Verslas

2021.06.10 12:08

Seimas leido gamybai naudoti visas pluoštinės kanapės dalis: bus galima gaminti arbatėles, aliejus, papildus

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.06.10 12:08

Seimas pritarė pakoreguotam pluoštinių kanapių įstatymui, kuris leis produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant esamo apribojimo auginti jį tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.

Už įstatymo projektą balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 8, o 18 susilaikė.

Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektą parengė Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Įstatymo pataisos numato, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. gamybai bus galima naudoti visas pluoštinės kanapės dalis. Iki šiol įstatymai Lietuvoje pluoštinių kanapių augintojams gamybai naudoti leido tik sėklas ir pluoštą, bet ne visą augalą.

Pluoštinių kanapių gaminių ir produktų gamyba, taip pat tiekimas rinkai bus leidžiamas tik tais atvejais, kai tetrahidrokanabinolio (THC, natūrali psichiką veikianti medžiaga, išskiriama iš įvairių rūšių kanapių) kiekis juose neviršija 0,2 procento.

Pluoštinių kanapių gaminių gamybos, jų tiekimo rinkai ir THC kiekio juose priežiūrą vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Tarp Seimo narių – aštri diskusija

Svarstant Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo klausimą Seime kilo aštrios diskusijos. „Valstiečių“ atstovai teigė, kad nauja įstatymo redakcija nėra pateikta Europos Komisijai notifikuoti, todėl jai pritarti negalima.

„Matau visišką Europos Sąjungos teisės nesuvokimą. Jūs privalėjote iš pradžių notifikuoti, kaip kad buvo notifikuotas pirmasis projektas. Dabar jūs į Europos Komisijos pastabas, dėl ko pirmoji notifikacija buvo nesėkminga, neatsižvelgėte. Neatsižvelgėte ir į pačios Vyriausybės pastabas bei kurpiate Europos Sąjungos teisės pažeidimą. (...) Jūs suprantate, kad nepajėgtumėte notifikuoti tokio projekto, nes jis pažeidžia Europos Sąjungos teisę“, – Seime sakė Agnė Širinskienė.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga teigė nesantis prieš leidimą pluoštinės kanapės dalis leisti naudoti produktų gamybai, tačiau vis tiek ragino nepritarti įstatymo projektui.

„Aš ir mano kolegos tikrai nesame prieš tam tikrų produktų atsiradimą. Bet ką mes čia darome? Kodėl yra bijoma po svarstymo pateikti įstatymą notifikuoti Europos Komisijai ir tą padaryti teisiškai, tvarkingai. Kai tai bandome apeidinėti, tai peršasi mintis, kad yra kažkokie šešėliniai norai, kurių dabar neįmanoma įžvelgti ir suprasti“, – stebėjosi A. Veryga.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas ragino pritarti įstatymo projektui.

„Iki 2014 m. Lietuvoje buvo vienintelis ūkininkas, kuris Rokiškio rajone augino pluoštines kanapes. Šį ūkininką Lietuvos valdžia terorizavo, baudė, kol jis reabilitavo save Europos teisingumo institucijose, kadangi Europos teisė leido auginti pluoštines kanapes, o Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas buvo apaugintas visokiais baubais.

Pluoštinių kanapių pasėliai Lietuvoje išaugo iki daugiau kaip 10 tūkst. hektarų ploto. Mūsų ūkininkai tikėjosi, kad bus galima teisėtai perdirbti kanapes ir išgauti didesnę pridedamąją vertę, kurti naujus produktus. Ne, vėl užsispyrėme ir neleidome. Šiandien yra ta diena, kai galime įteisinti galimybę perdirbti kanapes Lietuvoje, jų nevežant pas Lenkijos perdirbėjus“, – sakė politikas.

Konservatorius Mykolas Majauskas Seime taip pat ragino balsuoti už įstatymo pataisą bei pažymėjo, kad projektas Seime buvo derintas net dvejus metus.

„Šis sprendimas sukurs teisinį pagrindą, kurį po kojomis turėdami ūkininkai ir pluoštinių kanapių perdirbėjai galės nuosekliai planuoti savo veiklą bei investicijas, o laukiantieji jų produkcijos tiksliai žinoti, kada ji bus prieinama ir žinoti, kad už jos vartojimą jie nebus laikomi nusikaltėliais“, – sakė parlamentaras.

Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė akcentavo, kad įstatymas yra labai svarbus šalies ekonomikai.

„Per pastaruosius ketverius metus netekome bent 4 didelių investuotojų. Nepaisant to, kad pagal plotą Lietuva yra viena didžiausių Europoje pluoštinių kanapių augintojų, kitų produktų kurti Lietuvoje negalime, o žaliava yra eksportuojama į kitas Europos šalis perdirbimui“, – sakė I. Pakarklytė.

Be to, anot politikės, pritartus pataisoms, pajamos iš vieno pluoštinių kanapių hektaro padidėtų nuo 300 iki 4,1 tūkst. eurų, o per metus Lietuvos ekonomikai tai galėtų sugeneruoti apie 100 mln. eurų.

Armonaitė: pasiekta svarbi pergalė ekonomikai

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, pasiekta svarbi pergalė ekonomikai, žemės ūkiui, medicinai ir žmonėms.

„Lietuva pagaliau į užsienį neišveš savo žaliavos, o galės perdirbti ją čia. Jau esame praradę ne vieną svarbų investuotoją. Nuo šiol tai keičiasi.

Tai suteiks daugiau galimybių̨ ne tik žemės ūkiui ir investicijų̨ pritraukimui, bet taip pat ir moksliniams tyrimams, farmacijai, maistui, tekstilei, maisto pramonei, bet ir biotechnologijų vystymui“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ministrė.

A. Armonaitė pastebėjo, kad perdirbus visas pluoštinės kanapės augalo dalis, kanapių produktų sektoriaus sukuriama vertė Lietuvos ekonomikai per metus sugeneruotų 100 mln. eurų dydžio pridėtinę vertę, o per keletą metų šalies ekonomikai sukuriama vertė viršytų 300 mln. eurų.

Perdirbti veždavo į kitas šalis

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazimiero Starkevičiaus teigimu, priėmus Pluoštinių kanapių įstatymą, jas perdirbant bus galima naudoti ne tik pluoštą, bet ir tai, kas išauga iš pačių kanapių.

„[Būtų galima] žiedus, lapus perdirbti, nes dabartiniu metu, jei nusipirksite arbatos mugėse ar pan., jūs darysite pažeidimą“, – pabrėžė K. Starkevičius.

Anot jo, iki šiol pluoštinių kanapių augintojai šiuos augalus veždavo perdirbti į Daniją, Lenkiją ir kitas valstybes: „Aš tikiuosi, kad atsidarys gamyba, bus galima atsidaryti Lietuvoje ir mes tą pridedamą vertę paliksime mūsų šalyje, bet neatiduosime kaimynams“, – sakė K. Starkevičius.

Tuo metu buvęs premjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis teigė, kad teikiama įstatymo pataisa ne visiškai atitinka Europos teisę: „Nėra atlikta notifikacija – pirmiausiai norima priimti, o po to notifikuoti, dėl ko kyla abejonės. Mes bandysime, kad šiuo klausimu būtų padaryta pertrauka“, – sakė S. Skvernelis.

Europos Komisija (EK) priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje. Iki 2020-ųjų lapkričio 9-osios Lietuva EK turėjo pateikti atsiliepimą į priekaištus pataisų atitikimo ES teisei, tačiau kol kas tai nepadaryta.

Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar kanabidiolio (CBD). Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.