Verslas

2021.02.07 16:34

Pradelstos gyventojų skolos – netoli 400 mln. eurų, bet situacija gerėja

BNS2021.02.07 16:34

Lietuvos gyventojų pradelstos skolos pernai pasiekė beveik 393 mln. eurų, tačiau situacija, palyginti su 2019 metais, pagerėjo, o tam nesukliudė net pandemija, sako kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ ekspertai. 

Bendrovės duomenimis, iš viso pernai įsiskolinę buvo 163 tūkst. žmonių: per 114 tūkst. turi po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkst. – po dvi, o daugiau kaip 10 tūkst. – po tris skolas.

„2020 metai tiek skolininkų skaičiumi, tiek įsiskolinimų bendra suma buvo geresni nei prieš tai buvę metai“, – BNS komentavo „Creditinfo Lietuva“ teisininkė Dovilė Krikščiukaitė.

Anot jos, įsiskolinimo lygis nuolat mažėja nuo 2015 metų, o gyventojų ir įmonių indėliai bankuose praėjusių metų pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą.

Pasak „Creditinfo Lietuvos“ atstovės, sunku tvirtai pasakyti, kokios priežastys lėmė gerėjusią situaciją, tačiau prie to galėjo prisidėti žmonių sprendimas perskirstyti išlaidas. Žmonės atsisakė ne pirmo būtinumo išlaidų – kelionių, restoranų, prabangos prekių, drabužių, kosmetikos.

„Galbūt persiskirstė savo išlaidas ir galbūt mažiau išlaidų turėjo kažkokioms pramogoms ar ne pirmo būtinumo prekėms, dėl to galėjo daugiau skirti įsiskolinimams padengti arba apskritai, kad neatsirastų naujų įsiskolinimų“, – kalbėjo teisininkė.

Anot jos, situaciją galėjo pagerinti ir bankai, paskelbę paskolų moratoriumą. Daugiausia prašymų atidėti įmokas pateikta didžiausio neapibrėžtumo laikotarpiu – kovą ir balandį, vėliau jų sumažėjo.

„Žinome faktą ir iš finansinių institucijų, kad jos daugiau leido žmonėms atsidėti įsipareigojimų vykdymą dėl tam tikros nežinomybės. Tai tiesiog neatsirado naujų įsiskolinimų, kurie galbūt būtų atsiradę, jeigu tas žmogus nebūtų atsidėjęs savo tam tikro mokėjimo“, – kalbėjo D. Krikščiukaitė.

„Tai mes tokias priežastis įžvelgtume, kodėl vis dėlto pandemija šitoje vietoje turėjo teigiamą įtaką, o ne neigiamą“, – sakė ji.

Vis dėlto teisininkė teigė, kad skolininkų Lietuvoje yra daugiau nei gyventojų Klaipėdoje, ir tai nemažai, įvertinant pasekmes, su kuriomis susiduria skolų turintys asmenys.

„Nes įmonės, suteikiančios tam tikras finansines paslaugas asmeniui, jos žiūri to asmens įsipareigojimų vykdymą, atsakingumą ir matydamos, kad asmuo turi tam tikrų skolų, gali būti taip, kad nesuteiks jam tam tikrų paslaugų“, – BNS sakė D. Krikščiukaitė.

Pasak teisininkės, kredito biuro sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens skolas saugomi mažiausiai 10 metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad net padengęs įsiskolinimus asmuo bent dvejus metus yra stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.

Skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, 69 proc. bendros skolos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims.

Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje yra 1490 eurų, o didžiausia nepadengta suma – 4,6 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt