LRT ieško sprendimų

Verslas

2021.11.10 05:30

Tvarka, netrukus pasieksianti ir Lietuvą: kaip Švedijai pavyko tėčius išsiųsti auginti vaikų, kad mamos galėtų grįžti į darbą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.11.10 05:30

Švedijoje galima derinti šeimą ir karjerą – taip šalį apibūdina ne tik patys švedai, bet ir kitos valstybės, ir pirštu beda į Švedijos vaiko priežiūros sistemą, kuri jau daugiau kaip du dešimtmečius priverčia tėčius pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis. Tokia praktika, kaip teigia LRT.lt kalbinti ekspertai, ne tik paskatina tėčius užmegzti ryšį su vaiku, bet ir gerina mamų padėtį darbo rinkoje.

Metus ar daugiau praleidus vaiko priežiūros atostogose, tėvams gali būti sunku sugrįžti į darbo rinką – reikia mokytis naujų įgūdžių, o galvos skausmą neretam kelia ir vaikų užimtumo klausimas. Kaip spręsti šias problemas padeda vaikų kambariai įmonėse? Kuo naudingas laisvesnis darbo grafikas? Ir kaip Švedija į vaiko priežiūrą įtraukia tėčius? Šiais klausimais domisi „LRT ieško sprendimų“ komanda.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Daugelyje pasaulio valstybių dėl nusistovėjusių kultūrinių normų, ekonominių bei politinių priežasčių vaikų priežiūra tenka mamoms. Tyrimai rodo, kad tai lemia moterų galimybes įsidarbinti, siekti karjeros, o vėliau – darbo užmokesčio dydį, darbo stažą ir netgi pensijos dydį.

Švedijos instituto svetainėje, pristatančioje šalį, skelbiama, kad Švedija – valstybė, kurioje galima derinti karjerą ir šeimą.

Tai įrodo ir statistiniai duomenys. Remiantis EBPO darbo jėgos įsitraukimo rodikliu, kuris nurodo, kokia dalis darbingo amžiaus žmonių yra aktyvi darbo rinkoje, Švedija rikiuojasi pirmoje eilėje. Šioje šalyje įsitraukimo rodiklis 2020 metais siekė 89,2 proc.

Bendras EBPO šalių vidurkis siekia kiek daugiau nei 77 proc., o Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkis – beveik 80 proc.

Keisti tvarką paskatino lyčių lygybės principai ir ekonominės priežastys

Kaip nurodo Švedijos institutas, tokią rinkos situaciją lemia Švedijos taikomas lyčių lygybės principas, kuris numato, kad, nepaisant lyties, visi žmonės turi teisę į darbą ir galimybę save išlaikyti ir derinti darbinį bei šeiminį gyvenimą.

Siekiant įgyvendinti šį principą, Švedija 1974 metais motinystės atostogas, kurios buvo suteikiamos tik mamoms, pakeitė vaiko priežiūros atostogomis, kuriomis gali pasinaudoti abu tėvai.

Kaip nurodo ISM vadovų magistrantūros rinkų ir verslo konkurencingumo programos vadovė daktarė Virginija Poškutė, be lyčių lygybės aspekto, ne paskutinėje vietoje atsidūrė ir ekonominės priežastys.

„Moterims buvo sudaromos palankesnės sąlygos, nes tradiciškai, kaip ir daugelyje šalių, šeimos įsipareigojimai ir buities našta labiau gula ant moterų pečių. Tai rodo ir statistika. Buvo siekiama, kad įsitraukimas ir galimybės darbo rinkoje būtų suvienodintos. Tai reiškia, jog buvo siekiama, kad moterys turėtų daugiau galimybių darbo rinkoje, iš kurios dažnai išeidavo, kad galėtų prižiūrėti vaikus“, – sako V. Poškutė.

Vis dėlto iš pradžių reforma nesulaukė didelio susidomėjimo. Kaip LRT.lt teigia Švedijos atvejo analizę atlikusi ir šiuo metu Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirbanti Donata Telišauskaitė-Čekanavičė, po 1974 metų pakeitimų situacija iš esmės nepasikeitė.

„Tai realiai nieko nepakeitė – didžioji dalis asmenų, kurie naudojosi vaiko priežiūra, buvo moterys. Tad, siekiant skatinti tėčius kuo labiau įsitraukti į vaiko priežiūrą ir kuo labiau naudotis vaiko priežiūra, buvo pristatyti neperleidžiami mėnesiai“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

1995 metais pastebėjusi, kad susidomėjimas vaiko priežiūros atostogomis tarp tėčių auga gana nesparčiai, Švedija priėmė pakeitimą ir įteisino vieną neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų mėnesį tiek mamai, tiek tėčiui.

Vienam iš tėvų atostogomis nepasinaudojus, jų trukmė trumpėja

Švedijos universiteto demografijos profesorė Ann-Zofie Duvander LRT.lt teigia, kad priimant pirmus pakeitimus dėl neperleidžiamo mėnesio šalyje vyko daugybė diskusijų, ar dėl tokio sprendimo nebus nuskriaustos mamos, kurioms, jeigu tėčiai savo galimybe nepasinaudos, teks trumpesnės atostogos.

„Vyko didelė diskusija, ar tai tinkamas sprendimas, ar nėra atimama iš motinų, kurios dažniausiai išeidavo auginti vaikų ir kurioms atostogos trumpėja, jeigu tėvai jomis nepasinaudoja. Kas nutiko – dauguma tėvų pradėjo naudotis šiomis atostogomis. 8 iš 10 tėčių atostogomis pasinaudodavo. Taigi galiausiai 2002 metais neperleidžiamas laikotarpis buvo padidintas iki 2 mėnesių, o 2016 metais – iki 3 mėnesių. Tėčiai atostogomis pradėjo naudotis vis dažniau. Galima sakyti, kad tai pasiteisino, nes tėčiai, kurie naudojasi šiomis atostogomis, jas ima vis ilgesnes“, – teigia A.-Z. Duvander.

Jos teigimu, vidutiniškai tėčių atostogos trunka daugiau nei tris mėnesius. Be to, pastebima, kad atostogomis dažnai naudojasi aukštesnį išsilavinimą turintys tėčiai.

Pagal dabar galiojančią tvarką, gimus vaikui, abu tėvai kartu gali gauti 480 dienų mokamų vaiko priežiūros atostogų. Jas tėvai dalijasi per pusę ir iš jų po 90 dienų tenka mamai ir tėčiui. Jeigu vienas iš tėvų savo galimybe nepasinaudoja, šeimai tenkanti vaiko priežiūros atostogų trukmė trumpėja iki 390 dienų.

Vaiko priežiūros atostogomis abu tėvai gali naudotis lanksčiai – didesnę dalį atostogų jie privalo išnaudoti iki kol vaikui sueis ketveri, o likusias dienas – iki kol sueis 12 metų. Neperleidžiami atostogų mėnesiai gali būti skaidomi savaitėmis, dienomis ar dienos dalimis.

Be to, apmokamas vaiko priežiūros atostogas, trunkančias 480 dienų, tėvai gali pasiilginti, pasinaudodami nemokamomis atostogomis.

Anot A.-Z. Duvander, tai gana populiaru, nes, skaičiuojant mokamas atostogas, jos suteikiamos paprastai 7 dienas per savaitę, tačiau tėvai gali dalį šių dienų sutaupyti ir, pavyzdžiui, per savaitę panaudoti 5 dienas mokamų ir 2 dienas nemokamų atostogų. Tokiu atveju mažėja per mėnesį gaunama išmoka, tačiau tėvai sutaupo dalį dienų ir jomis gali pasinaudoti vėliau.

Be to, vaiko priežiūros atostogų prašymo darbdavys neturi teisės atmesti.

Tarp pasiektų rezultatų – ir gerėjantys tėvų santykiai

A.-Z. Duvander teigimu, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po neperleidžiamų mėnesių įteisinimo pastebima didesnė lyčių lygybė tiek šeimose, tiek darbo rinkoje.

„Sistema naudinga dėl lyčių lygybės ir ypač lyčių lygybės namuose – tėvai dalijasi vaiko priežiūros užduotimis, abu yra atsakingi už vaiką. Be to, tai turi teigiamos įtakos lyčių lygybei darbo vietose. Anksčiau trisdešimtmetė vaikų neturinti moteris iškart buvo laikoma potencialia mama, pavyzdžiui, jeigu ieškodavo darbo. Vyrai su tokia situacija nesusidurdavo. Dabar tiek mamos, tiek tėčiai dalį laiko praleidžia namuose, prižiūrėdami vaikus“, – teigia A.-Z. Duvander.

Ji priduria, kad vis dar pastebima tam tikra nelygybė dėl to, kad mamos ir toliau pasiima didesnę dalį atostogų, skirtų vaikui auginti, taigi iš darbo rinkos jos išeina ilgesniam laikui. „Tačiau dabar galima tikėtis, kad ir vyras, tapęs tėčiu, bent kuriam laikui paliks savo darbą ir eis auginti vaiko. Taigi tai skatina lygybę darbo vietoje“, – sako A.-Z. Duvander.

Jos teigimu, anksčiau taip pat buvo pastebimas smarkus darbo užmokesčio kritimas, kai mamos išeidavo prižiūrėti vaikų. Nors toks kritimas, anot profesorės, pastebimas ir toliau, jis fiksuojamas tiek mamų, tiek tėčių atveju.

„Pastaraisiais metais stebime vyrų darbo užmokesčio kritimą, taigi tam tikra prasme jie prisiima dalį smūgio, kai pasiima vaiko priežiūros atostogas“, – komentuoja A.-Z Duvander.

Vis dėlto kaip svarbiausią pasiekimą profesorė įvardija tai, kad įtvirtinus vaiko priežiūros atostogas pastebimas stiprėjantis tėvų ir vaikų ryšys: „Vaikai turi du įsitraukusius tėvus. Tai du tėvai, kurie geba jais pasirūpinti, ir, jeigu kas nors nutinka vienam, kitas gali pasirūpinti vaiku.“

Nors šie pastebėjimai nėra gausiai pagrįsti moksliniais įrodymais, priduria A.-Z. Duvander, tėčių apklausos rodo, kad didelė jų dalis tvirtina pastebintys pagerėjusį ryšį su vaiku po to, kai jie praleidžia dalį laiko juo rūpindamiesi.

D. Telišauskaitė-Čekanavičė taip pat atkreipia dėmesį į Švedijos institucijų tyrimus. Jos atlikta institucijų apklausa rodo ne tik stiprėjantį tėvų ir vaikų ryšį, bet ir gerėjančius tėvų tarpusavio santykius, mažėjančią skyrybų tikimybę.

V. Poškutė taip pat atkreipia dėmesį į darbo rinkos situaciją Švedijoje: „Darbo rinkoje moterys turi daug didesnes galimybes, lyginant su daugeliu kitų Europos šalių, kurios vis dar grindžiamos tradiciniu šeimos modeliu. Švedijoje, žiūrėkite, ir valdybose, ir aukščiausiose pozicijose moterų yra daugiau. Be to, yra teisiniai reikalavimai, kad būtų kiek įmanoma tolygesnis pasiskirstymas tarp įvairių pareigybių.“

Jos teigimu, vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis Švedijoje taip pat nėra toks didelis kaip kitose ES šalyse.

Sistema paremta mintimi, kad vaiką augina abu tėvai

LRT.lt pašnekovių teigimu, Švedijoje taikoma sistema vis dėlto turi ir trūkumų. Kaip vieną didžiausių A.-Z. Duvander nurodo atvejus, kai vaikus augina vieniši tėvai.

Nors pašnekovės atkreipia dėmesį, kad Švedijoje taikoma išimtis ir vieniši tėvai turi galimybę gauti nesutrumpintas atostogas, skirtas vaikui prižiūrėti, tokia išlyga taikoma tik tais atvejais, kai vaiko globos teises turi tik vienas iš tėvų. Tai gali būti atvejai, kai kitas tėvas yra miręs, netekęs globos teisių ar kt.

Vis dėlto, akcentuoja A.-Z. Duvander, Švedijoje tokių atvejų tėra apie 2 proc. Anot ekspertės, daug dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikus augina vienišos mamos, nes tėčiai, nors ir turi globos teises, su šeima negyvena ir vaiku nesirūpina.

„Tai sistema, paremta mintimi, kad į vaiko auginimą įsitraukia du tėvai. Jeigu vaikas turi abu tėvus ir jie abu įsitraukę, tai puiku, bet, kaip žinome, taip yra ne visada. Dažniausia situacija – mama rūpinasi vaiku, o tėvas nėra įsitraukęs ir nenori pasinaudoti atostogomis. Tokiu atveju blogėja mamos padėtis“, – sako A.-Z. Duvander.

Kaip dar vieną trūkumą profesorė įvardija tai, kad apie 20 proc. tėčių vaiko priežiūros atostogomis išvis nesinaudoja. Kaip rodo tyrimai, dažniausiai tai yra tėčiai, turintys žemą išsilavinimą, esantys prastoje darbo rinkos situacijoje, pavyzdžiui, neturintys darbo ar jį turintys tik dalį metų, gaunantys labai mažas arba, priešingai, labai dideles pajamas ir dėl to nenorintys palikti savo darbo vietos, imigrantai.

„Į tai [kodėl tėčiai nesinaudoja vaiko priežiūros atostogomis, – LRT.lt] reikia žvelgti kartu su darbo rinkos situacija. Kažkam, kas turi tik laikiną darbą, iš kurio sunku išeiti, vaiko priežiūros atostogų ėmimas atrodo per daug rizikingas. Dažniausiai išsiaiškinus, kurie tai tėvai, reikia pasižiūrėti į jų darbinę padėtį“, – sako A.-Z. Duvander.

V. Poškutė akcentuoja, kad neperleidžiamų mėnesių tvarka yra reikalinga siekiant įtraukti tėvus į vaikų priežiūrą, tačiau dėl skirtingų šeimų situacijų tai gali kelti ir keblumų: „Visko movimas ant vieno kurpalio retai kada pasiteisina. Tas lankstumas, individualizavimas ir galimybių sudarymas šeimoje susitarti, kuris skiria daugiau laiko, man atrodo, yra sveikintinas.“

Su tuo sutinka ir A.-Z. Duvander. Ji svarsto, kad tam tikras lankstumas galėtų išspręsti vienišų tėvų problemą, kai kitas tėvas vaiko auginime tiesiog nedalyvauja, o dėl to nukenčia vaiką auginantysis.

Lankstumas vilioja tėvus, bet nepatinka darbdaviams

A.-Z. Duvander taip pat atkreipia dėmesį į vaiko priežiūros atostogų lankstumą. Galimybė tėvams pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis pavienėmis dienomis ar net dienos dalimis itin nepatinka darbdaviams, pripažįsta A.-Z. Duvander.

„Darbdavių organizacijos tokiu lankstumu nesidžiaugia ir nori jį mažinti, nes mano, kad suteikiama per daug lankstumo. Kaip darbdavys tu negali atmesti paraiškos dėl vaiko priežiūros atostogų. Pavyzdžiui, mama dirba slauge ligoninėje ir pagal grafiką jai tenka dirbti per Kalėdas, ji visada gali pateikti prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų, jeigu tokių turi likusių, ir tada jai nereikės dirbti per Kalėdas. Jeigu ji paprašytų atostogų, darbdavys galėtų nesutikti, bet paprašius vaiko priežiūros atostogų nesutikti negalima“, – sako A.-Z. Duvander.

Tokia problema, anot ekspertės, itin dažnai kyla tose darbovietėse, kur darbuotojai privalo dirbti per šventes ar vasarą.

„Vis dėlto aš manau, kad lankstumas yra vienas esminių veiksnių, skatinančių tėčius pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, nes jie jomis gali pasinaudoti tada, kai tai nekliudo jų darbui, pavyzdžiui“, – teigia A.-Z. Duvander.

Į tai dėmesį atkreipia ir D. Telišauskaitė-Čekanavičė. Anot jos, Švedijos institucijos pastebi, kad neretai tėvai vaiko priežiūros atostogomis naudojasi vietoj kasmečių atostogų. Kita vertus, priduria pašnekovė, tikslas vis tiek yra pasiekiamas – tikėtina, tuo metu tėvai laiką leidžia su vaikais.

„Kaip ir kiekviena šalis, kad ir kokia tobula sistema, turi trūkumų. Švedai teigia, kad kai kurie tėčiai pasinaudoja vaiko priežiūra vietoj kasmečių atostogų, tačiau jie vis tiek tai vertina kaip tam tikrą naudą, nes tą laiką tėvai praleidžia arba kartu, arba tik tėvas su vaiku, tad planuoti rezultatai pasiekiami.

Taip pat gana sunku administruoti vaiko priežiūros panaudojimą, kai tėvai tuo naudojasi lanksčiai: gali naudotis po dieną, po pusdienį, po ketvirtadalį ar net po aštuntadalį dienos“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Grįždama prie darbo rinkos A.-Z. Duvander atkreipia dėmesį, kad Švedijos darbo rinka yra smarkiai susiskirsčiusi pagal lytis – yra aiškiai išreikštos vyriškosios ir moteriškosios profesijos, todėl, nepaisant taikomos praktikos, Švedijoje ir toliau vyrauja darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų.

Pritaikyti kitose šalyse nėra paprasta

Nors Europos Komisijos direktyva numato, kad vaiko priežiūros tvarka ES valstybėse narėse privalės keistis, ir, remiantis direktyva, Lietuvoje siūloma taip pat įteisinti po du neperleidžiamus mėnesius mamai ir tėčiui, pašnekovės teigia, kad, bandant pritaikyti Švedijos praktiką, derėtų atkreipti dėmesį į įvairias aplinkybes.

„Mano asmenine nuomone, niekada negalime to paties modelio perkelti kitoms šalims, mes galime tik jį adaptuoti, pritaikydami gerąsias patirtis, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė. – Pirma, skiriasi gerovės valstybių modeliai, antra, šeimos politikos modeliai, trečia, vertybės ir kiti socialiniai rodikliai. Tad kiekviena šalis turi ieškoti būdo, kuris geriausias šaliai pagal visus minėtus rodiklius, tačiau tikrai galima pritaikyti tam tikrus veikiančius dalykus, taip pat remtis tyrimais, skatinančiais tėčius pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis.“

V. Poškutė taip pat atkreipia dėmesį, kad Švedijoje sudaromos sąlygos vaikų priežiūrai – vaikai į ugdymo įstaigas priimami nuo vienų metų, todėl jau po pirmų metų tėvai gali grįžti į darbą.

„Darant kiekvieną pakeitimą reikia labai gerai įvertinti pasekmes. Jeigu toks pakeitimas būtų daromas, nesudarant sąlygų tėvams, sulaukus vaikui tam tikro amžiaus, turėti prieinamą darželį-lopšelį, paslaugas, kurios Švedijoje yra išplėtotos, tuomet vaiko priežiūros atostogų trumpinimas, dalijimas tarp tėvų... nežinau, kiek jis pasiteisintų. Žinoma, idėja labai graži, bet visada reikia žiūrėti į realybę. Jeigu tokių galimybių tėvai neturi, bėgant nuo vilko galima užbėgti ant meškos“, – sako G. Poškutė.

Vertindama galimą pritaikymą kitose valstybėse, A.-Z. Duvander atkreipia dėmesį, kad Švedijoje tiek tėčių įtraukimas į vaiko priežiūrą, tiek neperleidžiamų mėnesių sprendimas priimtas tuo metu, kai šalis intensyviai diskutavo apie lyčių lygybę ne tik darbo rinkoje, bet ir šeimoje. Nors Europos Komisijos direktyva numato, kad ES šalys narės privalės keisti vaikų priežiūros tvarką ir įtraukti neperleidžiamus mėnesius ir šis pokytis neišvengiamas, A.-Z. Duvander akcentuoja, kad priemonės populiarumas ir efektyvumas skirtingose valstybėse gali skirtis.

„Švedijoje tam buvo tinkamas metas. Galbūt dabar tinkamas laikas kai kuriose valstybėse, bet netinkamas kitose. Bus įdomu stebėti situaciją. Manau, kai kuriose valstybėse tėčiai pasinaudos tokia galimybe, bet galbūt ne visose“, – svarsto A.-Z. Duvander.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt