Verslas

2020.11.23 17:05

ES paramos skirstymo staigmena: Vilniui beveik nieko, o likusi Lietuva milijardų gali tinkamai ir neinvestuoti

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.23 17:05

Kad neprarastų nė kiek ES paramos, Lietuva prieš kelerius metus pasidalijo į dvi dalis – Vilnių ir likusią šalį. Bet ekspertai sako, kad gerais norais grįsta idėja dabar virsta nauju galvos skausmu, nes Lietuva rizikuoja dar labiau. Taip atsitinka, nes sostinė ir septynios savivaldybės aplink ją iki 2027 m. gali likti praktiškai visai be struktūrinių fondų lėšų, o milijardus gavę miestai ir miesteliai gali nesugebėti protingai priimti tokio masto investicijų.

Darbą bebaigianti valdžia sako, kad pinigų padalinimas dar gali šiek tiek keistis, nes derybos dėl naujos finansinės perspektyvos nebaigtos. Naujosios valdžios atstovai į situaciją kol kas neįsigilinę.

Panorama. Antras karantinas dar smarkiau smogė sveikatingumo ir reabilitacijos įstaigoms (su vertimu į gestų k.)

Dvi Lietuvos

Ekonomiškai stipriausia šalyje yra Vilniaus apskritis, čia veikiančios įmonės kasmet sukuria daugiau kaip 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). O Vilnius pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį – turtingiausias Lietuvos miestas. Bet sostinė visą Lietuvą ėmė artinti prie paramos dydžiui svarbaus 75 proc. ES vidurkio. Pasiekus jį, šalis gauna mažiau pinigų.

„Keičiasi paramos sąlygos, – sako buvęs diplomatas, dabar Viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ( toliau – ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Anot jo, šalies pasidalijimas į du statistinius regionus yra nieko naujo, tą darė Lenkija, Čekija, Slovakija, dar kai kurios šalys, atskirdamos sostinės regionus nuo likusios teritorijos. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko teigimu, jeigu Lietuva būtų traktuojama kaip vienas regionas, ji būtų laikoma turtingesne. Pasidalijimas leidžia paramą skaičiuoti pagal dviejų regionų statistinius duomenis.

Kelerius metus to siekus, pagaliau Lietuvos pasidalijimas pripažintas – ateinančių septynerių metų parama skaičiuojama būtent dviem regionams: išsivysčiusiam Vilniaus, kurį sudaro Vilniaus apskrities savivaldybės, ir ekonomiškai skurdesniam Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui iš likusių 9 apskričių.

Bet ekspertai sako, iškilo kita, kiek netikėta problema – struktūrinių fondų padalijimo proporcija.

„Pagal lėšas, kurias numato skirti ES, proporcija tarp Vilniaus, Sostinės, regiono ir likusios Lietuvos tampa praraja. 99 proc. tektų Vidurio ir Vakarų Lietuvai ir tik tai 1 proc. Vilniaus apskričiai,“ – sako K. Maniokas.

Finansų ministerijos teigimu, iš daugiametės finansinės programos ir ekonomikos gaivinimo instrumento Lietuvai 2021–2027 m. numatyta iš viso apie 14,6 mlrd. eurų. Iš Sanglaudos politikos (ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo) – 6,2 mlrd. eur. K. Manioko skaičiavimu, Sostinės regionui septyneriems metams tektų mažiau kaip 40 mln. eurų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui – daugiau kaip 4 mlrd. eurų.

Tokia proporcija, anot S. Besagirsko, iškart neigiamai pasijaustų Vilniaus ir aplink jį įsikūrusiems verslams, nes skubiai perkelti pagrindinių įmonių buveinių į kur nors kitur Lietuvoje – neįmanoma. Taigi, gresia likti be struktūrinių fondų lėšų.

„Mums čia būtų labai labai skaudu, nes iš tikrųjų ir saulės baterijas verslas pasistatė, ir robotus nusipirko ir moksliniai tyrimai beveik visi, kuriuos daro, yra dalinai finansuojami struktūrinių fondų. Tai čia būtų iš tikrųjų žiauru.“

Verslo Vilniuje atstovo teigimu, kito regiono įmonės ne tik gaus daug daugiau struktūrinių fondų lėšų, bet ir joms pačioms reikės mažiau prisidėti savų pinigų prie finansuojamų projektų. „Ką Lietuva gelbėja, tai intensyvumą, kad valstybei reikėtų mažiau prisidėti savo lėšų. Mūsų skaičiavimais, apie 80 mln. eurų.“

Mažesnės paramos Vilniui pasekmės

Bet, anot ekspertų, Sostinės regionui likus praktiškai be struktūrinių lėšų, didžiausias smūgis būtų net ne tiek pačiam Vilniui, kiek kitoms septynioms savivaldybėms, kurios priskirtos šiam regionui. K. Maniokas sako, kad Vilnius gali skolintis, ieškoti kitų variantų, kaip finansuotis plėtrą, bet su pasekmėmis reikės tvarkytis visai likusiai Vilniaus apskričiai, kur yra ir vienos skurdesnių Lietuvoje savivaldybių, pvz., Šalčininkų.

S. Besagirskas sutinka su ESTEP valdybos pirmininku K. Manioku. „Turime tokias biednas savivaldybes, kaip Širvintos, Ukmergė, jau nekalbu apie tas lenkiškas savivaldybes, kurios šiandien nesilaiko gerai, ten situacija tikrai nėra gera, ir, jeigu jos negaus paramos, atskirtis ten dar padidės“, – sako S. Besagirskas.

Kita vertus, anot ekspertų, iš paramos eliminavus Vilnių, kur dominuoja aukštos technologijos, aukšta pridėtinė vertė, kur susitelkę daugelis mokslo, kitokių centrų, tai neigiamai pasijaus visai šalies ekonomikai.

„Nebus to proveržio, sulėtės ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir socialinė plėtra“. Investuotas 1 euras Vilniuje kurs daug didesnę pridėtinę vertę nei investuotas ne Vilniuje“, – sako S. Besagirskas.

Jis taip pat teigia, kad tai gali būti istorinis šansas Kaunui ir Klaipėdai. Tačiau kiti miestai, neabejojama, tokių bus, pinigus išleis vien tam, kas Lietuvai ateity tik kainuos.

„Atidavus pinigus kitai Lietuvai, nebus žmonių ir nebus net fantazijos, kaip tuos pinigus įsisavinti“, – sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas: „ Nekursime pridėtinę vertę ateičiai, bet kursime kaštų centrus. Ką reiškia? Kad pasibaigus struktūrinių fondų laikotarpiui, turėsime prikūrę visokių kultūrnamių, pritiesę keliukų per miškus, kuriais niekas nevažinėja, ir visa tai reikės prižiūrėti, tai reikalaus papildomų kaštų“.

Lėšas, anot K. Manioko, reikia produktyviai investuoti, o ne įsisavinti: „Vilnius su augančia tos inovatyvios ekonomikos dalimi yra tikrai gera vieta investuoti. Žinoma, pinigų reikia ir regionams, bet proporcija neturėtų būti 99 proc. ir 1 proc.“.

V. Šapoka: dar ne viskas prarasta

Laikinasis finansų ministras V. Šapoka, visos ES institucijos yra nuoseklios, jų politika tokia, kad didesnė lėšų dalis turi būti nukreipiama mažiau išsivysčiusiems regionams. Vis dėlto sumažinti proporcijos 99 proc. ir 1 proc. pasekmes ketinta, pervedant dalį lėšų iš beveik visą struktūrinę paramą gavusio Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui Sostinės regionui. V. Šapoka sako, pirminiame variante tikėtasi, kad perkelti bus galima 15 proc. paramos. Dabar, panašu, bus galima 5 proc.

„Jeigu būtų nustatyta, kad 5 proc., tai yra virš 200 mln. eurų. Tiek būtų galima nukreipti į šitą (Vilniaus) pusę. Bet derybos dar vyksta, palaukime galutinių sutarimų ir tada bus aišku, kokių veiksmų reikia imtis“, – sako V. Šapoka. Be to, pinigų Vilnius esą galės gauti iš kitų programų ir fondų: „Čia kalba eina tik apie struktūrinius fondus. Tai nėra vienintelis šaltinis. Pvz., yra dar Atsparumo ir atsigavimo fondas, kuriam nėra jokių geografinių apribojimų. Yra Sanglaudos fondas, Horizonto programa, kur taip pat nėra jokių geografinių apribojimų.“

ESTEP valdybos pirmininkas K. Maniokas siūlo daugiau Vilniaus projektų finansuoti skolintomis lėšomis iš vadinamojo Ateities ekonomikos DNR plano: „Orientuoti DNR planą (reikia) daugiausia į Vilniaus regiono poreikius, o tai nėra prieš to plano raidę, nes Vilniuje iš tikrųjų didžia dalimi ir vyksta ekonomikos transformacija.“

Nueinančios valdžios finansų ministras V. Šapoka su tokiu siūlymu nesutinka: „Vadovautis vien geografiniu principu, kad štai viską atiduokime Vilniui, nematau logikos. Projektai, kurie bus finansuojami, jie turi praeiti kaštų naudos analizę ir pademonstruoti, kad jie iš tikrųjų atneš didžiausią naudą.“ Naujos valdžios atstovai į situaciją sako kol kas neįsigilinę.