Vilniaus Universitetas nauju būdu stiprina savo finansus – rėmėjų pinigus investuoja, o už gautą grąžą pradėjo kviestis perspektyvius mokslininkus. Taip elgtis planuoja ir Klaipėdos universitetas.
Mantas Šimėnas pastaruosius dvejus metus Londono universiteto koledže, kuris patenka tarp dešimties geriausių pasaulio universitetų, tyrimus atliko su vienu žymiausių pasaulyje kvantinių technologijų tyrėjų Johnu Mortonu. Į Vilniaus universitetą mokslininkas grįžo vasarą, kur dėsto ir bando sukonstruoti kvantinę atmintį, remdamasis, kaip sako, mikroskopinio arba mistinio pasaulio fizikiniais reiškiniais.
„Tie fizikiniai reiškiniai atveria labai plačias naujas galimybes, tokias kaip kvantiniai kompiuteriai, kurie, tikimasi, padarys didelę revoliuciją įvairiose mokslo srityse, taip pat – medicinoje, įvairių inovatyvių vaistų paieškoje“, – sako M. Šimėnas.
Mokslininkas sako, kad prie jo grįžimo prisidėjo investuotojo Mariaus Jakulio Jasono ir Vilniaus universiteto fondai.
„Fondas prisidėjo žinoma finansiškai prie atlyginimo, skatina pasilikti moksle, rinktis mokslininko kelią. Remiantis mano patirtimi Londone, atlyginimas tuomet jau labai panašus“, – tvirtina M. Šimėnas.
Prie mokslininko grįžimo prisidėjęs Vilniaus universiteto fondas pradėjo veikti prieš dvejus metus. Tai kol kas vienintelis Lietuvoje universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas, kuris iš rėmėjų surinktus pinigus ne iškart išleidžia, o investuoja ir tik iš investicijų gautą grąžą naudoja perspektyviems mokslininkams bei dėstytojams ar užsienio studentams pritraukti.
Kapitalas pradėtas formuoti keliems stambiems rėmėjams įnešus po kelis šimtus tūkstančių eurų.
Fondą, pasak jo vadovo Justino Noreikos, įsteigė Fizikų bendruomenė – įmonės „Light conversion“, „Eksma“ grupė ir Alvydas Žabolis kaip privatus asmuo. Vėliau prisijungė Nerijus Numa, „Linas Agro“ grupės pagrindinis akcininkas Darius Zubas, mokslininkas ir verslininkas Danas Tvarijonavičius, „Alma litera“ įkūrėjas Arvydas Andrijauskas.
„Universiteto alumnai suprato, jog vien valstybinio finansavimo universiteto išlaikymui ir progreso užtikrinimui neužtenka“, – neabejoja J. Noreika.
Per pandemiją fondas ėmėsi smulkiųjų rėmėjų pritraukimo. Dabar turi per 1,5 tūkstančio, kurie per puslapį VU yra parėmę ar euru, ar keliasdešimčia. Dauguma ir stambiųjų, ir smulkiųjų – buvę studentai, bet ne tik.
„Tarkim jų, kad ir vienas euras, mes esam paskaičiavę po 400 metų su 5 proc. metinio augimo prielaida bus vertas daugiau negu 2 mlrd. eurų, tai jei Steponas Batoras būtų įdėjęs eurą, jo euro vertė šiandien būtų virš 2 mlrd. eurų“, – pavyzdį pateikia J. Noreika.
Fondo vadovas sako, kad juos remia žmonės vizionieriai, tie, kuriems rūpi ateitis, ir pripažįsta, kad tokių rasti nėra labai lengva.
„Galbūt apskritai ta filantropijos kultūra Lietuvoje yra tokioje embriono stadijoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais mecenatystė tiesiog klestėjo, mecenatai statė ištisus miestus, universitetus, bažnyčias. Sovietiniais laikais dėl okupacijos visa tai buvo išrauta, panaikinta ir dabar mes tą tradiciją atgaivinam“, – sako J. Noreika.
Neliečiamojo kapitalo fondą sausį planuoja įsteigti ir Klaipėdos universitetas.
„Mūsų fondas ir vadinasi Klaipėdos universiteto ateities paramos fondas. Jo pagrindu ir bus formuojamas neliečiamasis kapitalas. Mes kalbame apie ateitį, kad mes norime matyti Klaipėdą kaip universitetinį miestą, mes norime matyti Klaipėdą stiprią, kad jaunimas, baigęs gimnazijas, rinktųsi studijas Klaipėdos universitete“, – komentuoja Klaipėdos universiteto ateities fondo vadovas Vytautas Adomaitis.
Šiuo metu Vilniaus universitetas turi 3 milijonus eurų, kurie investuoti visame pasaulyje, neliečiamojo kapitalo. Investicijų grąža jau viršija 400 tūkst. eurų, iš kurių per 100 tūkst. jau skirta talentams į universitetą pritraukti.
Didžiausias pasaulyje Harvardo universiteto neliečiamojo kapitalo fondas turi per 47 mlrd. eurų kapitalo. Antrasis pasaulyje – Jeilio universitetas – per 37 mlrd. eurų, trečiasis – Stanfordo – per 33 mlrd. eurų.
