Darbo kodekso pakeitimai, kurie įpareigotų darbdavius atlyginimus mokėti tik į banko sąskaitas, nėra suderinti su kitais teisės aktais ir sukurtų problemų. Taip spaudos konferencijoje sako Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė. Anot jos, nors ir argumentuojama, kad tai padėtų mažinti šešėlį, su šešėliu tai neturi nieko bendro. Kritiškai pasiūlymą vertina ir smulkieji verslininkai.
„Mes kategoriškai nepritariame šiai nuostatai dėl grynųjų pinigų“, – tikina Lietuvos smulkiuosius verslininkus vienijančios asociacijos vadovė Dalia Matukienė.
Anot jos, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba tokiam pasiūlymui nepritaria.
„Mes manome, kad tai yra bankų protegavimas ir šiandien smulkusis verslas neteks ir tų vartotojų, kuriuos turi. Pirma, dauguma žmonių, pirmiausia regionuose, gauna pensijas grynaisiais pinigais. Jiems atvažiuoti iki bankomato kuriame nors mieste yra 20–25, o gal ir 30 km. Šių pinigų jie negalės išsigryninti. Antras dalykas, jie neateis pas mūsų smulkiuosius, kurių dauguma yra mažos parduotuvytės ir antkainius turi nedidelius“, – kalba D. Matukienė.
Jos teigimu, šiuo metu taikoma banko marža siekia 2,5 proc.: „Pardavus prekę, tiek gauna bankas. Pagalvokite, koks turėtų būti antkainis ir ką turėtų daryti smulkusis verslas, kad neprarastų konkurencingumo ir kad pirktų iš jo, o ne didžiajame prekybos centre.“
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
„Seime yra registruotas Darbo kodekso pakeitimas, kuriam pritarus darbuotojams nebus galima mokėti grynaisiais pinigais darbo užmokesčio. Ką reiškia tas pakeitimas verslui? Faktiškai kartu ateina ir kitas draudimas, kad darbuotojas negalės gauti ir pagal avansines apyskaitas grynųjų pinigų arba, jeigu gaus, atsiranda komplikacijų“, – komentuoja D. Čibirienė.
Jos aiškinimu, jeigu dėl mažų atsiskaitymų ar atsiskaitymų ūkinėms reikmėms darbuotojas gauna grynųjų pinigų ir mėnesio gale tų pinigų negrąžo, pagal dabar galiojančius teisės aktus darbdaviui leidžiama sumažinti darbo užmokestį, nes dalis atlyginimo įskaitoma pagal avansines apyskaitas.
„Jeigu būtų pritarta šiam projektui, atsiranda problema, nes tada verslas turėtų mokėti visą algą per banką, o lieka darbuotojo skola dėl neatsiskaitytų gautų pinigų grynaisiais. (...) Jeigu yra neatsiskaityta suma, kuri gauta grynaisiais, tai nebūtų laikoma, kad tai yra darbo užmokesčio išmokėjimas, ir darbdaviui atsirastų problema – jam reikėtų kreiptis į teismą arba kitais būdais iš darbuotojo išsiieškoti tuos grynaisiais perduotus pinigus, už kuriuos darbuotojas neatsiskaitė“, – teigia D. Čibirienė.
Pasak jos, tai rodo, kad teisės akto pakeitimas nėra suderintas su kitais teisės aktais, kurie kalba apie darbuotojo atsiskaitymą, apie darbuotojo pareigą atsiskaityti su įmone ūkinėms reikmėms.
D. Čibirienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaimuose ir mažesniuose miesteliuose veikiantys verslai dažnai iš klientų atsiskaitymus gauna grynaisiais, todėl, priėmus pakeitimus, darbdaviai turėtų prievolę grynuosius pinigus įnešti į bankomatą.
„Įnešimas nėra toks paprastas, nes tiesiog to bankomato ten nėra. Reikia važiuoti. Tai užtrunka. Vadinasi, užtrunka algų mokėjimas. Kitas niuansas – įsivaizduokime verslą, kuriame darbuotojas yra materialiai atsakingas už pinigus. Jis einant mėnesiui dalį pinigų pasiima. Įmonės vadovas tai toleruoja, nes leidžia pasiimti algos ribose. Mėnesio gale, kai atsiskaito už kasą, yra kasos trūkumas ir jis sutinka tą trūkumą padengti iš algos. Įvedus tokį draudimą, tokio grynųjų trūkumo nebus galima padengti per darbo užmokesčio mokėjimą“, – akcentuoja D. Čibirienė.
Pasak jos, tokiu atveju vėl susidarytų situacija, kai darbdavys privalėtų visą algą sumokėti per banką, o tuomet kreiptis į teismą dėl fiksuoto pinigų trūkumo.
„Yra daug techninio nesuderinamumo. Kita dalykas, kad bankai labai daug prašo už grynųjų pinigų įnešimą, išgryninimą. Kol kas tai verslui našta. Smulkiajam, mažam verslui didelė našta turėti kortelių skaitytuvą, mokėti už kortelių atsiskaitymus bankui, už kortelių aparato nuomą. Didiesiems tai iš tikrųjų nėra našta, jiems nėra problemų“, – atkreipia dėmesį D. Čibirienė.
Ji taip pat nesutinka, kad toks pakeitimas galėtų sumažinti šešėlį: „Su šešėliu tai nieko bendro neturi, nes tie, kurie moka šešėlines dalis, jas moka neoficialiai. Oficialioji dalis išeina per banką be jokių kliūčių. Tai neturės jokios įtakos šešėliui. Bet ką iš tiesų pakeis, tai padidins bankų pajamas, padidins smulkiojo verslo sąnaudas ir sudarys kliūčių mažuose miesteliuose, kur atsiskaitoma grynaisiais, vykdyti verslą.“
Jos tvirtinimu, toks Darbo kodekso pakeitimas lemtų, kad darbdaviai sugaištų daugiau laiko, kol įneštų pinigus į banką, arba turėtų papildomai mokėti už inkasavimo paslaugas.
