Nors Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir pristabdė nekilnojamojo turto (NT) sandorius Lietuvoje, ekspertų manymu, pasekmės neturėtų būti ilgalaikės. Savo ruožtu NT plėtotojai tikina dėl įvedamų ribojamų nebepirksiantys rusiškų ir baltarusiškų gaminių bei prasitaria, kad dalį darbuotojų gali tekti išleisti į karą.
Išgąstis pristabdė sandorius
Nekilnojamojo turto ekspertų (NT) bendrovės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius sako manantis, kad NT pirkėjų išgąstis dėl karo Ukrainoje yra visiškai suprantamas.
„Toks momentinis stabtelėjimas ir noras pasižiūrėti, kuo viskas baigsis ir į ką toliau rutuliosis, lemia, kad žmonės atideda sprendimus ir kurį laiką rinka dabar gal bus ramesnė“, – LRT.lt teigia NT ekspertas.
Minėti reiškiniai, anot jo, per pastaruosius kelerius metus jau buvo matomi ne kartą. „2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, rinka stabtelėjo kelis mėnesius. Per karantinus tas stabtelėjimas galbūt buvo trumpesnis.
Nuo to, kaip plėtosis situacija, labai priklausys ir žmonių lūkesčiai. Kol kas artimiausiu metu rinka numatoma dar lėtesnė. Greičiausiai ji visiškai nesustos, bet sandorių bus mažiau“, – komentuoja A. Antanavičius.
Vis dėlto, jei situacija Ukrainoje greitu metu deeskaluosis, eksperto manymu, rinka gali labai greitai grįžti į buvusias vėžes. A. Antanavčius atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes, skatinančias būsto įsigijimą.
„Mes vis dar patiriame gana didelę infliaciją, vis fiksuoja kone naujus rekordus. Bankai nusiteikę finansuoti NT įsigijimą. Kartu su infliacija, tikėtina, turėtų augti ir gyventojų pajamos. Greičiausiai tokiame kontekste žmonės ir toliau ieškos, kaip apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos“, – svarsto ekspertas.
NT kainas, jo teigimu, ir toliau labiausiai lems paklausa ir tai, kiek žmonės gali ir sutinka mokėti. Jeigu paklausa susitrauks, anot jo, atitinkamai gali kristi ir NT kainos.
„Kol kas, manau, kad tam tikrą laiką pirkėjams galbūt atsiras variantų ir galimybių pasinaudoti esama situacija ir išlošti, bet, aišku, viskas dabar yra didesnės rizikos fone, nes galbūt dabar nusipirksi, o po kažkurio laiko čia, tarkime, prasidės kariniai veiksmai, tai ko tada tas NT vertas? Dėl tokių baimių žmonės, manau, šiek tiek pristabdys pirkimą ir tai gali lemti tam tikrų nuolaidų atsiradimą“, – dėsto A. Antanavičius.
Sako, kad poveikis neabejotinai bus
O štai „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pastebi, jog būstų apskritai pastaruosius kelis mėnesius buvo parduodama mažiau.
„Žmonės prisipirko, kainos padidėjo ir nėra iš ko labai rinktis, o per paskutinę savaitę kažkokių staigių atšaukimų nematėme. Kainų kritimą ar kilimą nelabai turbūt kas spėjo padaryti.
Kad bus kažkoks poveikis, turbūt neabejotina, bet labai sudėtinga šiandien pasakyti, į kurią konkrečiai pusę. T.y., ar žmonės norės nusipirkti tol, kol nepabrango, tarkime, statyba, nes statybinės medžiagos, beveik neabejotina, brangs. [...] Bet kad butai dėl to pabrangtų 50 proc. – keli procentai“, – atkreipia dėmesį T. S. Kvainickas.
Ekspertas taip pat prisimena, jog per Krymo aneksiją ir pandemiją buvo pastebimas NT rinkos sulėtėjimas.
„Pandemijos metu sandorių labai sumažėjo, nes tiesiog fiziškai nebuvo įmanoma dirbti, t.y. paskelbtas karantinas, prasideda prastovos. Net norėdamas nenusipirksi. Tuomet to neapibrėžtumo laikotarpiu pardavimai sumažėjo. Tuo metu, kai vyko Krymo aneksija, ji truko porą mėnesių. Kai žmogus nežino, kas bus toliau, stengiasi nieko nedaryti, nei pirkti, nei parduoti, bet pasakyti, kad per savaitę tikrai neperka ir neparduoda, sudėtinga“, – LRT.lt komentuoja T. S. Kvainickas.
Perspėja, jog dalis medžiagų taps nepasiekiamos
Nors visų akys šiuo metu krypsta į įvykius Ukrainoje, „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio manymu, jų pasekmės NT rinkai Lietuvoje turėtų būti trumpalaikės ir tikrai ne dramatiškos.
„Karo pradžioje, iki savaitgalio, fiksavome sumažėjusį užklausų ir kontaktų skaičių, tačiau, kitaip nei užpernai, prasidėjus pirmam karantinui, jis nebuvo nukritęs iki minimumo ir po savaitgalio vėl kyla. Net pačiomis pirmomis karo dienomis „Citus“ pasirašė preliminariųjų būstų pirkimo sutarčių. Tai rodo, kad nepaisant situacijos pirkėjai atsisakyti pirkti būstą neskuba“, – patvirtina Š. Tarutis.
Jis pasakoja, kad klausimų iš klientų tiesiogiai dėl karo kol kas daug nesulaukiama, tačiau jiems rūpi, ar statybos projektuose ir toliau vyksta.
„Savo klientams sakome, kad įsipareigojimus projektuose vykdėme, vykdome ir vykdysime: statybos darbai tęsiami, su partneriais atsiskaitoma kaip įprasta, o mūsų projektuose rusiškų ar baltarusiškų medžiagų dalis tėra nereikšminga. Su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis, brangstančiomis medžiagomis ir panašiais iššūkiais mūsų pirkimų skyrius efektyviai tvarkytis mokosi jau dvejus metus“, – pažymi Š. Tarutis.
Jis taip pat sako, kad prasidėjęs neapibrėžtumo laikotarpis labiausiai priklausys nuo jo trukmės.
Gali paspartinti būsto kainų augimą
Vertindamas esamą kapitalo ir pasiūlos struktūrą Vilniaus pirminėje rinkoje, Š. Tarutis akcentuoja, kad būsto rinka didelio spaudimo nepatirs, nes sostinėje nėra daug pastatytų ir dar neparduotų projektų.
Iššūkių sukelti gali medžiagų ir darbo jėgos trūkumas, tačiau šios rizikos toli gražu nėra naujiena, pastebi jis.
„Trūkinės tiekimo grandinės, dalis medžiagų taps nepasiekiamos, nes nebebus sertifikuojamos ES, o tai toliau didins būstų savikainą. Spaudimą ir čia mažina pasiūlos konjunktūra: fiksuojant stiprų kainų augimą, plėtotojai suprato, kad ankstyvoje stadijoje išparduoti turtinius vienetus yra pavojinga. Dėl to šiandien rinkoje nėra daug projektų, kurie išparduoti net nepradėjus statyti“, – aiškina „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Beje, jis įžvelgia naujų galimybių: Lietuva – populiari kryptis ukrainiečiams atvykti dirbti. Dabartinėje situacijoje, fiksuojant jau daugiau nei pusę milijono pabėgėlių, tikėtina, dalis jų liks Lietuvoje ir kurs gyvenimą čia. Greičiausiai iš pradžių būstą jie nuomosis, bet vėliau ieškos ir nuosavo.
Žinoma, šie faktoriai gali paspartinti būsto kainų augimą, pastebi Š. Tarutis, ir jis gali būti staigesnis nei anksčiau prognozuoti 8–10 proc.
NT plėtotojai produktų iš Rusijos nebepirks, o būstų kainos augs
Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis LRT.lt kalbėdamas apie tai, kaip karas Ukrainoje keičia Lietuvos NT rinką, sako, kad kol kas plėtotojai strategijos nekeičia ir dirba, kaip planuota.
„Dėl karo Ukrainoje yra šokas, todėl visi racionalūs sprendimai bus tik po savaitės kitos. Kol kas praėjo savaitė, todėl jokių išvadų daryti negalime“, – sako A. Avulis.
Jo teigimu, NT rinkos aktyvumas šiuo metu sumažėjęs, tačiau situacija geresnė negu COVID-19 pandemijos pradžioje.
„Pastaroji savaitė buvo pilna blogų žinių. Natūralu, kad rinka į tai reagavo. Vis dėlto 2020 m. balandį, kai prasidėjo pandemija, NT rinkoje atrodė, tarsi elektrą kas būtų išjungęs. Niekas nebeskambino. Kiekvieną dieną gaudavome pranešimus tik apie sutarčių nutraukimą. Dabar to nėra. Ar ta situacija išliks stabili, ar sumažės, man sunku prognozuoti. Reikėtų dar bent savaitę palaukti“, – svarsto A. Avulis.
Verslininko teigimu, rinka susiduria ne tik su šiek tiek sumažėjusiu gyventojų aktyvumu, teks sukti galvą, iš kur gauti tam tikrų medžiagų, nes rusiškos ir baltarusiškos produkcijos dėl draudimo ją sertifikuoti Lietuvoje niekas nebepirks. Iš Rusijos Lietuvos NT plėtotojai pirkdavo plieną, armatūrą, o iš Baltarusijos – gelžbetonį.
A. Avulis akcentuoja, kad Lietuvoje statybos sektoriuje dirba daug ukrainiečių ir baltarusių, todėl vis dar nėra aišku, kaip keisis darbuotojų pasiūla iš minėtų šalių.
„Kainos NT Vilniuje vėl gali didėti, nes statybos pramonės pajėgumų jau dabar neužtenka poreikiui patenkinti. Statybos pramonė importuoja ir darbo jėgą, ir gaminius. Tai faktoriai, kurie neigiamai veikia rinką. Mes negausime dalies gaminių. Svarbiausias klausimas – iš kur gauti armatūros, plieno? Atsakymų dar neturime“, – sako A. Avulis.
Be to, sunku bus rasti pakaitą ir baltarusiškam gelžbetoniui: „Iš Baltarusijos pirkome gelžbetonį ne todėl, kad jis mums labai patiko, o todėl, kad jo Lietuvoje tiek nepagaminama. Vien praėjusiais metais gelžbetonio gaminių laukėme apie 9 mėnesius. Manau, kad tų gaminių Lietuvoje reikės laukti dar ilgiau, o bendrovės, kurios jas gamina Lietuvoje, padidins kainą“, – tikina A. Avulis.
Verslininko teigimu, šiuo metu niekas nežada skųstis dėl sunkesnės situacijos, o demokratija ir taika yra didesnės vertybės nei verslo pelnas.
„Kai padedi viską ant svarstyklių, tai taika, demokratija yra daug didesnės vertybės negu taip sparčiai augančios kainos, mažėjantys pardavimai ar verslo susitraukimas. Manau, kad čia net nediskutuotina tema. Reikia priimti realybę, su ja, kaip įmanoma, susitaikyti ir laukti geresnių laikų, kada karas baigsis ir vėl bus galima atnaujinti tiekimus, galbūt atsiras alternatyvios rinkos. Sunkiau bus gal tik su gelžbetonio gaminiais, nes jų transportavimo atstumas dėl didelių kaštų turi būti iki 300 km“, – aiškina verslininkas.
„Hanner“ duomenimis, vasario mėnesį pirminėje Vilniaus NT rinkoje buvo parduoti 445 butai, kurių bendra vertė siekia 55 mln. eurų. Vidutinė parduotų butų 1 kv. m. kaina buvo 2485 eurų. Vasarį buvo parduota 37 proc. mažiau butų nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Dalis ukrainiečių vyks ginti šalies
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad dėl karo brangs statybinės medžiagos, energetiniai ištekliai, logistinės grandinės trūkinės, o tai keis pristatomų medžiagų laiką ir kainas.
„Lietuvos Vyriausybės priimtas sprendimas, su kuriuo mes solidarizuojamės, – nenaudoti baltarusiškų ir rusiškų produktų statybose. Nors jų buvo nedidelis kiekis, jis kažkiek paveiks. Kai kuriuos projektus teks baigti šiek tiek vėliau, nes daliai produktų nėra alternatyvų. Tačiau viskas gerai, verslas tikrai solidarus su Ukrainos bendruomene ir mūsų valdžios sprendimais“, – tikina M. Statulevičius.
Jis pažymi, kad būstų pardavimo apsukos nuo karo pradžios sumažėjusios, o labiausiai savo sprendimus permąsto tie, kurie svarstė būstą pirkti investicijai. Vis dėlto M. Statulevičius akcentuoja, kad NT sektoriaus bendrovės planų nežada keisti, o jų finansinė padėtis yra tvirta.
„Verslai turi scenarijus, kaip valdyti sektoriaus sulėtėjimą. NT plėtotojai yra vieningi, bendrauja ir su rangovais, ir su medžiagų tiekėjais. Peržiūrimos sutartys, kad finansavimas, tiekimo grandinės nenutrūktų, nes neapibrėžtumas yra nemažas“, – aiškina jis.
Kalbėdamas apie darbo rinką, M. Statulevičius pažymi, kad dalis ukrainiečių, dirbančių statybos sektoriuje, vyksta ginti Ukrainos.
„Ukrainiečiai tikrai išvažiuoja. Šiandien ir spaudoje buvo galima girdėti, kad apie 80 tūkst. žmonių grįžo. Turbūt grįš ir daugiau. Nemaža dalis dirba statybose Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Jie išvažiuoja ir nieko nepadarysi. Šventa pareiga ginti savo šalį. Šiek tiek sulėtėjus NT paklausai, galbūt ir darbuotojų trūkumas nebus toks didelis“, – svarsto NT plėtotojų atstovas.
