Verslas

2021.07.19 11:29

Ekspertai įvertino šalyje veikiančių bankų veiklos tvarumą: gali rinktis tik tarp blogo ir blogesnio

atnaujinta 17.00
LRT.lt, Jonas Deveikis2021.07.19 11:29

Vartotojų aljanso atliktas bankų finansavimo tvarumo tyrimas parodė, kad tvariausia veikla šalyje pasižymi bankai „Swedbank“ bei SEB, tačiau jie iš 10 galimų balų surinko vos 5–6 balus. Anot Vartotojų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio, bankai Lietuvoje veikia netvariai, o vienas jų deklaruoja, kad darbe atsisakoma vienkartinių puodelių, vadovas į darbą važinėja paspirtuku, nors bankas yra skyręs 20 mlrd. JAV dolerių paskolų veikloms, susijusioms su iškastinio kuro pramone.

Pirmadienį Vartotojų aljanso pristatytame tyrime buvo vertinama, kurių Lietuvoje veikiančių bankų viešai skelbiama veikla bei politika yra labiausiai susijusi su tvarumo (ECG) principais.

Aukščiausią balą pagal veiklos tvarumą iš 10 galimų surinko bankas „Swedbank“ – 6,24 balo. Antroje vietoje bankas SEB – 5,76 balo, trečioje Šiaulių bankas – 0,36 balo, ketvirtoje bankas „Luminor“ – 0,14 balo. Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko dėl informacijos stokos.

„Turime du bankus, kurie veikia aktyviai ir tvariai bei teikia tvariai atrodančią viešą informaciją“, – tyrimo rezultatus pristatė Vartotojų aljanso tyrėja Rimantė Balsiūnaitė.

Savo ruožtu Vartotojų aljanso prezidentas K. Kupšys pažymėjo, kad tokie rezultatai liūdina, o bankai Lietuvoje veikia netvariai.

„Akivaizdu, kad bankams reikia pasitempti. Dabar neturime į ką lygiuotis, nes nėra banko, kuris rodyti 100 proc. rezultatą. Net du didieji ir geriausiai pasirodę bankai surinko vos po 50–60 proc. iš 100 galimų, o Norvegijoje veikiantys bankai surenka beveik maksimalius balus. Klientas ten turi ką pasirinkti, o Lietuvoje gali rinktis tik tarp blogo ir blogesnio. Mums būtinai reikia šviesulio, į kurį galėtume lygiuotis. (...) Lietuvos vidurkis yra žemas ir tai yra rimta bėda“, – kalbėjo K. Kupšys.

Lietuvoje gali rinktis tik tarp blogo ir blogesnio.

K. Kupšys

Anot jo, reali situacija šalyje, vertinant bankų tvarumo politiką, yra netgi prastesnė, nei rodo tyrimas.

„Reali situacija yra daug prastesnė. Neminėsiu konkretaus banko pavadinimo, bet jo vadovas sako, kad elgiasi labai tvariai. Į darbą jis važinėja elektriniu paspirtuku. Banko veikloje jie jau yra atsisakę vienkartinių puodelių. Tačiau tas bankas yra išdavęs apie 20 mlrd. JAV dolerių kreditų veikloms, kurios yra susijusios su iškastinio kuro pramone, naftos, dujų ar anglies gavyba.

Matome didžiulį išsiskyrimą tarp deklaruojamos politikos ir realybės. Svarbu neapsigauti ir nepatekti į banko manipuliacijas, žaliąjį smegenų plovimo tinklą ir būti skeptiškesniems. Klausti, kodėl skiriama 20 mlrd. JAV dolerių veikloms, kurios už 10 metų galėtų lemti šios civilizacijos nuosmukį. Nepaisant to, jie tuos pinigus vis tiek skiria“, – pažymėjo K. Kupšys.

Vartotojų aljanso tyrėja R. Balsiūnaitė pažymėjo, kad bankų veiklos tvarumas buvo vertinamas remiantis 5 kriterijais – banko veiklos įtaka klimato kaitai, lyčių lygybe, žmogaus teisėmis, darbuotojų teisėmis ir bankų veiklos poveikiu gamtai.

Pavyzdžiui, bankas SEB vertinant banko veiklos poveikį gamtai surinko 63 proc. iš 100 proc. galimų. „Swedbank“ – 59 proc., „Luminor“ – 0 proc., bankai „Citadele“, Medicinos bankas ir Šiaulių bankas įvertinti nebuvo dėl informacijos stokos.

Pagal lyčių lygybės kriterijų bankas SEB surinko 44 proc., „Swedbank“ – 51 proc., „Luminor“ – 7 proc. Medicinos ir Šiaulių bankai – 0 proc., o bankas „Citadale“ dėl duomenų stokos vertinamas nebuvo. Remiantis žmogaus teisių kriterijumi, bankas SEB surinko 72 proc., „Swedbank“ – 82 proc., „Luminor“ – 0 proc., Šiaulių bankas – 8 proc., „Citadele“ ir Medicinos bankas dėl informacijos stokos įvertinti nebuvo.

Darbuotojų teisių užtikrinimas banke SEB įvertintas 58 proc., Swedbank“ – 71 proc., Šiaulių banke – 10 proc., „Luminor“ – 0 proc., o „Citadele“ ir Medicinos bankas dėl informacijos stokos įvertinti nebuvo.

Lietuvos bankų asociacija tyrimo rezultatus vertina teigiamai

Reaguodama į Vartotojų aljanso atliktą tyrimą Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pažymi, kad Europos Sąjungos (ES) šalys šiuo metu pereina į praktinį Europos žaliojo kurso įgyvendinimo etapą, kurio tikslams pasiekti reikės visų – valstybės institucijų, finansų sektoriaus ir vartotojų įsitraukimo.

„Šiandien pristatytas pirmasis tokio tipo tyrimas yra atskaitos taškas tiek bankams, tiek patiems vertintojams, todėl manau, kad mūsų visų laukia daug diskusijų ir darbo“, – sako E. Čipkutė.

Ji pažymi, kad Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu yra transformacijos kelio pradžioje, todėl tyrimo rezultatai vertinami pozityviai.

„Kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai jau yra pažengę, kitiems dar reikės vytis, tačiau turime suprasti, kad žaliasis kursas yra naujoji realybė, tampanti neišvengiama kasdienės kredito įstaigų veiklos dalimi. Atliktas tyrimas yra gera proga pasitikrinti kur mes esame ir pasilyginti su kitomis šalims.

Tvarumo kryptis per pastaruosius metus įgavo didelę svarbą visiems Lietuvos finansų rinkos dalyviams, kuriami ir klientams siūlomi aplinkai draugiški finansiniai produktai, tokie kaip žaliasis lizingas, žalios būsto paskolos, investicijos į tvarius pensijų ir investicinius fondus“, – aiškina Lietuvos bankų asociacijos vadovė.

Anot E. Čipkutės, Lietuvos bankininkystė nėra vienalytė, joje veikia skirtingas sprendimo galias turintys žaidėjai ir jie neišvengiamai judės skirtingais greičiais, todėl svarbu užtikrinti, kad visi judėtų viena kryptimi – tvarumo link.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt