LRT TELEVIZIJOS laidoje „Lietuva kalba“ verslininkas, įmonių „KristiAna“ ir „Fragrances International“ akcininkas Benas Gudelis profsąjungų atstovams pasiūlė išvažiuoti į Sibirą „atšalti“. Taip Lietuvoje būtų lengviau paskatinti žmones dirbti, įsitikinęs jis. Darbdavių atstovas Danas Arlauskas sako, kad B. Gudelis neatstovauja darbdaviams, kurie mano, kad profesinių sąjungų vaidmuo Lietuvoje yra svarbus.
„Aš nebuvau nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, nei komunistu ir aš jų, šitų [profsąjungos atstovų], nesuprantu. Kodėl aš grįžau į Lietuvą? Nes galvojau, kad 1990 m. juos visus išveš į Sibirą. Kodėl jų neišvežė, aš nežinau. Šitų visų raudonų komunistukų vieta ten“, – sakė B. Gudelis.
Prekybos centrų darbuotojų lygos vadovui Edgarui Marcinkui jis patikslino, kad išvežti profsąjungų atstovus į Sibirą reikia tam, kad jie atvėstų.
„Kalbu apie išvežimą, kad atšaltų. Tau reikia truputį išvažiuoti, kad atšaltum“, – Prekybos centrų darbuotojų lygos vadovui sakė B. Gudelis.
Kodėl aš grįžau į Lietuvą? Nes galvojau, kad 1990 m. juos visus išveš į Sibirą. Kodėl jų neišvežė, aš nežinau.
B. Gudelis.
Jis taip pat akcentavo, kad, siekiant sumažinti bedarbių skaičių, reikia panaikinti pašalpas ir žmonės eis dirbti. E. Marcinkui replikavus, kad tai yra „kvailas populizmas“, B. Gudelis atšovė: „Kas esi, ką baigęs? Ką, disertaciją išlaikęs? Nevadink čia kvailu, supranti, nebijok“, – kalbėjo verslininkas.
Skambiais pasisakymais B. Gudelis pagarsėjo ir kilus skandalui, kada įmonės per pandemiją pirko prabangius automobilius, tačiau buvo pripažintos nukentėjusiomis ir gavo valstybės paramą.
Kas esi, ką baigęs? Ką, disertaciją išlaikęs? Nevadink čia kvailu, supranti, nebijok.
B. Gudelis.
Tuo metu DELFI laidoje „Faktai ir nuomonės“ jis teigė, kad Lietuva turi augti ir būti turtinga valstybe, o ne kaip kokie elgetos su paspirtukais važinėti.
Taip pat skaitykite
„Gali būti, kad žmonės tikrai nusipirko kažką iš tų ar kitų pinigų, bet vis tiek negalima sakyti, kad visi turi važinėti su paspirtukais Lietuvoje, tai neteisinga. Mes turime augti, turime būti turtinga, protinga valstybė, o ne kokie ubagai – su paspirtukais važinėti po gatves ir visiems pasakoti, kad mes saugome gamtą, kai kinai per dieną išleidžia tiek, kiek mes galime sutaupyti per dešimt metų“, – kalbėjo B. Gudelis.
Profsąjungos atstovas: dėl tokių pasisakymų kenčia darbdavių reputacija
Laidoje taip pat dalyvavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Raimondas Tamošauskas LRT.lt teigė, kad tokie pasisakymai liūdina ir gadina verslo reputaciją.
„Aišku, liūdna, bet žinant, kad B. Gudelis šiandien Lietuvoje yra niekas, gyvena JAV ir čia užsuka neaišku ko, visus verslus pardavęs, reikėtų į tai nekreipti dėmesio. Žinoma, čia darbdavių reputacija kenčia. Jie turėtų kažką pasakyti, kad jų pozicija nesutampa su B. Gudelio pozicija“, – sako R. Tamošauskas.
Čia yra išskirtinis atvejis. Toks jausmas, kad žmogus nukritęs iš mėnulio, lyg ne šitoje šalyje gyventų.
R. Tamošauskas.
Jo teigimu, profsąjungos kalbasi su verslo atstovais, asociacijomis ir tokių komentarų įprastai nesulaukia.
„Čia yra išskirtinis atvejis. Toks jausmas, kad žmogus nukritęs iš mėnulio, lyg ne šitoje šalyje gyventų. Viešojoje erdvėje tokios retorikos iš verslininkų jau nebeišgirsi. Vyksta dialogai su darbdavių atstovais Trišalėje taryboje ir t. t. Tokia retorika, kuri skambėjo iš B. Gudelio lūpų, ji yra iš 18 a., bet ne iš 21 a.“, – tikina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys.
Darbdavių atstovas: Gudelis neatstovauja visiems darbdaviams
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad demokratinėje valstybėje privalo egzistuoti socialinės partnerystės.
Jis tikrai neatstovauja visiems darbdaviams. Mes už trišalį dialogą.
D. Arlauskas
„Mes visada sakėme, kad socialinė partnerystė yra esminis demokratinės valstybės požymis. Jeigu visuomenės interesų grupės neįtraukiamos į procesų priėmimą, tuomet demokratiniai institutai pradeda aižėti ir ilgainiui gali numirti. (...) Kažkada panašioje erdvėje ir gyvenome, bet klausimas, ar dabar norime gyventi. Turbūt ne“, – LRT.lt sakė D. Arlauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad B. Gudelis neatstovauja visiems darbdaviams: „Negirdėjau, kad B. Gudelis dalyvautų socialinėje partnerystėje. Bet jis turbūt kaip amerikietis, kurie yra individualistai ir galvoja, kad visus klausimus išspręs kažkaip kitaip. Jei eitume B. Gudelio keliu, valstybė turi pakeisti kursą. Todėl jis tikrai neatstovauja visiems darbdaviams. Mes už trišalį dialogą ir Trišalę tarybą. Taip, labai sunku kalbėti su profsąjungomis, bet jie atstovauja tam tikrai visuomenės daliai“, – pažymi jis.
D. Arlauskas sako manantis, kad B. Gudelis tokiu pasakymu norėjo atkreipti dėmesį, bet tai nebuvo tinkama vieta ar laikas.
„B. Gudelis yra šmaikštus žmogus. Aš nemanau, kad jis taip iš tikrųjų galvojo. Jis gal norėjo atkreipti dėmesį, todėl nereikia to vertinti iš kriminalinės pusės. Tai yra B. Gudelis“, – mano D. Arlauskas.
LRT.lt primena, kad, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1940–1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos buvo ištremta 131 600 žmonių.
„Beveik visi tremtiniai rašė apie gėdą ir pažeminimą, vergišką darbą, nuolatinį badą, šaltį, neįvykdomas darbo normas, darbą be atlyginimo, komendantų žiaurumą, administracijos patyčias, medicinos pagalbos stoką. Gyvenimo pradžia tremtyje nurodoma kaip skausmingiausias ir sunkiausiai išgyventas tremties laikotarpis. Turimais duomenimis, tremtyje žuvo apie 28 000 tremtinių“, – rašo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Dar apie 156 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo įkalinti, todėl bendras deportuotų žmonių skaičius siekia apie 300 tūkst.
