Suviliojo itin didelės „juodojo penktadienio“ nuolaidos, tačiau praėjus kelioms dienoms ir apsipirkimo džiaugsmui atslūgus pasirodė, kad įsigytas daiktas ne visai toks, kokio norėjote, ne visai tinka arba jo tiesiog nenorite? Yra didelė tikimybė, kad pinigus galite atgauti, tačiau yra tam tikrų sąlygų.
LRT.lt domisi, kokias prekes ir kada galima grąžinti ir ką reikėtų daryti, jeigu grąžinti sumokėtų pinigų ar pakeisti prekės pardavėjas nesutinka.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, ar prekė pirkta per išpardavimą, ar už įprastą kainą, vartotojas turi teisę pasinaudoti 14 dienų prekės keitimo bei grąžinimo galimybe. Tokia pati tvarka taikoma ir nukainotoms prekėms, kai kaina sumažinama dėl defekto, kokybės trūkumo ar kitų priežasčių.
„Teisės aktai nenumato nukainotų prekių grąžinimo apribojimų (...). Atsižvelgiant į tai, įsigydamas tokią prekę vartotojas turi teisę ją grąžinti per 14 dienų. Primename, kad grąžinama prekė turi būti nesugadinta, nenaudota, t. y. būti nepažeistos prekinės išvaizdos, išskyrus pardavėjo nurodytus trūkumus“, – teigiama VVTAT pateiktame atsakyme ir atkreipiamas dėmesys, kad pardavėjas privalo nurodyti ne tik tai, dėl kokios priežasties prekė nukainota, bet ir ar šiai prekei taikoma garantija.
Kaip LRT.lt nurodo VVTAT, kokybiškas prekes vartotojas gali grąžinti per 14 dienų, o dėl atsiradusių defektų į pardavėją jis gali kreiptis per dvejus metus. Šie terminai gali būti ir ilgesni, jeigu tai numato pats pardavėjas ar prekės gamintojas. Tačiau, atkreipia dėmesį tarnyba, grąžinti vis dėlto galima ne visas prekes ir, norint tai padaryti, privalu laikytis tam tikrų sąlygų.
Pakeisti ar grąžinti nusipirktus daiktus galima pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje. Prekė gali būti keičiama analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar kompleksiškumo daiktais.
„Pirkėjo reikalavimas pakeisti arba grąžinti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, jie nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės, daiktai nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš konkretaus pardavėjo“, – akcentuoja VVTAT.
Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad grąžinti galima ne visas prekes. Mažmeninės prekybos taisyklės numato negrąžinamų prekių sąrašą, į kurį patenka, pavyzdžiui, elektrotechnika, žaislai, baldai, kosmetika, knygos, apatiniai drabužiai ir kt.
„Į šį sąrašą patenkančios prekės, būdamos tinkamos kokybės, gali būti grąžinamos tik pardavėjui sutikus“, – pabrėžia VVTAT. Jeigu prekės yra brokuotos, joms taikomos įprastos grąžinimo sąlygos.
Jeigu prekės įsigytos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, internetinėje parduotuvėje, pirkėjas taip pat gali atsisakyti pirkimo sutarties ir prekes grąžinti per 14 dienų arba ilgesnį laikotarpį, jeigu jį numato pardavėjas. VVTAT atkreipia dėmesį, kad dažnai internetinės parduotuvės suteikia 30 dienų grąžinimo garantiją, tačiau grąžinimo galimybė nėra absoliuti.
„Būdamos tinkamos kokybės ir įsigytos nuotoliniu būdu negrąžinamos greitai gendančios prekės, pagal individualų užsakymą ir išmatavimus pagamintos prekės, išpakuotos asmens higienos prekės ir kt. Taip pat pastebėtina, kad grąžinama prekė turi būti nesugadinta, nenaudota, t. y. būti nepažeistos prekinės išvaizdos“, – nurodo tarnyba.
Jeigu prekę vis dėlto norima grąžinti dėl to, kad ji nekokybiška, vartotojas turi teisę reikalauti iš pardavėjo nemokamai daiktą pataisyti, pakeisti kitu, sumažinti kainą arba vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
„Pažymėtina, kad vartotojas turi teisę pats pasirinkti norimą reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad jei prekės trūkumas mažareikšmis, reikalauti grąžinti pinigus vartotojas negali“, – sakoma LRT.lt pateiktame tarnybos komentare.
VVTAT taip pat primena, kad dėl atsiradusių trūkumų į pardavėją visada galima kreiptis per dvejus metus. Tokia prekės garantija suteikiama pagal įstatymą, o dar ilgesnę garantiją gali suteikti ir pats pardavėjas ar gamintojas.
„Pažymėtina, kad nekokybiškų prekių grąžinimo išimčių įstatymas nenumato, t. y. vartotojas turi teisę garantiniu laikotarpiu kreiptis dėl bet kurios prekės trūkumų“, – akcentuoja VVTAT.
Tarnyba taip pat pabrėžia, kad pakeisti, grąžinti prekę ar prašyti sumažinti jos kainą, pataisyti prekę pirkėjas gali tik tuo atveju, jeigu turi pirkimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tai nebūtinai turi būti pirkimo kvitas. Pirkimą patvirtinančiu dokumentu gali būti laikomas ir banko sąskaitos išrašas ar kvitas, patvirtinantis, kad buvo sumokėta kortele.
„Taigi pirkimo dokumentas turėtų būti saugomas visu garantiniu laikotarpiu. Pirkimą patvirtinančiu dokumentu laikomi kasos aparato kvitas, pirkimo–pardavimo kvitas, pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita. Jei mokėta banko kortele, banko išrašas taip pat būtų laikomas tinkamu pirkimą patvirtinančiu dokumentu“, – sakoma LRT.lt pateiktame komentare.
Atkreipiamas dėmesys, kad pirkimą patvirtinantis dokumentas yra vienas svarbiausių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp vartotojo ir verslininko buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl vartotojas turėtų reikalauti iš pardavėjo ar paslaugos teikėjo pirkimo kvito ar kito prekių pirkimą patvirtinančio dokumento.
Jei pardavėjas arba paslaugos teikėjas atsisako išduoti šį dokumentą, apie tai reikėtų pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai pasitikėjimo telefonu 1882, užpildant e. anketą interneto puslapyje www.vmi.lt arba informuoti mobiliąja programėle „Pranešk“.
Jeigu perkate dovaną, tarnyba taip pat rekomenduoja nepamiršti minėtų patarimų ir, svarbiausia, ne tik pasiimti, bet ir saugoti pirkimą patvirtinantį dokumentą.
„Reikalaukite iš pardavėjo pirkimo dokumento ir jį saugokite, kadangi visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus pirkimo dokumentą. Įvertinkite, ar prekė gali būti grąžinama. Fizinėje parduotuvėje įsigytų ir negrąžinamų prekių sąrašą numato Mažmeninės prekybos taisyklės, perkant internetu išimtis numato Civilinio kodekso 6.228(10) straipsnio 2 dalis“, – akcentuoja tarnyba.
Taip pat patariama prieš įsigyjant prekę pasinaudoti patikrinimo teise ir gerai prekę apžiūrėti, patikrinti, kaip ji veikia, įvertinti, ar prekė atitinka lūkesčius ir neturi mechaninių pažeidimų.
Kilus ginčui, vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją arba paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Pardavėjas arba paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, jei nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Vartotojas, nesutikdamas su gautu atsakymu arba negavęs atsakymo per nurodytą terminą, turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl vartojimo ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
