Vyriausybė pirmadienį pritarė karantino atlaisvinimo planui, kuriuo numatoma leisti nuo kitos savaitės atnaujinti veiklą verslui, turinčiam atskirą įėjimą iš lauko, taip pat grožio paslaugas, laikantis numatytų saugumo reikalavimų. Premjerė Ingrida Šimonytė ragina veiklą atnaujinsiančius darbuotojus pasinaudoti galimybe atlikti PGR testą, jog grįžti dirbti jie galėtų būdami įsitikinę esantys sveiki.
„Praėjusią savaitę tikrai buvo ketinama patvirtinti tik patį planą, bet ne sprendimus dėl konkrečių veiklų atlaisvinimo. Man labai gaila, kad įvyko taip, kaip įvyko – plano tvirtinimo atidėjimą šiai savaitei kažkas interpretavo kaip sprendimų atidėjimą“, – antradienį LRT RADIJUI sakė I. Šimonytė.
Taip pat skaitykite
Šią savaitę, trečiadienį, numatoma galutinai patvirtinti ir dalies verslų veiklos atlaisvinimą, dėl kurio preliminarus sutarimas jau yra, patvirtino premjerė.
„Dabar mes turime sutarimą, vakar priimtas sprendimas, kad planas, kuris rytoj bus galutinai baigtas tvirtinti, nes reikia tam tikrų redakcinių pataisymų, be kita ko, numato ir sprendimą, kuris bus priimtas rytoj. Galiu su patikimumu sakyti, kad (...) tos paslaugos, kurios daugiausiai viešumoje buvo pastaruoju metu eskaluojamos, tarkime, kirpyklos, manikiūro ar panašios paslaugos, laikantis saugumo reikalavimų tikrai nuo ateinančio pirmadienio galės būti teikiamos“, – sakė premjerė.
Ji paragino nuo pirmadienio kontaktines paslaugas vėl teiksiančius specialistus atlikti PGR koronaviruso testą. Registracijus testui tvarka turėtų būti paskelbta rytoj, pridūrė I. Šimonytė.
„Norėtume, kad žmonės ne tik ramiai planuotųsi, bet taip pat bus sudaryta galimybė tiems žmonėms, kurie pradės dirbti nuo pirmadienio, užsiregistruoti COVID-19 PGR testui savo savivaldybėje. Būtų labai gerai, kad žmonės, kurie nori būti absoliučiai saugūs dėl savo sveikatos būklės, tą padarytų ir ateitų dirbti žinodami, kad yra sveiki“, – sakė ministrė pirmininkė.
Dėl nesusipratimo, pasak I. Šimonytės, kilo ir Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos kritika dėl minimalaus ploto reikalavimų. Asociacijos prezidentės teigimu, didžioji dalis grožio salonų nėra pajėgūs užtikrinti ploto reikalavimo, todėl į darbus grįžti esą negalėtų apie 80 proc. specialistų. I. Šimonytė patikslina, jog 20 kvadratinių metrų ploto reikalavimas galios tik tuo atveju, jeigu norima tuo pačiu metu aptarnauti daugiau negu vieną žmogų.
„Ploto reikalavimas nebūtų taikomas, jeigu vienas klientas yra aptarnaujamas mažesnėse patalpose, bet jeigu vienu metu norima aptarnauti kelis klientus, pavyzdžiui, didesniuose salonuose, tuomet galiotų ploto normatyvas. Jeigu tai yra vienas žmogus vienoje patalpoje – žinoma, galės dirbti, tokia pati tvarka galiojo ir pavasarį, kai buvo laisvinamas karantinas“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybė šiuo metu taip pat diskutuoja apie alternatyvų koronaviruso testavimo metodą, kuris galėtų būtų taikomas didelėse įmonėse. Vadinamasis kaupinių metodas iš pradžių bus išbandomas mokyklose.
„Kaip tik šiomis savaitėmis diskutuojame ir apie tam tikrus kitus testavimo metodus, kurie leistų dideliuose kolektyvuose taikyti gana platų testavimą kaupinių metodu ir tuomet mes galbūt, apie dideles įmones ir didelius kolektyvus galvodami, galėtume pasiūlyti ir kitų sprendimų didelėms įmonėms, kaip darbuotojai galėtų būti reguliariai testuojami. (...) Kaupinių metodas jau yra taikomas kai kuriose kitose šalyse, tai yra, keleto žmonių mėginiai yra sudedami kartu ir jeigu nenustatoma viruso, tai tada viskas yra gerai. Jeigu nustatoma, tada tie žmonės, kurie kaupinyje dalyvauja, dar yra testuojami atskirai, kad būtų išsiaiškinta, kas konkrečiai serga“, – aiškino I. Šimonytė.
Ministrų kabinetas pirmadienį sutarė skirti 30 mln. eurų darbuotojų testavimui nuo koronaviruso. Kaip anksčiau minėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušinė Armonaitė, parama galės pasinaudoti smulkios ir vidutinės įmonės, kurių veiklą apribojo karantinas. Ministerijos teigimu, už šias lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų.
Dalis verslo atstovų pareiškė, kad tokia parama turėtų būti numatyta ne tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, bet ir didžiosioms. I. Šimonytė tokį sprendimą laiko pamatuotu, atsižvelgiant į kitas paramos verslui formas.
„Kalbant apie didesnes įmones, mes turime ten ir valstybės pagalbos, ir kitų aspektų – gal ne šiuo atveju, bet bendros paramos tikrai – ir yra taip pat kitų paramos formų, kurios didesnėms įmonėms yra labiau prieinamos negu smulkiam verslui, kalbu, pavyzdžiui, apie paskolas. (...) Aš suprantu, kad visi norėtų gauti subsidijų, tačiau tos subsidijos yra mokamos iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių, kitaip šnekant, iš skolos šiuo atveju, ir tą skolą didinti mes tikrai turime tam tikras ribas“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Vyriausybės vadovė.
Pozicija dėl rusiškos vakcinos nesikeičia
Rusijos ambasada pirmadienį sukritikavo Lietuvos premjerę dėl jos pasisakymo apie rusišką „Sputnik V“ vakciną.
Penktadienį I. Šimonytė „Twitter“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame pavadino tai dar vienu Rusijos bandymu skaldyti ir valdyti visuomenes. „Jie sako, kad „Sputnik V“ yra tinkama naudoti, tačiau kažkodėl Putinas šios vakcinos nenori naudoti Rusijos gyventojams – vietoje to jis ją siūlo pasauliui, kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, – „Twitter“ paskyroje rašė I. Šimonytė.
Šių žodžių, kaip ir pozicijos dėl Lietuvos gyventojų skiepijimo rusiška vakcina, premjerė neišsižadėjo.
„Mūsų vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos vakcinos, kurios yra arba jau įregistruotos arba pakeliui į registraciją, ar kurios galbūt nebus registruotos artimiausiu metu, bet atsiras kitos, ir tikrai esu tikra, kad šito klausimo iš viso mums svarstyti nėra jokio reikalo“, – LRT RADIJUI antradienį sakė premjerė.
Esami vakcinavimo planai ir pirkimai yra pakankami, pridūrė ji.
„Lietuvos sprendimai, kurie yra priimti bendrai su kitomis ES valstybėmis dėl bendrų vakcinų pirkimų, tikrai užtikrina mūsų visuomenės vakcinavimą be tų vakcinų, kurios yra gaminamos ne ES ir ne transatlantinės partnerystės šalyse“, – teigė I. Šimonytė.
