2 700 eurų popieriuje, arba 1 639 eurai į rankas. Tiek, kaip skelbia „Circle K“, dar vasarą uždirbdavo kai kurie aktyvūs įmonės operatoriai-pardavėjai. Kitų degalinių atstovai vardija kiek mažesnes sumas, o patys darbuotojai sako, kad tokių sumų nėra matę, tačiau pripažįsta, kad, dirbant naktimis ar daugiau valandų, pasididinti atlygį galima.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje degalinių operatoriais dirba 3 442 darbuotojai, o vidutinis jų darbo užmokestis siekia 773 eurus popieriuje.
Visgi LRT.lt kalbinti degalinių atstovai sako, kad uždarbiai šioje srityje gali būti ir gerokai didesni. Pavyzdžiui, degalinių tinklas „Viada“ pažymi, kad jų operatoriai-pardavėjai uždirba iki 2 000 eurų popieriuje (iki 1 241 euro į rankas), o rezultatyviausiais metų mėnesiais darbo atlygis gali siekti ir 2 500 eurų (1 525 eurus į rankas). Tiesa, internete įmonė nurodo, kad įprastai darbo užmokestis svyruoja nuo 1 000 iki 1 500 eurų popieriuje.
„Keliame sau tikslą būti geriausiu darbdaviu savo darbuotojams, užtikrinti ne tik geras darbo sąlygas, bet ir tinkamą atlygį. Mūsų įmonėje darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo pareigų ir degalinės pasiektų rezultatų. Darbuotojų atlyginimą sudaro fiksuotas darbo užmokestis ir kintamoji dalis. Atlyginimo padidėjimą lemia mokami priedai už pardavimo rezultatus ir motyvacinis priedas už darbo stažą“, – atlygio politiką aiškina „Viados“ Personalo ir mokymų skyriaus vadovė Inga Račkauskaitė-Kėvalienė.
Be to, jos teigimu, įmonės darbuotojai gauna privatų sveikatos draudimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, nuolaidas degalams ir prekėms parduotuvėse.
Rasti darbuotojų – sunku
Savo ruožtu degalinių tinklas „Orlen Lietuva“ nurodo, kad jų darbuotojai uždirba kiek mažiau – vidutiniškai apie 1 200 eurų (793 eurus į rankas), o maksimaliai – 1 500 eurų popieriuje (959 eurus). Tiesa, darbo skelbimuose „Orlen Lietuva“ įprastai siūlo nuo 1 050 eurų siekiantį darbo užmokestį.
„Circle K“ aiškina, kad tik ką dirbti pradėjęs naujas operatorius- pardavėjas gali uždirbti 1 000–1 300 eurų popieriuje.
„Tačiau tikrai tai ne riba ir uždarbis gali būti dvigubai didesnis, priklausomai nuo komandos ir asmeninių tikslų pasiekimo, atėjimo į darbą esant poreikiui ne pagal iš anksto suplanuotą grafiką, darbo naktimis, per šventes, mat jis yra apmokamas didesniu atlygiu, kartais dvigubai didesniu tarifu, o taip pat viršvalandžiai suteikia galimybę užsidirbti papildomai. Svarbios ir kitos naudos – sveikatos draudimas, papildomi laisvadieniai, premijos ir papildomos skatinimo priemonės“, – rašoma „Circle K“ pateiktame atsakyme.
Pasižvalgius po darbo skelbimus, atlyginimų galima rasti įvairių. „Stateta“ siūlo 1 150–1 250 eurų mėnesinį darbo užmokestį popieriuje, „Saurida“ – nuo 950 eurų, EMSI – 1 000–1 300 eurų, „Skulas“ – 1 030–1 085 eurų.
Nors degalinių tinklai teigia 2022 m. didinsiantys darbo užmokesčius, rasti darbuotojų, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, sunku.
„Sunkumų su įdarbinimu turime, ypač didmiesčiuose. Surasti atsakingų ir motyvuotų darbuotojų yra labai sunku“, – sako „Orlen Lietuva“ atstovai.
Su ta pačia problema susiduria ir „Viada“. „Regionuose, kur darbo pasiūla yra mažesnė, darbuotojų dažniausiai netrūksta. Sudėtingiau yra didmiesčiuose, kur ieškantieji darbo turi gerokai daugiau pasirinkimo.“
Darbuotojų sunku rasti ir „Circle K“: „Esame trokštamas darbdavys Lietuvoje, bet, kaip ir dauguma Lietuvos įmonių, susiduriame su situacija, kad bendras kiekis norinčių įsidarbinti žmonių yra sumažėjęs. Tą, manome, galėjo lemti ir pandeminis laikotarpis ir staiga po jo padidėjęs darbuotojų poreikis aptarnavimo ir prekybos sferose.“
Tenka valyti ir tualetus, bet užsidirbti įmanoma
Viename didžiausių šalies degalinių tinklų dirbęs Darius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sako, kad nors ir nėra girdėjęs, kad degalinės operatorius per mėnesį uždirbtų 1 600 eurų į rankas, tačiau galimybių pasididinti atlyginimą tikrai yra.
„Jei nori daugiau uždirbti, gali rinktis naktinius budėjimus, jie apmokami 1,5 karto didesniu tarifu. Papildomai gali vykti dirbti į kitas to paties tinklo degalines, kur darbas apmokamas 2 kartus didesniu tarifu. Dėl darbuotojų trūkumo toks poreikis būdavo nuolatos“, – sako vyras.
Galvojantys, kad degalinės operatorius yra tik kasininkas, smarkiai klysta, mat operatorius, anot Dariaus, degalinėje turi atlikti pačius įvairiausius darbus.
„Visų pirma operatorius turi patikrinti prekių lentynas, jas užpildyti, patikrinti produktų galiojimo datas. Reikia prižiūrėti kavos aparatus, juos valyti. Jei degalinėje gaminamas maistas, turi mokėti jį paruošti. Taip pat reikėdavo valyti tualetus, jie nuolat būdavo apteršti, valyti pagrindines patalpas, kolonėles, šluoti kiemą. Ko nereikėdavo, tai kasti sniego, tą paslaugą teikdavo pasamdyta įmonė.
Aš pats dažnai rinkdavausi dirbti naktimis, nes mokamas didesnis tarifas. Tačiau naktį darbo taip pat būdavo, tik jis kitoks. Klientų būdavo mažiau, todėl reikėdavo paruošti sumuštinių, iškepti bandelių, papildyti lentynas. Naktį tikrai nepavyks tinginiauti, nes rytą viskas turi būti paruošta dideliam klientų srautui“, – aiškina degalinės operatoriumi dirbęs Darius.
Nors darbas tam tikromis valandomis būna intensyvus, vyras teigia, kad taip daug greičiau prabėgdavo laikas: „Man darbas nebuvo sunkus, nes visada turi judėti, nereikia stovėti vietoje. Tačiau emociškai kartais būdavo sunku dėl klientų. Būdavo ir labai malonių žmonių, kurie užsukdavo kiekvieną rytą, pabendraudavo, tačiau būdavo ir piktų. Kartais stebindavo žmonių įžūlumas. Pavyzdžiui, įsigijus kavos būdavo galima plaktos grietinėlės įsidėti. Tai klientai įsipildavo grietinėlės, ją nuvalgydavo, tada dar įsipildavo, vėl suvalgydavo ir vėl įsipildavo“, – darbą degalinėje prisimena vyras.
Kai kuriems gali tekti priprasti ir prie darbo slenkančiu grafiku. Nors pats Darius sako dirbdavęs po 8 valandas, kai kuriose degalinėse gali tekti dirbti ir 12 ar net 24 valandas.
Vyras mano, kad už darbą gaudavo tinkamą atlygį, kolektyvas buvo draugiškas, o kaip vieną iš privalumų Darius įvardijo tai, kad darbe nebūdavo pietų pertraukos, tačiau darbdavys visada suteikdavo laiko papietauti, o jį įskaičiuodavo kaip dirbtą laiką.
Regione galima uždirbti iki 1000 eurų į rankas
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys sako, kad gyvenime niekada nėra girdėjęs, kad degalinės operatorius uždirbtų 2 700 eurų.
„Nenoriu komentuoti svetimų dalykų, bet man tai yra kažkoks kosmosas. Man tai neįtikinami skaičiai. Aišku, jeigu yra tokių įmonių, kurios gali tiek mokėti, tai yra sveikintina. Vis dėlto abejoju, ar tai dažnas reiškinys. Jei tiek kiekvienas uždirbtų, tai eilės žmonių būtų norinčių dirbti“, – sako jis.
Anot jo, regionuose esančiose degalinėse maksimalus darbo užmokestis galėtų siekti ir iki 1 000 eurų į rankas. „Jeigu kalbėtume apie regionus, įmanoma uždirbti iki 1 000 eurų. Tai regione yra labai konkurencingas atlyginimas“, – sako jis.
V. Šukio teigimu, darbas degalinėje ne visada būna lengvas, ypač jei dirba tik vienas žmogus: „Aišku, tai yra labai individualu. Yra tokių žmonių, kuriems nieko neveikti yra sunku, o yra tokių, kurie gali visą dieną dirbti ir nepavargs. Darbo krūvis priklauso nuo to, kiek žmonių dirba pamainoje, kokio dydžio degalinė, ar reikia gaminti maistą, kavą. Jei degalinėje yra tik vienas žmogus, kartais tikrai gali būti sunku. Ypač jei degalinėje dirba neįgalus žmogus ir jam reikia ne tik kasoje būti, bet ir dar kažkur nueiti.“
Visgi Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius tikina, kad fizinio darbo degalinėse yra mažiau nei prieš daugelį metų, o moterų operatorių – vis daugiau.
„Džiugu, kad moterys įsiliejo į šią rinką ir konkuruoja su vyrais. Be to, pastebiu, kad moterys yra imlesnės informacijai, atidžiau darbus atlieka, ypač kada reikia dirbti su skaičiais“, – sako V. Šukys.
Paklaustas, kokių įgūdžių reikia degalinės operatoriui, vyras teigia, kad vis svarbesnis tampa darbas su technika, kompiuteriais, o šių įgūdžių darbuotojams regione trūksta.
„Mane labai liūdina, kad yra jaunų žmonių, kurie moka maigyti telefoną, bet nesugeba dirbti su kompiuteriu. Kai ieškodavome darbuotojų ir prašydavome, kad mokėtų dirbti su kompiuteriu, būdavo viskas, niekas nemokėdavo. O ką, aš dabar turiu priimti žmogų ir mokyti jį kompiuterinių pagrindų? (...) Kažkada Užimtumo tarnyba davė žmogų, su juo tris mėnesius dirbome, bet jis taip ir neišmoko dirbti kompiuteriu. Tai yra didžiulė problema“, – apgailestauja jis.
Profsąjunga: gavome skundų, kad liepia dirbti ne darbo metu
LRT.lt portalo paklausta, ar netenka gauti skundų dėl darbo degalinėse, Valstybinė darbo inspekcija pažymėjo, kad gaunami tik pavieniai skundai bendra konsultacijų tvarka.
O štai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad dar visai neseniai į profsąjungą kreipėsi du asmenys, jie skundėsi, kad degalinėje vyksta mobingas ir išnaudojimas.
„Degalinės darbuotojai pasakojo, kad pagal darbo sutartį jie turėjo būti operatoriais, tai yra būti atsakingi už degalus, darbą kasoje, kliento aptarnavimą, bet jiems liepdavo valyti salę, plauti tualetus, sniegą kasti. Jie turėdavo dirbti visus ūkinius darbus, kurie darbuotojui nepriklausė.
Tie darbuotojai sakė, kad neprieštarautų dirbti šiuos darbus, tačiau juos reikėdavo daryti po darbo valandų. Įsivaizduokite, jeigu dirbi iki 12 valandos nakties, tai po darbo dar turi pasilikti ir valandą valyti. Tada darbuotojai nebeturėdavo kaip grįžti namo, nes viešasis transportas nebevažiuodavo. Žmonės būdavo priversti kviesti taksi. Darbuotojams paprieštaravus, prasidėdavo vadovo riksmai, pykčiai, psichologinis smurtas“, – teigė I. Ruginienė.
Jos teigimu, atlikus nedidelį tyrimą buvo nustatyta, kad tai yra žemos grandies vadovo problema, o ne tendencija visose kitose degalinėse.
