Verslas

2021.01.16 07:00

Pandemija ne rodiklis – šią vasarą lietuviai su dideliu užsidegimu planuoja vestuves tiek Lietuvoje, tiek užsienyje

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.16 07:00

Nepaisant ne tik Lietuvoje, bet ir kone visoje Europoje įvestų naujų apribojimų dėl koronaviruso pandemijos, daugelis lietuvių su užsidegimu planuoja vestuves ir šį sezoną bei šią vasarą svarbiausią gyvenimo šventę rengiasi švęsti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Nors paprastai jaunieji planuoja vestuvėms skirti 7,5–10 tūkst. eurų, anot LRT.lt kalbintų vestuvių planuotojų, suma gali svyruoti į abi puses.

Santuokų neatšaukia ir neperkelia

Pastebima, kad dalis įsimylėjėlių net nelaukia vasaros ir tuokiasi per patį karantiną. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Jolantos Kuzmienės teigimu, per du pastaruosius mėnesius buvo sudaryta 515 santuokų sudarymo įrašų, iš jų įregistruotos 283 santuokos.

„Į apskaitą buvo įtraukta 10 bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų, taip pat 285 santuokos, sudarytos užsienio valstybėse, buvo įtrauktos į apskaitą“, – LRT.lt pažymėjo pašnekovė.

Anot J. Kuzmienės, iki šiol prašymus tuoktis vasarą pateikė 314 porų. Pašnekovė pastebi, kad, skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukia ir neperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti.

„Santuokų skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tokiu pat laikotarpiu ne karantino metu. Priimtų prašymų susituokti vasarą skaičius taip pat išlieka panašus, kaip ir kiekvienais metais tokiu pat laikotarpiu“, – komentuoja J. Kuzmienė.

Užsakymų tikrai daug, sezonas laukia įtemptas.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos aiškinimu, šiuo metu taikoma tokia pati santuokų registravimo tvarka, kaip ir pirmojo karantino metu. Atsižvelgiant į situaciją, yra sugriežtintas ceremonijos dalyvių skaičius, t. y. dalyvauja jaunieji, du liudininkai ir pagal poreikį – vertėjas, t. y. leidžiama iki penkių asmenų iš jaunųjų pusės ir keli Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, teigia ji.

„Visi ceremonijos dalyviai privalo laikytis saugaus atstumo, higienos normų reikalavimų, dėvėti kaukes visos ceremonijos metu. Siekiant išlaikyti atstumą ir išvengti būriavimosi, poros į pastatą įleidžiamos tik eilės tvarka – pagal paskirtą ceremonijos laiką. Taip pat, siekiant užtikrinti visus karantino reikalavimus, santuokos registravimo ceremonija yra sutrumpinta, palikta tik teisinė jos dalis“, – paaiškina J. Kuzmienė.

Planuoja su užsidegimu

Nors santuokų dėl karantino neapmažėjo, vestuvių planuotoja Laura Vagonė neslepia, kad tam tikras nerimas dėl situacijos jaučiamas. Kad ir kaip būtų, nepaisant visko, šventės vasarai yra planuojamos, pašnekovės žodžiais, „su užsidegimu“.

„Užsakymų tikrai daug, sezonas laukia įtemptas. Aišku, prisitaikant prie bendros situacijos šalyje, gali įvykti perkėlimų, ypač kai kalbame apie pavasario vestuves, bet jie taip stipriai visų nebegąsdina, kaip buvo per pirmąją pandemijos bangą. Vakcina įnešė šiek tiek optimizmo“, – pažymi L. Vagonė.

Paklausta, kokio pobūdžio šventės jaunuosius labiausiai domina (masinės puotos ar mažesni susibūrimai), L. Vagonė sako, kad viską apibendrinti būtų gana sunku. Vis dėlto, vertindama savo klientus, ji patikina, kad tie, kurie norėjo didelių vestuvių, tokias ir darys, kai tik bus galima.

„Praėjusį sezoną dėl pandemijos teko vienas vestuves sumažinti, siekiant sumažinti užsikrėtimų riziką. Vienas vestuves teko sumažinti iki minimalaus žmonių skaičiaus dėl šio žieminio karantino ir į santuokų rūmus pora keliavo lydima tik liudininkų“, – pasakoja L. Vagonė.

Santuokų skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tokiu pat laikotarpiu ne karantino metu.

Vestuvių planuotoja akcentuoja, kad šiais laikais visi renkasi tai, kas jiems patinka ir yra artima.

„Socialinėje erdvėje, užsienio interneto portaluose matau daugiau nuotraukų, kai pora tiesiog pabėga į kitą šalį ar gražų kampelį ir susituokia dviese, bet tai labiau turinio pritaikymas prie situacijos, išeities pasiūlymas, jei žmonės tikrai nori susituokti ir puota jiems nėra toks svarbus dalykas“, – tikina L. Vagonė.

Mėgina įtilpti į 7,5 tūkst. eurų

Pasak L. Vagonės, vestuvės planuojamos tiek dvaruose, viešbučiuose, restoranuose, sodybose, tiek nestandartinėse erdvėse – parkuose, miške, industriniuose pastatuose ar net oro uoste.

Paprašyta įvardyti sumą, kurią svarbiausiai gyvenime dienai jaunieji paprastai skiria, vestuvių planuotoja teigia, jog neretai siekiama tilpti į 7,5 tūkst. eurų, tačiau pradiniame planavimo etape didelė dalis neįvertina visų išlaidų, kurios atsiranda.

„Tai yra normalu, vestuvių žmonės neorganizuoja taip dažnai kaip gimtadienių ar įmonių švenčių“, – kalba L. Vagonė.

Paklausta, ar pandemija turėjo įtakos vestuvių įkainiams, L. Vagonė tvirtina, kad kainos nesikeitė arba keitėsi nežymiai tarp atskirų paslaugų teikėjų.

„Praėjusi sezoną įvyko daug greitų santuokų, t. y. kai planavimo laikas buvo labai trumpas. Matyt, žmonės galvojo tuoktis, tada visus ištiko COVID-19, teko planus keisti, šiek tiek atlaisvėjus situacijai, vėl buvo grįžta prie vestuvių klausimo ir tada viską reikėjo organizuoti per labai trumpą laiką. Paslaugų teikėjai pasidarė šiek tiek lankstesni vien todėl, kad mes visi esame šitoje keistoje situacijoje, kur lankstumas, prisitaikymas yra būtinas“, – pabrėžia L. Vagonė.

Vestuves planuoja atšokti ir užsienyje

L. Vagonė taip pat teigia gaunanti užklausų dėl vestuvių užsienyje, tačiau daugiau dirba su užsakymais Lietuvoje.

„Šiais metais visi vėl turi vilties, kad bus galima keliauti. [...] Pati daugiausia dirbu su Italija ir planuoju ten vieną šventę. Sezono įkarštyje daug tokių užsakymų negaliu priimti, nes su visomis kelionėmis sugaištama daug daugiau laiko nei šventę organizuojant čia, Lietuvoje“, – sako L. Vagonė.

Vestuves Maljorkoje planuojanti Erika Zuikė LRT.lt taip pat teigia praėjusių metų gruodžio pabaigoje ir šių metų sausio pradžioje sulaukusi nemažai norinčiųjų tuoktis užklausų. Anot vestuvių planuotojos, dalis klientų rengiasi gausesnei puotai, kiti orientuojasi į siauresnį svečių ratą.

Žmonių nusiteikimas yra optimistinis. Galbūt jau visiems atsibodo esama situacija.

„Turime nemažą susidomėjimą. Žinoma, jų nėra tiek, kiek būdavo anksčiau, bet ir dabar nemažai norinčiųjų. Džiugu, kad pildome savo kalendorių. Žmonių nusiteikimas yra optimistinis. Galbūt jau visiems atsibodo esama situacija. Praėjusiais metais, per pirmąjį karantiną, visi labiau bijojo, nes nežinojo, kaip bus, o šiais metais visi daug drąsesni“, – tvirtina E. Zuikė.

Pašnekovės tikinimu, svarbiausią gyvenimo šventę planuojantys žmonės yra netgi linkę prisitaikyti prie esamų ir, tikėtina, ateityje išliksiančių apribojimų.

„Jeigu vasarą bus kokie nors ribojimai, pavyzdžiui, patalpose teks dėvėti kaukes, žmonės tam nebeprieštarauja. Anksčiau šventė, dėvint apsauginę veido kaukę, atrodė nesuvokiama, o dabar žmonės nemato blogybės. Jie supranta, kad, skrendant į kitą šalį, gali reikėti pasidaryti ir COVID-19 testą – į tai žiūrima kaip į normalų dalyką“, – tikina E. Zuikė.

Anksčiau šventė, dėvint apsauginę veido kaukę, atrodė nesuvokiama, o dabar žmonės nemato blogybės.

Paklausta, kokį biudžetą paprastai sutuoktuvių šventei skiria jaunieji, E. Zuikė įvardija 10 tūkst. eurų sumą. Anot vestuvių planuotojos, paslaugų teikėjų įkainių pandemija nepakoregavo, tačiau Maljorkoje kiek sumažėjo vilų ir viešbučių kainos.

„Gali būti, kad žmonės norės įtilpti į 7, bet galės sau leisti ir 17 tūkst. eurų. Vis dėlto aukso viduriukas – apie 10 tūkst. eurų. [...] Už šią sumą Lietuvoje, pavyzdžiui, kokioje nors sodyboje galima švęsti vieną dieną, o pas mus dažniausiai imamos keturios“, – kalba E. Zuikė.