Tokio pat atlygio už trumpesnes darbo valandas greičiausiai neatsisakytų nė vienas. Nors apie trumpesnę darbo savaitę Lietuvoje užsimenama vis dažniau, kol kas tik kai kurie darbdaviai ryžtasi tokiam eksperimentui. LRT.lt domisi Lietuvos įmonėmis, kuriose dirbama viena diena per savaitę arba dviem valandomis per dieną trumpiau.
Žmonės efektyviau pasidaro darbus, mažiau laiko praleidžia prie kavos aparato.
A. Francas.
Sutrumpino darbo valandas
Viena iš Lietuvos bendrovių, kuriose dirbama šešias valandas per dieną, – laisvai samdomų statybos specialistų platforma „Valandinis“.
Paklaustas, kaip kilo idėja trumpinti darbo laiką, įmonės direktorius Ignas Marčišauskas LRT.lt sako, jog buvo ieškoma būdų, kaip darbuotojai galėtų geriau planuoti savo laiką. „Kaip grįžtamąjį ryšį jiems suteikėme galimybę turėti trumpesnę darbo dieną“, – sako įmonės vadovas.
Jo tikinimu, sprendimas sutrumpinti darbo savaitę visiškai pasiteisino – pardavimai ir kiti rodikliai išaugo apie 10–15 proc. „Galiu teigti, kad, sutrumpinus darbo laiką iki šešių valandų per dieną, darbo našumas išaugo“, – tvirtina jis.
Minusų, susijusių su trumpesne darbo diena, I. Marčišauskas tikina neįžvelgiantis: „Kaip tik matau privalumus: trumpesni susirinkimai, mažiau laiko skiriama tuščioms kalboms su kolegomis ir pan.“
Anot jo, sprendimą sutrumpinti darbo dieną darbuotojai sutiko pozityviai: „Kam galėtų nepatikti žinia, kad atlyginimas nemažės, o turėsi daugiau laiko savo laisvalaikiui, šeimai?
Be abejo, vieniems darbuotojams daugiau, kitiems mažiau teko perplanuoti dienos darbus ir prioritetus, pakeisti įpročius, kurie tuščiai sudegindavo darbo laiką.“
Vis dėlto, anot I. Marčišausko, tokia praktika įmonei yra naudinga finansiškai: „Labiau susikoncentravę darbuotojai darbus atlieka našiau, tai galiausiai duoda įmonei didesnę galutinę grąžą.“
I. Marčišausko manymu, 40 valandų darbo savaitę Lietuvoje yra susiformavusi norma, o trumpesnė darbo diena pagal veiklos specifiką ne visuose sektoriuose lemtų didesnį našumą.
„Aš negaliu teigti, kad mūsų eksperimentas yra universaliai pritaikomas bei pasiteisintų gamybos, paslaugų ar prekybos sektorių įmonėms“, – vis dėlto priduria jis.
Dirba viena diena trumpiau
Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas taip pat sako, kad, stebint tendencijas pasaulyje, galvojant apie darbo efektyvumą, o ir siekiant privilioti darbuotojų, bendrovei gimė idėja pereiti prie keturių darbo dienų savaitės.
Galiu teigti, kad, sutrumpinus darbo laiką iki šešių valandų, darbo našumas išaugo.
I. Marčišauskas.
„Pagrindinis tikslas yra dirbti efektyviau – kokybiškiau, bet trumpiau. [...] Rugsėjo mėnesį septyniems įmonės skyriams, t. y. 113 (maždaug 20 proc.) darbuotojų suteikėme galimybę pradėti šį projektą. Tas pirminis bandomasis projektas truko keturis mėnesius, iki Naujųjų metų. [...] Galiausiai pamatėme galimybę visą tai tęsti platesne apimtimi ir nuo sausio 1 d. jau 80 proc., t. y. visi darbuotojai, turintys galimybę dirbti keturias dienas, perėjo į tokį režimą“, – pasakoja G. Bakanas.
Jo tikinimu, pradėjus taikyti tokią praktiką, visi rodikliai ėmė stiebtis aukštyn, pagerėjo susirinkimų kultūra, darbuotojai ėmė labiau vertinti vienas kito laiką ir darbą.
„Gamybiniuose sektoriuose ženkliai pagerėjo planiniai darbai. [...] Žiūrint plačiau, pamatėme, kad pagerėjo ir sergamumo koeficientas. Pavyzdžiui, prieš projektą jis siekė apie 7 proc., šiuo metu yra apie 3 proc.“, – toliau vardija pašnekovas.
Nors ir buvo daug skeptikų, G. Bakano tikinimu, įžvelgti didelių minusų dėl trumpesnės darbo savaitės bendrovėje jis negalėtų. Vis dėlto, kol kas tai tėra projektas, atkreipia dėmesį jis.
„Sakyčiau, jog buvo iššūkių, nes toks projektas yra išties kultūrinis pokytis. Darbuotojams reikėjo suprasti, kokios yra viso šio projekto naudos, kad jie patys į jį įsitrauktų. Pamatėme, kad ypač po pirmų keturių mėnesių didelės dalies žmonių nuomonė pasikeitė, bet šią nuotaikų kaitą irgi reikėjo suvaldyti.
Dar vienas iššūkis – vidinis teisingumas, nes apie 20 proc. darbuotojų, dirbančių pamaininį darbą, negalėjo prisijungti prie šio projekto. Jiems padarėme kintamąją atlygio dalį žiūrėdami būtent per efektyvumo prizmę: jeigu jie pasiekia didesnį efektyvumą, kas ketvirtį gauna kintamąją atlygio dalį“, – paaiškina G. Bakanas.
Paklaustas, ar darbuotojai suspėja atlikti darbus, bendrovės vadovas teigia, kad 60 proc. jų visiškai susitvarko ir geba dirbti tokiu režimu, o apie 40 proc. – iš dalies
„Jiems galbūt dar reikia padirbėti, pasistengti. Gal kartais ir penktadienį padirbėti, bet matome, kad tie skaičiai su kiekvienu mėnesiu gerėja“, – sako G. Bakanas.
Paprašytas pakomentuoti, ar, jo manymu, darbuotojas gali būti visiškai produktyvus 40 valandų per savaitę, G. Bakanas sako, jog iš esmės, atmetus kavos pertraukėles ir kt., paprastai žmogus dirba apie 21 valandą per savaitę.
„Mes perėjome prie keturių darbo dienų ir suintensyvinome darbą. Manau, kad tai yra tik pradžia. Labai linkiu, kad visi link to judėtų“, – sako G. Bakanas.
Nedirba, bet turi būti pasiekiami
Keturių darbo dienų savaitė praktikuojama ir personalo atrankos kompanijoje „Alliance for Recruitment“. Įmonės atstovas Andrius Francas paaiškina, jog darbuotojai penktadieniais neturi dirbti, tačiau privalo būti pasiekiami, jei būtų poreikis.
„Gali neiti į darbą, bet turi pasiimti kompiuterį, mobilųjį telefoną, budėti, kad būtų pasiekiami“, – sako jis. A. Franco tikinimu, trumpesnė darbo savaitė neturėjo įtakos nei darbuotojų atlyginimams, nei atostogoms.
Anot pašnekovo, dar prieš karantiną, kai visi dirbo iš biurų, sutrumpinus darbo savaitę, darbuotojų aktyvumas ir našumas kaipmat išaugo.
„Žmonės efektyviau pasidaro darbus, mažiau laiko praleidžia prie kavos aparato ir pan.“, – priduria jis.
Vis dėlto įmonėje pamažu nusistovėjusią tvarką sujaukė ir daugiau nei prieš metus šalyje įvestas karantinas, neslepia A. Francas.
„Visi pradėjome dirbti iš namų ir viskas tapo kiek sudėtingiau nei prieš karantiną. Kodėl? Todėl, kad žmonės negali paprastai judėti, namuose yra vaikų, [...] tad tos darbo valandos kartais nesutrumpėja, bet pailgėja, nes į jas įsiterpia visokie reikalai“, – paaiškina A. Francas.
Mes perėjome prie keturių darbo dienų ir suintensyvinome darbą. Manau, kad tai yra tik pradžia.
G. Bakanas.
A. Francas taip pat antrina, jog, jo manymu, Lietuva pamažu turės pereiti prie trumpesnės darbo savaitės, ir jis tikina tą visiškai rekomenduojantis. Vis dėlto dar ne visi darbdaviai yra tam pribrendę, pastebi jis.
„Manau, kad ne visi darbdaviai [yra pribrendę] ir ne visuose darbuose tu tai gali daryti – ligoninė negali dirbti trumpiau ir palikti žmonių be priežiūros. [...] Bet organizacijos, orientuotos į rezultatą, pavyzdžiui, tam tikros reklamos agentūros, žmogiškųjų išteklių įmonės ir pan., tai tikrai gali daryti“, –akcentuoja A. Francas.
Atlikę darbus yra laisvi
Įmonės „Engineer“ vadovas Edgaras Čižikas taip pat pasakoja, jog šioje bendrovėje dirbama penkias dienas per savaitę, tačiau po šešias valandas per dieną. Anot jo, esminis principas įmonėje – jeigu atlieki darbus anksčiau, esi laisvas.
Manau, kad ne visi darbdaviai [yra pribrendę] ir ne visuose darbuose tu tai gali daryti.
A. Francas.
„Kai žmonės gali bet kada anksčiau išeiti iš darbo, diena trumpesnė, jie yra labiau motyvuoti dirbti trumpesnį laiką. Greičiau padarys, greičiau išeis. [...] Darbo kiekis ir kokybė liko tokia pati ar net pagerėjo, palyginus su aštuoniomis darbo valandomis“, – nurodo E. Čižikas.
Kadangi dirba su klientais, E. Čižikas neslepia, kad iš pradžių pereiti prie trumpesnės darbo savaitės buvo kebloka.
„Klientai dirba nuo 8 iki 17 val., o pas mus darbo diena trumpesnė. Bet paskui įsivažiavome, klientai priprato ir problemos neliko“, – teigia jis.
E. Čižikas sako manantis, jog darbuotojas negali būti visiškai produktyvus 40 valandų per savaitę. „Manau, kad darbdaviai galiausiai pribręs iki trumpesnės darbo savaitės“, – viliasi jis.
