Prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės interviu „Žinių radijui“ sulaukė ir premjerės Ingridos Šimonytės dėmesio.
Premjerė sureagavo į žiniasklaidoje pasirodžiusią minėtą publikaciją, kurioje patarėjai priskirti žodžiai, „kad pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė“, vis tik vėliau minėta mintis patikslinta: „pajamų augimo nereikėtų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų“.
Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje premjerė priminė, kad ta pati prezidentūra ne taip seniai šiuo klausimu turėjo kitą nuomonę: „Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas – didinti gyventojų pajamas. Kaip suprantu, pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina prezidentūra. Ir šiaip, jis švelnina infliacijos pasekmes, o ne ją pačią.“
Anot I. Segalovičienės, priemonių infliacijai valdyti reikia imtis keturiose srityse: didinti gyventojų pajamas, užšaldyti, nedidinti viešųjų paslaugų kainų, tokių kaip darželiai, neformalus ugdymas, viešasis transportas ir pan, taip pat būtina ieškoti, kaip padėti kainų šoką išgyventi nevyriausybiniam sektoriui, kuris „yra labai svarbus atskirties ir nelygybės mažinimui“ bei padėti verslui dorotis su kainų šoku.
Vėliau. I Segalovičienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dar kartą sugrįžo prie infliacijos temos ir pateikė klausimą:
„Dabar apie infliaciją. Sausį metinė infliacija lipa per 12 proc. kartelę.
Kylant abejonių apie socialinės-ekonominės politikos priežastis ir pasekmes, galima pateikti 3 situacijos vertinimus, iš kurių vienas neteisingas. Spėkite kuris?
a) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) reikšmingiau mažintų skurdą ir nelygybę, jeigu nebūtų išskirtinio kainų augimo.
b) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) atsvertų kainų išaugimą, bet tuomet nesigauna nuoširdžiai kalbėti apie reikšmingesnį skurdo ir nelygybės mažinimą, siekiant pakilti iš ES šalių rikiuotės apačios ir artėti prie ES vakarų šalių pragyvenimo lygio.
c) 2022 m. biudžete pensijų, NPD ir MMA didinimai (12-15 proc.) yra tokie super-duper reikšmingai dideli, kad permuša ir išskirtinio dydžio infliacijos lygį, ir priartins šalies senolių ir mažiau uždirbančiųjų gyventojų pragyvenimo lygį prie ES standarto, ir visaip kitaip padarys gyventojus turtingais. Infliacija sausį – lipa per 12 proc. kartelę“, – rašė ji bei priminė prezidentūros siūlomas priemones šiai problemai spręsti.
Savo įraše prezidento patarėja atsakė ir į premjerės anksčiau išsakytas mintis: „Prezidentūrai aišku viskas. Ir aiškūs darbai, kuriuos reikia atlikti gyventojų padėčiai pagerinti.“
Tiesa, pats prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad gyventojų pajamų didinimas nėra pakankamas būdas įveikti kainų kilimo iššūkius, kadangi nesiimant papildomų, į infliacijos mažinimą orientuotų priemonių, socialinė atskirtis šalyje ir toliau nemažėtų.
„Ar to pakaks – abejotina. Tačiau šis augimas bus ribotas laiko. Kovojant su infliacija apsaugoti gyventojų pajamas yra per kuklus tikslas. Nes infliacija pristabdo įsisenėjusių skurdo rizikos ir nelygybės problemų sprendimą“, – naujienų agentūra ELTA cituoja prezidento žodžius.
