LRT ieško sprendimų
Daugiabutis

Verslas

2021.12.06 11:59

Alytiškiai šildymo kainas sumažino kelis kartus – šiluma kaulų nelaužo, o šildymo sezoną gali pabaigti patys

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.06 11:59

Kaip atpiginti šildymą, svarsto ir gyventojai, ir energetikai. Sako, svarbios dvi kryptys – ieškoti, kas mažintų tarifus ir kas šilumos suvartojimą. Sumos sąskaitose mažėtų abiem atvejais. Galimų sprendimų diktuoja besivystančios technologijos.

Vilniaus šilumos tinklai imasi eksperimento – žiūrės, ar vartotojams apsimokėtų, jeigu šilumą jiems gamintų prekybos centrai ar ligoninės. Dalis daugiabučių centrinį šildymą keičia į geoterminį ir svarsto apie saulės kolektorius ar nuotolines elektrines.

Ekspertai sako, alternatyvos yra labai gerai. Tačiau nėra tokios, kuri iškart atsipirktų, o ir pats centrinis šildymas tikrai yra konkurencingas, tik reikėtų jį transformuoti.

Pirmosios naujo šildymo sezono sąskaitos dalį šalies gyventojų nustebino. Vilniuje, kur šildymo kainos ūgtelėjo daugiausia iš didžiųjų miestų, kai kurie gyventojai už spalį gavo dvigubai didesnes sąskaitas nei praėjusiais metais. Ekspertai prognozuoja, kad šildymo kainos gali dar augti. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokiais būdais miestai ir bendruomenės siekia sumažinti šildymo kainas.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Alternatyva centriniam šildymui – geotermija

2011 m. šešių aukštų daugiabutis Alytuje, iki tol turėjęs centrinį šildymą, įsirengė geoterminį. Tai – pirmasis daugiabutis Lietuvoje, karštam vandeniui ruošti ir norimai temperatūrai palaikyti pradėjęs imti žemės šilumą.

Švedijoje nusižiūrėtą idėją įgyvendinti savo mieste sumanė namo bendrijos pirmininkas inžinierius Vytautas Kazlauskas: „Lietuvoje to dar nebuvo ir, susiskaičiavę, nutarėme pirmieji Lietuvoje pabandyti tą pasidaryti. Švedijoje ta praktika yra vystoma ištisai – po trečdalį, po ketvirtadalį miestų“.

Ieško būdų, kaip atpiginti šildymą: akys krypsta į prekybos centrus, biurus ar ligonines

V. Kazlauskas vardija geoterminio šildymo privalumus: visada šilta, yra karšto vandens, net jei, pavyzdžiui, miesto šilumos magistralės remontuojamos ir kiti daugiabučiai sėdi be nieko. Taip pat šildymą galima įsijungti, kada norisi. Lygiai taip pat, panorėjus, galima baigti šildymo sezoną. Patys namo gyventojai nusistato ir temperatūrą viduje.

Kaip skaičiuoja bendrijos pirmininkas, geoterminis šildymas atsipirko per 3–4 metus. Alytiškio teigimu, įrengti centrinio šildymo alternatyvą jų namui atsiėjo palyginti pigiai, nes kai ką dengė į rinką norėjęs įžengti gamintojas. V. Kazlauskas sako, kad sunku įvardyti, kiek iš viso kainavo perėjimas prie autonominio šildymo, o ir prasmės lyginti su dabartimi nėra – ir darbų kainos, ir valiuta kita.

Tačiau nauda akivaizdi: sąskaitos namo gyventojams tapo gerokai kuklesnės nei moka centrinį šildymą tebeturintys miesto daugiabučiai. „Apie 2–3 kartus (sumažėjo – LRT). Priklausomai nuo namo kokybės, namo temperatūrinių parametrų. Nes vieni namai užtikrina tik 18 laipsnių, kituose namuose gyventojai nori 22 laipsnių. Tai irgi papildomi kaštai“, – sako V. Kazlauskas.

Bendrijos pirmininkas pasakoja, kad, įsirengus geoterminį šildymą, neatsisakyti centrinio neapsimokėjo, mat būtų tekę mokėti reguliuotojo nustatytą rezervinės galios mokestį.

„Jeigu namas įsirengia savo autonominio šildymo sistemą ir lieka prie centrinės šildymo sistemos, natūralu, kad šilumos tiekėjai turi tą namą aptarnauti rezerve. Turi laikyti jį budinčiame režime. Tai yra papildomi kaštai. Už rezervinę galią mes sumokėtume daugiau negu už visą šilumą, kurią galime pasigaminti patys“, – komentuoja V. Kazlauskas.

Anot inžinieriaus V. Kazlausko, sąskaitos už šildymą jų daugiabučio gyventojams dar labiau sumažėtų, įsirengus saulės kolektorių arba nuotolinę saulės elektrinę – apie tai kaip tik dabar galvoja. Kai kurie kiti daugiabučiai, perėję prie geoterminio šildymo, jau turi saulės kolektorius.

VŠT: būstus galėtų šildyti biurai, prekybos centrai

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) įsitikinę, kad gaminti šilumą daugiabučiams galėtų ne tik jie, o daug kas: ligoninės, biurai, duomenų ar prekybos centrai. „Parduotuvės turi šaldiklius, kuriuose laikomas maistas. Vadinasi, reikia šalčio ir tam šalčiui pagaminti išskiriama šiluma. Šiandien ji tiesiog išmetama į orą“, – sako VŠT strategijos vadovas Paulius Martinkus.

Jis tęsia: „Lygiai taip pat, kalbant apie ligonines, kurioms būtina palaikyti tam tikrą mikroklimatą. Kai kuriuose miestuose šildyti būstus gali ir metro. Transportas važiuoja po žeme, susidaro daug šilumos“.

Visa tai yra vadinamoji atliekinė šiluma. Įmonė ją surinktų, perskirstytų ir tiektų vartotojams, o pati galėtų gaminti mažiau. P. Martinkus sako, tikėtina, kad vasarą kitų bendrovių išskiriamos šilumos susidarytų daugiausiai. Tai esą ne bėda, ji galėtų būti naudojama karštam vandeniui ruošti. Nesunaudojus – saugoma.

„Yra technologijos, kurios leidžia tą šilumą užkonservuoti“, – sako VŠT atstovas.

Ar tai visai neišpūstų sąskaitų už šildymą? P. Martinkus sako, kad to neleidžia reguliuoto – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) – nustatytos taisyklės: „Priimant šilumą į tinklą ir paduodant klientams, turi būti imama pigiausia šiluma. Pats pigiausias šaltinis, kuris yra įmanomas. Tai, natūralu, mes neinvestuosime, jeigu nematysime galimybės, kad tai būtų konkurencinga kaina vilniečiams“.

Tokių projektų, anot jo, jau imtasi Ispanijoje, Vokietijoje, Airijoje. VŠT bandyti idėją realybėje numatę netrukus su vienu prekybos tinklu. Ateityje atliekinė šiluma, kaip skaičiuoja bendrovės strategijos vadovas, galėtų sudaryti penktadalį viso vilniečių šilumos poreikio. Kuo daugiau jos bus paimama, tuo didesnė teigiama įtaka bus sąskaitoms už šildymą. Dabar šilumai pagaminti VŠT degina biokurą ir dujas.

„Tos pačios dujos išskiria daug CO2. Netgi deginant biokurą susidaro CO2 išmetimai. O ilgalaikėje perspektyvoje CO2 gali būti apmokestintas. Būtent atliekinė šiluma, kur apskritai nėra ugnies, kur šiluma paimama iš proceso, greičiausiai bus pigiausia alternatyva“, – sako P. Martinkus.

Ekspertai: alternatyvų yra, tik visos kainuoja

Centrinio šildymo alternatyvos itin aktualia tema tapo dabar, išaugus dujų kainoms ir pabrangus biokurui. Ekspertai sako, imantis taupyti padedančių sprendimų, svarbu galvoti ne tik apie kaštus, bet ir apie, neabejojama, būsimus ekologinius mokesčius taršiam kurui.

Anot energetikos eksperto prof. dr. Vytauto Dagilio, pasaulyje jau svarstoma, ar biokuras tikrai yra visiškai žalias kuras. Bet kol kas jis pigesnis už dujas ir itin pasiteisintų, jeigu daugiabučių šilumai gaminti jo būtų sudeginama daug daugiau negu dabar: „Pavyzdžiui, Kanadoje, jeigu biokuro paimtys padidėja 10, automatiškai kaštai mažėja penktadaliu. Tai reiškia, kartu našesnė tampa ir technologinė įranga“.

Apie VŠT ketinimus surinkti atliekinę šilumą VERT narys Matas Taparauskas sako: „Idėja tikrai reali“. Tik kad taptų reali, anot jo, investicijos į naujovę turi atsieiti pigiau nei kiti būdai pasigaminti šilumą, taip pat reikėtų spręsti dėl kai kurių techninių parametrų.

M. Taparauskas tęsia: „Dažniausiai viskas galiausiai susiveda į pinigus, į ekonomiką, ir kol kas šiandieninė situacija rodo, kad tos technologijos neatsiperka“. „Reikia sverti (VŠT idėjos ekonominę naudą – aut. pastaba). Bandžiau sverti, pagal mane lyg ir per brangu šitas būdas“, – sako V. Dagilis.

VERT narys M. Taparauskas skaičiuoja, kad dabar atliekinės šilumos technologija atsipirktų per 2–3 metus. Atsipirkimas pagreitėtų, jeigu naujovė gautų rėmimą ES arba nacionalinėmis lėšomis. Tai esą visa realu, Europai sukant žalėjimo link.

Apie alytiškių naudojamą geoterminį šildymą V. Dagilis sako: „Trūksta to, kad reikėtų vis dėl to atstatyti to grunto šildymą. Ir antras dalykas, elektrą reikėtų patiems pasigaminti. Tada taip“. Daugiabučio bendrijos pirmininkas V. Kazlauskas atšauna, kad šildyti gruntą jų namui neapsimokėtų.

Ekspertai sako, visos alternatyvos kainuoja, o atsiperka ne iš karto. „Dujinis katilas, geoterminis šildymas ar saulės kolektoriai leidžia tą individualų reguliavimą turėti. Tačiau būtina pasverti, kai mes lyginame ekonominę naudą tokių energijos apsirūpinimo būdų, investicinius kaštus. Dažnai gyventojai, kurie investuoja į individualius apsirūpinimo būdus, investicijas, pamiršta, vertina tik kintamus kaštus“, – sako VERT atstovas M. Taparauskas.

Anot jo, kai viską suskaičiuoji, centrinis šilumos tiekimas, nevertinant dabartinės situacijos, susijusios su kainų augimu, yra lygiavertė alternatyva.

Tačiau VERT atstovas sako, kad centrinį šildymą būtina transformuoti, kad gyventojai galėtų spręsti, kiek nuo kada iki kada šildytis. Ir tada lygiagrečiai ieškoti kuo pigesnių energijos šaltinių.

Perspektyvą, anot ekspertų, turi sezoninė šilumos akumuliacija, tobulėjanti šiaudų deginimo technologija. Įvairių bandomųjų projektų Lietuvoje gausėja, naujovių jau ėmėsi arba ketina imtis Ignalina, Klaipėda, Kaunas.

„Visiškai arti to, kad Nemuno saloje mes imsime šilumą iš Nemuno kaip ir iš Senos Paryžiuje ir kondicionuosime patalpas, esančias saloje. Nes tikrai apsimoka“, – sako V. Dagilis.

„Deja, mes neturime tokios vientisos sistemos, kur būtų įvairių pilotinių projektų visuma ir mes matytume visą jų teikiamą naudą. Dabar matome tik pavienius taškus“, – sako M. Taparauskas.

Ekspertai priduria, kad taupyti, žinoma, padeda ir renovavimas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota dešimtadalis visų daugiabučių. Renovavimas sumažina šilumos vartojimą ir, nors tarifai yra tokie, kokie yra, sąskaita gyventojui sumažėja.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt