Vilniaus universiteto (VU) atlikto alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročių tyrimo duomenimis, dėl per karantiną uždarytų kavinių ir nutrūkusio socialinio gyvenimo dalis gyventojų ėmė išgėrinėti mažiau, kita dalis įpročių nepakeitė, gėrė tiek pat ar net daugiau.
Neseniai Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai buvo pristatyti alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročių tyrimo rezultatai.
Viena iš tyrimo autorių dr. Vita Karpuškienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė, teigė, kad alkoholio vartojimo tyrimas yra atliekamas jau penkerius metus.
Kaip aiškino ji, tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: girtaujantys (asmenys, geriantys daug ir dažnai), reguliariai vartojantys alkoholį (geriantys dažnai, bet nedaug), vartojantieji tik progomis ir nevartojantys alkoholio.
„Nagrinėjome tų keturių grupių [alkoholio] vartojimą savaitę prieš apklausą, tada tie kiekiai ir dažnumas yra labai aiškiai matomi“, – pridūrė ji.
Pasak VU atstovės, nuo 2011 m. pastebimos gana teigiamos alkoholio vartojimo tendencijos.
„Jau 2011 ir 2012 metais buvo ir alkoholio ribojimų, ir vairavimo apribojimų, tai iš tiesų priemonės veikia. [...] Nėra lietuviai jau tokie girtuokliai“, – kalbėjo V. Karpuškienė.
Pristatydama tyrimo duomenis, V. Karpuškienė akcentavo, kad 2016–2019 metais negeriančių respondentų dalis buvo sumažėjusi, bet 2020 metais grįžo prie 2016 metų lygio.
„Nuo 2016 metų gėrusių per paskutinius 12 mėnesių po truputį daugėjo, išskyrus 2020 metus. [...] Atitinkamai, kadangi geriančių po truputį daugėjo, negeriančių mažėjo, 2020 metai parodė kitus dalykus“, – atkreipė dėmesį ji.
Vertindama alkoholio vartojimo dažnumą, V. Karpuškienė akcentavo, kad „lietuviai geria retai, bet daug“.
„Išgertuvių epizodų pasitaiko lygiai taip pat dažnai 2017–2019 metais būtent tų žmonių, kurie geria kiekvieną savaitę. Tuo metu tų, kurie geria kartą per mėnesį ar kelis kartus per mėnesį, išgertuvių epizodai tampa retesni. Gera žinia net ir tas faktas, kad tas girtavimas po truputį švelnėja“, – komentavo V. Karpuškienė.
Ji pastebi, kad girtaujančiųjų grupė yra stabili ir siekia 5 proc., reguliariai geriančiųjų grupė taip pat išlieka stabili, tačiau ypač keičiasi progomis geriančių asmenų grupė.
„Matome, kad iki 2019 m. progomis vartojančių alkoholį grupės svoris, arba dalis, buvo daugiau kaip pusė, bet 2020 m. parodė, kad progomis vartojančių žmonių dalis sumažėjo ir atitinkamai negėrusiųjų padidėjo“, – sako V. Karpuškienė.
Anot jos, išgertas alkoholio kiekis 2016–2019 metais mažėjo nuo 7,5 iki 5,4 standartinio alkoholio vieneto (SAV), tačiau 2020 metais didėjo.
„Tie mūsų geriantys probleminiai [gyventojai] kaip gėrė, taip ir geria. Po 2017 metų tikrai labai sumažėjo, bet iš esmės per 2020 metus tas savaitės gėrimas išliko tokio paties lygio. Sumažėjo ir reguliariai geriančiųjų dalis, ypač po 2016 metų. Žiūrint į „proginius“, jų dalis išgerto alkoholio tikrai nemažėjo, o 2020 metais netgi padidėjo.
Per kovidą atsitiko taip, kad ta „proginių“ grupė, kuri yra pati didžiausia, ir išgeria daugiausia alkoholio, jeigu imsime procentais [...], ji išsiskyrė į dvi dalis: viena dalis nustojo gerti, nes tai buvo studentai, viskas nuotoliniu būdu, sėdėjo namuose, jokių kavinių, lygiai taip pat vyresnio amžiaus moterys, kurios užeidavo išgerti po bažnyčios taurės vyno, buvo namuose ir prisijungė prie negeriančiųjų grupės. Bet tie, kurie buvo geriantys, jų liko mažesnė grupė ir jų gėrimas tikrai nesumažėjo, bet kiek padidėjo“, – kalbėjo V. Karpuškienė.
Bandžiusieji nustoti gerti, anot V. Karpuškienės, yra būtent girtaujančiųjų ir reguliariai geriančiųjų grupių atstovai.
Pristatydamas akcizų situaciją, dr. Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, teigė, kad stipri konkurencija lemia, kad akcizų svyravimai alkoholio suvartojimui neturi ypač didelio poveikio.
Vis dėlto sąlygos, kai akcizai galėtų daryti įtaką alkoholio suvartojimui, anot A. Bartkaus, egzistuoja – tam turėtų būti panaikinta laisva rinka, sako jis.
„Rinka turi būti uždara, mes turime būti atsiriboję muitais, barjerais ir įvairiomis kitomis priemonėmis nuo savo kaimynų. Turi egzistuoti menka konkurencija tarp vietinių pardavėjų ir, ko gero, būtina sąlyga yra kainų ir asortimento kontrolė, kitaip tariant, laisvosios rinkos panaikinimas. Viskas susiveda į tai, kad mes turime panaikinti laisvą rinką ir sugrįžti į kažkokią pusiau stagnacinę būseną, kai pusę ekonomikos kontroliuoja valstybė ir pan.“, – kalbėjo A. Bartkus.
„Akcizų svyravimai vartojimo nekeičia – vartojimas sau, akcizai sau, bet tai nereiškia, kad ryšio tarp jų nėra“, – pažymėjo jis.
Kubilienė: tyrimas neturėtų būti tiražuojamas
Reaguodama į Komisijai pristatytą tyrimą, „valstietė“ Asta Kubilienė atkirto, jog šis tyrimas nėra parengtas Vilniaus universiteto (VU), todėl neturėtų būti afišuojamas.
„Akademinės etikos komisijos atsakyme, leiskite pacituoti, Ekonomikos ir verslo fakulteto dėstytojai dalyvavo ne kaip universiteto dėstytojai, o kaip nepriklausomi tyrėjai. Susitarimas su VU ar jo padaliniais dėl šio konkretaus tyrimo vykdymo, Komisijos turimais duomenimis, sudarytas nebuvo.
Kiek žinau ir aiškinausi daugiau, kai kurie tyrėjai dirbo visiškai be sutarčių, kai kuriuos rėmė Lietuvos verslo konfederacija, alkoholio pramonė, tai manau, kad, nežinau, tikriausiai turėsime pakartotinai kreiptis į Akademinės etikos komisiją, o galbūt ir į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybas, jos ir pasakys, kas čia vyksta, nes šis tyrimas toliau tiražuojamas“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Docentas A. Bartkus stebėjosi, kad šiuo atveju „ne skaičiai yra svarbiausias dalykas, o pasitaškymas emocijomis“.
