Maisto kainos pasaulyje auga ketvirtą mėnesį iš eilės ir Jungtinių Tautų duomenimis pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Kai kurie ekonomistai juokauja, kad lietuvių pamėgtas šventinis patiekalas baltoji mišrainė tampa prabangos preke – jos sudėtinės dalys itin brango. Kiti sako, kad prieš šventes kainas amortizuos prekybos tinklų konkurencija, dėl to maisto brangimas nusikels po Naujų metų.
Artėjant Kalėdoms šeimininkės jau planuoja šventinio stalo biudžetus, pradeda pirktis.
Atlikęs apklausą prekybos tinklas „Maxima“ teigia, kad trečdalis jų klientų kalėdiniam stalui ir šiemet planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų. 7 iš 10 žmonių nurodė, kad vaišėms skirtas biudžetas bus toks pat, kaip ir pernai.
Tačiau Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija FAO skaičiuojanti maisto kainų indeksą paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir praėjusį mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Kai kurie ekonomistai sako, kad maisto brangimas atsilieps ir šventiniam stalui. Ypač tiems, kurie rinkdavosi pigesnius produktus.
„Čia galima pajuokauti, kad balta mišrainė taps prabangos preke, nes labiausiai per metus brango tie ingredientai, kuriuos mes naudojame baltai mišrainei. Bulvės pabrango beveik dvigubai, morkos – apie 30 procentų, majonezas šiek tiek mažiau“, – komentuoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė Janina Šeputienė.
Brangiau gali kainuoti ir tradiciniai kūčių valgiai.
„Tarkime silkės brangsta 10 proc. ir daugiau, brangsta bulvės mišrainėms, bulvės išvis brangsta 170 proc., dabar prasidėjo pieno brangimas, – vardija Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. – Paprastas pienas brangsta 30 proc., vadinasi, paskui jį tempsis visi kiti pieno produktai, kurie buvo pagaminti iš anksčiau: sūriai, sviestas. Aliejus subrango kažkur 50 proc., praeitais metais buvo 1,10–1,20 Eur., dabar – 1,80–2 Eur. saulėgrąžų aliejus.“
„Priklausys nuo jūsų pasirinkimo. Tarkime, žiūrim į kūčiukus. Kūčiukai šiemet nebrango mūsų tinkle. Žiūrim į silkę – yra visokių variantų, bet jei yra silkės 10 ar 20 pasirinkimų, tai tu gali rinktis tą, kuris yra pagal tavo kišenę“, – komentuoja „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Kainas lyginančio portalo ekspertas sako, kad maisto brangimą prie šventes amortizuos akcijų karai, kuriais prekybos tinklai sieks privilioti pirkėjus. Ir sako jau fiksavę bananų ir mandarinų karus.
„Būtent prieš Kalėdas yra tas laikotarpis, šitos dvi savaitės, kai visi tinklai turi įrodyti pirkėjui, kad „pas mus“, „pas mus yra pigiausia“ ir jei bus kainų augimas, per akcijas jie bandys parodyti geresnes kainas. Greičiausiai tas didesnis brangimas bus kitais metais, mes jį labiau matysim“, – sako P. Čepkauskas.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lietuviai ir iki šiol maistui išleisdavo penktadalį savo pajamų.
„Išlaidų krepšelyje išlaidos maistui sudaro ganėtinai didesnę dalį, apie 20 proc., kai ES – apie 15 proc. Tai didesnė dalis skiriama maistui yra toks neturtingumo ženklas“, – sako J. Šeputienė.
Gera žinia ta, kad pasaulyje pinga mėsa – kiauliena ir aviena. Ir Lietuvoje kiaulienos kepsniais šiemet per Kalėdas ar naujuosius bus galima pasimėgauti pigiau nei pernai.
