Verslas

2022.01.14 12:25

Socialdemokratai įsiutę dėl didelių šildymo kainų – ragina įvesti nulinį PVM tarifą už šildymą

Jonas Deveikis, LRT.lt2022.01.14 12:25

Lietuvos socialdemokratų partija siūlo įvesti nulio procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą už šildymą ir pereiti prie ilgalaikių sutarčių perkant dujas. Tai, anot partijos atstovų, padėtų sumažinti dideles sąskaitas už šildymą. 

Penktadienį Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nario Kęstučio Vilkausko surengtoje spaudos konferencijoje – griežtas tonas. Valdantieji kritikuoti dėl nesugebėjimo pasiūlyti tinkamų priemonių mažinant energetikos išteklių kainas.

„Mūsų Vyriausybė kategoriškai atsisako eiti tuo keliu, kuriuo racionaliai mąstantys ir opozicija siūlė eiti. Lietuvos valdžia mano, kad kylančių kainų slegiami gyventojai turėtų prašyti valdžios paramos, nors kitos Europos šalys eina kitu keliu“, – sako parlamentaras K. Vilkauskas.

Pavyzdžiui, politiko teigimu, Lenkija sumažino PVM tarifą už šildymą, maisto produktus, degalus.

„Mes irgi dar prieš 3 mėnesius siūlėme sumažinti buitiniams elektros ir dujų vartotojams PVM tarifą nuo 21 proc. iki 9 proc. Taip pat buvo siūlymas, kad šildymo PVM iki 9 proc. būtų sumažintas ir individualiuose namuose gyvenantiems asmenims. Tai liestų ir didelį skaičių jaunų šeimų, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta“, – kalbėjo jis.

Už šildymą siūlo taikyti 0 proc. PVM tarifą

LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis mano, kad valdantieji iš naujo turėtų svarstyti socialdemokratų siūlymus dėl lengvatinio PVM taikymo už elektrą, o šildymo PVM sumažinti iki nulio.

„Būtų galima eiti dar toliau ir už šildymą taikyti nulio procentų PVM tarifą. Toks tarifas galėtų būti taikomas tam tikrą laiką, pavyzdžiui, kol bus pastatyta kogeneracinė elektrinė ir bus paleisti du biokuro katilai.

Be to, siūlytume Vyriausybei svarstyti ilgalaikių kontraktų sudarymą (dujų pirkimo – LRT), nes šiuo metu sudaromi momentiniai greiti sandoriai didina dujų, o kartu ir šilumos kainą“, – siūlo socialdemokratas.

Šiuo metu centralizuotas šildymas apmokestintas 9 proc., o dujos ir elektra – standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

P. Pinelis įsitikinęs, kad nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei politikai nesukūrė tinkamų instrumentų finansiškai padėti gyventojams, todėl jie kenčia nuo išaugusių energetikos kainų.

„Dabar siūloma atidėti mokėjimo už šildymą pabrangimą, tačiau tūkstančio eurų skola yra tūkstančio eurų skola“, – piktinasi politikas.

Jo teigimu, dėl itin išaugusių šildymo kainų Vilniuje kentės pensininkai, jų Vilniuje yra daugiau nei 110 tūkst.

„Vien Vilniuje turime virš 110 tūkst. pensininkų. Jie jau šiandien gauna sąskaitas, kurios yra padidėjusios 2–2,5 karto, o kartais ir daugiau. Pavyzdžiui, prieš mane vienos pensinio amžiaus moters šildymo sąskaita. Ji 2020 m. už gruodžio mėnesio šildymą sumokėjo 41 eurą, o 2021 m. gruodį ji gavo jau 118 eurų sąskaitą.

Tik atkreipsiu dėmesį, kad Lietuvoje vidutinė pensija yra apie 440 eurų. Tai aritmetika paprasta, juk reikia mokėti ir kitas komunalines įmokas, už vaistus. Tai kyla klausimas, kaip tai moteriai išgyventi už 200 eurų per mėnesį“, – retoriškai klausė P. Pinelis.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Vilniuje yra 7,1 proc. vienišų tėvų, jiems išlaidos yra milžiniškos, dar apie 16 proc. yra žmonių, gyvenančių ties skurdo riba.

Ragina reformuoti šilumos ūkio reguliavimą

Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas pastebi, kad viešojoje erdvėje visur teigiama, jog šildymo kainų augimą lėmė pabrangusios dujos ir Lietuva ar pavieniai miestai nieko padaryti negalėjo.

„Taip, pasaulinės kuro kainos prisidėjo prie šildymo kainų augimo, tačiau ne tik jos. Mes turime nepadarytų namų darbų. Pavyzdžiui, Vilniuje jau 2018 m. buvo planuojama išplėsti biokuro deginimo pajėgumus. Jei tai būtų buvę padaryta, mokėti už šildymą reikėtų mažiau, nes biokuras tiek daug nebrango, kiek dujos.

O dabar 2018 m. Vilniuje nebuvo įvesti planuoti biokuro deginimo pajėgumai antrojoje kogeneracinėje elektrinėje, neįvesti elektrinėje, kuri yra Ateities gatvėje. Ten viskas mirę, nors ten puikiausiai buvo galima išplėsti biokuro pajėgumus“, – kalbėjo jis.

Be to, R. Zabarauskas tikina, kad Vilniaus šilumos tinklų valdyboje trūksta energetikos specialistų ir žmogaus, kuris atstovautų gyventojų interesams.

Energetikos eksperto teigimu, Lietuvoje taip pat reikia keisti šilumos ūkio reguliavimą, nes jis šiuo metu netinkamas ir palankus įmonėms, tiekiančioms šildymą.

„Šilumos tiekėjas pas mus yra suinteresuotas didinti šilumos kainą ir nėra priemonių, kaip jį nuo to sulaikyti. Jei maisto pardavėjas sugalvos padidinti kainą, tai vartotojas nuo jo pabėgs, tačiau šilumos tiekime to nepadarysi, nes vartotojai pririšti vamzdžiais“, – kalbėjo R. Zabarauskas.

Gyventojai gali pasinaudoti kompensacija

LRT.lt primena, kad sostinės gyventojų gruodžio mėnesio šildymo sąskaitos buvo 2–2,5 karto didesnės nei 2020 m.

50 kv. m nerenovuotame name už šildymą 2020 metų gruodį vidutiniškai teko mokėti 47 eurus, o 2021-ųjų gruodį – apie 123 eurus. Naujos statybos arba renovuotame name 2020 metais už šildymą reikėjo mokėti 31 eurą, o šiemet apie 70 eurų.

Šildymo sąskaitos, anot Vilniaus šilumos tinklų, padidėjo dėl brangusių dujų ir šalto gruodžio.

Siekdamas sumažinti išaugusias šildymo sąskaitas Seimas dar gruodį priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias daugiau gyventojų gali gauti kompensaciją už būsto šildymo išlaidas.

Be to, Vilniaus šilumos tinklai suteikia galimybę fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį gali leisti atidėti. Pasirinkę atidėjimą gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą nei prieš metus, o likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis nuo vieno iki 18 mėnesių, priklausomai nuo pasirinkimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt