas nuo 21 proc. iki 5 proc. Tuo metu vartotojams, kuriems elektrą tiekia nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, šių tiekėjų elektros energijai parlamentaras siūlo taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta, įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Daug argumentų PVM energijai išsakyta ir šiame, ir rytiniame posėdžiuose. Tik priminsiu, kad dujų kainos yra gerokai didesnės nei anksčiau“, – sakė parlamentaras.
„Būstus šildantieji dujomis yra ignoruojami dėl PVM lengvatos netaikymo“, – pridūrė jis.
Siūlymą dėl PVM tarifo lengvatų pateikė ir Seimo narys Andrius Bagdonas. Įstatymo projektu parlamentaras siūlė nustatyti 55 tūkst. eurų Lietuvoje taikomą metinės apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju ir mokėti mokestį. Toks sprendimas, anot jo, sumažintų mokestinę naštą smulkiajam verslui ir padėtų sklandžiau atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų. Po pateikimo šiam siūlymui pritarta.
„Per pastaruosius 10 metų tiek infliacija, tiek žmonių pajamos ženkliai išaugo. Siūlymas būtų tą ribą padidinti iki 55 tūkst. Šio įstatymo įsigaliojimas būtų numatomas nuo 2023 m. sausio 1 d.“, – Seimo posėdyje kalbėjo A. Bagdonas.
Kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu apmokestinamasis asmuo privalo teikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 tūkst. eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 tūkst. eurų sumos, PVM neskaičiuojamas.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė, jog opozicija palaikys visas iniciatyvas, kurios galėtų palengvinti naštą gyventojams.
„Pasiutpolkė ne su PVM lengvatomis eina, bet pasiutpolkė eina su infliacja, kainomis, pajamomis. Opozicija palaikys, bet turbūt nereikia būti giliems analitikams, jog pasakyti, kuo visa tai baigsis“, – neslėpė S. Skvernelis.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė mananti, jog Seimas parlamentarų pasiūlymams po pateikimo veikiausiai pritars, o Vyriausybei beliks juos įvertinti.
„Kaip aš ir sakiau, dabar Vryiausybė tikrai jokių skubotų sprendimų nei siūlys, nei darys, o maždaug balandžio mėnesį pateiks savo matymą, kokios priemonės, mūsų vertinimu, galėtų geriausiai amortizuoti finansinę naštą“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.
