Valdantieji žada, kad pensijos kitąmet augs net ir tuo atveju, jei šių metų ekonominiai rodikliai bus neigiami. Jeigu prireiks, bus keičiamas įstatymas, o premjeras Saulius Skvernelis spaudos konferencijos metu netgi įvardijo tikslų skaičių, kad pensijos kitąmet gali didėti iki 7 proc. Opozicija tokius planus kritikuoja ir pažymi, kad pensijų indeksavimo įstatymas ir buvo priimtas tam, kad depolitizuotų pensijų klausimą ir tai netaptų įrankiu prieš rinkimus.
Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, pensijos nėra indeksuojamos, jeigu darbo užmokesčio fondo augimas arba BVP pokytis už šiuos ir ateinančius vienus metus yra neigiamas, t. y. jeigu fiksuojamas šalies ekonomikos smukimas. Jeigu pensijų indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodį galioję dydžiai.
Valdantieji pripažįsta, kad ekonomikos smukimas dėl COVID-19 pandemijos gali būti fiksuojamas, tačiau tikina, kad jis bus nedidelis ir tai nesutrukdys kitąmet indeksuoti pensijų.
„Pensijos kitąmet bus indeksuojamos ir augs iki 7 proc. Tam yra ir finansinis pajėgumas, ir valstybės galimybės“, – trečiadienį spaudos konferencijoje tikino ministras pirmininkas S. Skvernelis.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis prieš tai dar patikino: jeigu koks nors ekonominis rodiklis prieštaraus dabartiniam įstatymui, pastarasis bus pakeistas.
„Jei kažkoks ekonominis rodiklis prieštaraus dabar galiojančiam įstatymui, mes jį Seime pakeisime taip, kad indeksavimas įvyktų“, – feisbuke pareiškė R. Karbauskis.
Jis tai dar kartą patvirtino ketvirtadienį prieš Seimo posėdį vykusioje spaudos konferencijoje.
„Pareiškiu labai aiškiai – pensijos Lietuvoje bus indeksuojamos. Jeigu kažkokie ekonominiai rodikliai neatitiks dabar egzistuojančio įstatymo normų, mes dar šioje kadencijoje tą įstatymą sutvarkysime, kad jis galėtų veikti ir kitomis aplinkybėmis. Nors yra labai daug vilties, kad ekonominis augimas vis dėlto bus“, – tvirtino R. Karbauskis.
Jis taip pat teigė, kad, jeigu rinkimai baigtųsi kitaip, esą kitos partijos galbūt nesiimtų toliau indeksuoti pensijų: „Jeigu juose [rinkimuose] laimėtų liberalios partijos, kaip konservatoriai, socialdemokratai, liberalai ir t. t., tai šiuo atveju jie, matyt, atšaukinės [pensijų indeksavimą], nes aš vakar taip supratau Gabrieliaus Landsbergio pasakymą, kad jie neindeksuos pensijų bet kokiu atveju. Čia, matyt, jų toks ketinimas“, – sakė R. Karbauskis.
Vyriausybė skaičiavimų nepateikė: „Premjeras pateikė žinią“
LRT.lt pasiteiravus, kaip buvo nustatyta, kad pensijos augs iki 7 proc., Vyriausybė argumentuoti premjero pateiktos informacijos negalėjo: „Atkreipiame dėmesį, kad premjeras pasakė žinią ir jos esmę, dėl detalių reikėtų kreiptis į Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas.“
Finansų ministerija taip pat pasidalijo trumpu komentaru, kuriame nurodė, kad šiuo metu tebevyksta diskusijos.
„Vyksta diskusijos. Kitą savaitę skelbsime atnaujintas makroekonomikos prognozes, tuomet galėsime ieškoti konkrečių sprendimų. Galutinis sprendimas bus pasiūlytas kartu su biudžeto projektu. Pastarojo esmė nesikeičia – pirmiausia turime apsaugoti pažeidžiamiausius ir valstybės pinigus investuoti į ateitį, inovacijas, keisti ekonomikos struktūrą, kurti pridėtinę vertę“, – LRT.lt sakė finansų ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Ministerija nekomentavo, ar pensijos iš tiesų galės didėti iki 7 proc., kuo remiantis apskaičiuojamas toks didėjimas ir iš kur bus gaunama reikiamų lėšų, ir teigė, kad į šiuos klausimus galėtų atsakytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
SADM: pensija turėtų augti apie 7 proc., priimtas politinis sutarimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja komunikacijai Eglė Samoškaitė LRT.lt patvirtino, kad pensijos kitąmet turėtų augti maždaug 7 proc.
„Taip, galime patvirtinti, kad, remiantis biudžeto derybų rezultatais ir ekonominiu raidos scenarijumi, senatvės pensijos turėtų augti apie 7 proc.“, – sakė E. Samoškaitė.
Jos aiškinimu, indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiant į trejų praėjusių, esamų ir trejų būsimų metų darbo užmokesčio fondo pokyčio vidurkį. Pavyzdžiui, apskaičiuojant pensijų indeksavimo koeficientą 2021 metams, imamas 2017, 2018, 2019 metų darbo užmokesčio fondo pokytis bei 2020, 2021, 2022 ir 2023 metų prognozė, kuri padaroma remiantis Finansų ministerijos rengiamu ekonominės raidos scenarijumi.
„Šių septynerių metų darbo užmokesčio fondo pokyčio vidurkis lemia pensijų indeksavimo koeficientą“, – paaiškino E. Samoškaitė.
Pensijų indeksavimą numatantis įstatymas buvo priimtas dar prieš ketverius metus. Nuo šių metų pradžios pensijos didėjo 8,11 proc.
E. Samoškaitė priminė, kad pagal dabartinį reglamentavimą indeksavimas negalėtų būti vykdomas, jeigu darbo užmokesčio fondo augimas arba BVP pokytis už šiuos ir ateinančius vienus metus būtų neigiamas arba galiotų abi šios sąlygos.
„Bet šiuo metu yra priimtas politinis sutarimas atsisakyti tokios taisyklės, nes senatvės pensininkai ir negalią turintys žmonės, kurie gauna netekto darbingumo pensijas, patiria didžiausią skurdo riziką, todėl nuoseklus pensijų augimas yra būtinas mažinant pajamų nelygybę“, – pridūrė E. Samoškaitė.
Karbauskis: jeigu ekonomika menktų, tai labai nestipriai
Komentuodamas situaciją LRT.lt R. Karbauskis teigė, kad politinio susitarimo su partneriais nėra, tačiau pridūrė neabejojantis, jog partneriai „valstiečių“ poziciją palaikys.
„Net neabejoju nė sekundės, kad jis [įstatymas] bus pakeistas, mums tam balsų tikrai pakaks. Gal prieš tai balsuos konservatoriai, gal liberalai, gal socdemai, bet mūsų partneriai tikrai balsuos „už“, neabejoju tuo. Plius keli darbo partijos žmonės balsuos „už“. (...) Mes nesame to sutarę kažkokiame susirinkime, bet man nekelia abejonių, žinant mūsų partijų pozicijas, nuomones, kad jie šiam dalykui pritars“, – teigė R. Karbauskis.
Jis patikino, kad valstybei toks pensijų didinimas nekeltų finansinių sunkumų, ir teigė, jog opozicijos kritika, esą pensijoms indeksuoti skirtos lėšos buvo išeikvotos, yra nepagrįsta.
„Kaip galima šnekėti iš lubų? Jų šnekėjimas yra iš lubų. Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, nėra problemų vykdant finansinius įsipareigojimus. (...) Visi ekonomistai, kurie sąžiningi, kurie neutraliai sako nuomonę, kurie nėra konservatorių ar liberalų pusėje, jie sako, kad tai yra stebuklas“, – tvirtino R. Karbauskis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis antradienį po partijų atstovų susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė, kad diskusijoje su prezidentu buvo iškeltas klausimas, iš kokių lėšų kitais metais bus indeksuojamos pensijos.
„Sodros“ rezervas, iš kurio išleista beveik 300 mln. eurų, turėjo būti skirtas kitų metų pensijoms indeksuoti. Tų pinigų, panašu, dabar nėra. Mes to iki galo nežinome, skaičiai nėra pateikti dėl to, kad šita Vyriausybė, nepaisydama Valstybės kontrolės, Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad turėjo pateikti biudžetą taisyti, to nepadarė. Diskusijoje su prezidentu tai iškilo, iš kokių lėšų kitais metais bus indeksuojamos pensijos“, – sakė G. Landsbergis.
Kaip galėtų būti koreguojamas įstatymas
Anot R. Karbauskio, kol kas Finansų ministerijos vertinimas rodo, kad Lietuvos ekonomika metus turėtų baigti augimu.
„Mes tai žinome ir iš Finansų ministerijos – gali būti, kad mes metus baigsime su ekonomikos augimu vieninteliai Europos Sąjungoje. Turbūt ir pasaulyje vieni iš [augančiųjų], nežinau, kuri valstybė dar turės augimą. Tai šioje situacijoje, pagal įstatymą, jeigu augimas būtų – koks nors augimas, – automatiškai numatytas indeksavimas. Konservatoriai daro prielaidą, kad bus minusas, ir iškart informuoja visuomenę, kad jie neindeksuos pensijų“, – tvirtina R. Karbauskis.
Jo teigimu, jeigu Lietuvos ekonomika ir menktų, nuokrypis į neigiamą pusę būtų nedidelis, todėl ketinama koreguoti įstatymą, įvedant intervalą – kiek neigiamas augimas dar galimas, kad pensijos ir toliau būtų indeksuojamos.
„Gali prireikti tokio Seimo veiksmo ir šioje kadencijoje tai tikrai padarysime, jeigu prireiktų įstatymą taisyti. Jeigu nereikėtų taisyti, tokiu atveju tiesiog būtų tas indeksavimas“, – nurodė R. Karbauskis.
Paklaustas, kada ketinama teikti įstatymo pakeitimo projektą, „valstiečių“ lyderis teigė, kad tai bus daroma tik žinant konkrečius ekonominius rodiklius.
Taip pat skaitykite
Pasiryžimą keisti įstatymą kritikuoja: tai nepagarba įstatymui
„Valstiečių“ teiginius, kad pensijos bet kokiu atveju bus indeksuojamos ir didinamos, o prireikus bus keičiamas įstatymas, sukritikavo liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, tokia retorika yra ydinga ir prieštarauja pirminei idėjai.
„Tiesą pasakius, manau, labai ydinga valdančiųjų retorika šiuo klausimu, kai pensijų indeksavimą reglamentuojantis įstatymas buvo priimtas būtent tam, kad šį klausimą galėtume depolitizuoti, kad neįsivarytume į kampą, politikų aukcioną, populistines populiarumo taškų paieškas, kurios ypač suaktyvėja rinkimų periodu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos vertinimu, valdančiųjų pasiryžimas esant reikalui keisti įstatymo nuostatas prieštarauja gerosios, kokybiškos teisėkūros principams. „Tai rodo nepagarbą įstatymui“, – apibendrina V. Čmilytė-Nielsen.
Argumentus, kad ekonomika galėtų menkti nebent labai mažai, o kitąmet prognozuojamas spartus augimas, politikė taip pat kritikuoja: „Argumentai labai skysti. Tiesiog dėl to, kad mes kol kas galime tik spėlioti, kokią įtaką mūsų ekonomikai ir visai ekonominei aplinkai turės tiek su COVID-19 antrąja banga susiję įvykiai (apie kuriuos šiandien dar nežinome, tik matome, kad situacija dar neaiški), tiek gana stiprus išlaidavimas pastaraisiais mėnesiais.“
Nielsen abejoja valdančiųjų vieningumu: partneriai „valstiečius“ jau yra nuvylę
V. Čmilytė-Nielsen mini ir pagalbines priemones, kurioms lėšos buvo skirtos iš biudžeto, nors pastarasis, atkreipia dėmesį politikė, nebuvo peržiūrėtas.
„Nenuostabu, kad informacija apie tikrąją situaciją bus matoma turbūt jau tik po rinkimų, susiformavus naujai koalicijai, naujai daugumai. Dabar tokios prognozės, kad kritimas bus mažas, kad situacija kitais metais bus labai gera, yra iš esmės bevertės, mes to nežinome. O tie, kas turi priėjimą prie informacijos (pirmiausia, žinoma, kalbu apie Vyriausybę), nelabai noriai ta informacija dalijasi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar žinanti apie galimą susitarimą tarp valdančiųjų dėl planuojamų keisti įstatymų nuostatų, V. Čmilytė-Nielsen teigė nežinanti, tačiau taip pat abejojanti, ar „valstiečių“ partneriai juos besąlygiškai palaikys.
„Tiesą pasakius, net ir patys artimiausi „valstiečių“ partneriai jau ne kartą yra juos nuvylę. Rinkimų periodu tokių mažų išdavysčių ar nesutarimų, natūralu, gali ir dar padaugėti. Tiesą pasakius, skeptiškai vertinčiau Ramūno Karbauskio žodžius apie sutarimus ar įsipareigojimus dėl žodžio laikymosi, nes jau turėjome ne vieną patirtį, kai žodis ar pažadas buvo atsiimamas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė nesiryžo komentuoti, ar pensijų indeksavimui pakaks lėšų. Anot jos, norint tuo įsitikinti, reikėtų sulaukti bent pirmo kitų metų biudžeto varianto. Tačiau V. Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad ir priimtas biudžetas gali būti gana optimistinis, toks, kurį naujai suformuotai Vyriausybei teks koreguoti.
„Turiu tokį nerimą, kad gali pasikartoti 2008 m. situacija, kai naujoji suformuota Vyriausybė, susipažinusi su skaičiais, buvo šokiruota. Ji žinojo, kad situacija sudėtinga, bet nežinojo, kad tokia sudėtinga. Tikiuosi, tokia situacija nepasikartos, bet valdančiųjų patikinimais, kad viskas kontroliuojama, kad viskas puiku ir pinigų viskam pakaks, nebūčiau linkusi tikėti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Siūlyti keisti įstatymą ketina ir „socialdarbiečiai“
Kad lėšų pensijų indeksavimui ir didinimui pakaks, tvirtino ir ministras pirmininkas S. Skvernelis.
„Mūsų ekonominiai rodikliai ir prognozės leidžia tai daryti. Kito Seimo, kitos Vyriausybės, žinoma, bus labai įtempta situacija, nes su tuo ir aš susidūriau prieš penkerius metus. Laiko minimalioms korekcijoms bus, bet iš esmės reikės suspėti patvirtinti biudžetą“, – trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo spaudos konferencijoje kalbėjo S. Skvernelis.
Valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) Seimui siūlys įstatymo pataisas, kad pensijos būtų indeksuojamos nepaisant ekonomikos smukimo. Pasak partijos pirmininko Gedimino Kirkilo, tokiems pakeitimams pritaria ir valdantieji „valstiečiai“.
„Siūlysime išimti nuostatą, kuri neleidžia automatiškai indeksuoti pensijų, jei nėra BVP augimo. Šita nuostata bus išimta, su valstiečiais yra suderinta, Finansų ministerijai pavesta išimti tą kategorišką nuostatą, kad indeksuojama tik tuo atveju, kai yra augimas. Niekas gi nenumatė, kad bus tokia pandemija, ir priėmė tokį įstatymą. Bet dabar visa tai bus išimta, nes kompensacijos būtent dabar yra daug svarbiau nei kitais atvejais“, – spaudos konferencijoje teigė G. Kirkilas.
Taip pat skaitykite
Pensijos neindeksuojamos esant dviem aplinkybėms
LRT.lt primena, kad paklaustas apie biudžeto galimybes didinti pensijas spaudos konferencijoje po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį, S. Skvernelis teigė, kad biudžeto projektas, kaip ir numatyta, bus pateiktas Seimui ne vėliau kaip spalio 17 d., tačiau užtikrino, jog pensijos turėtų augti.
„Rugsėjo viduryje turėsime galutinę finansinės perspektyvos projekciją. (...) Pagal tai, ką šiuo metu turime, kokie yra požymiai ir pokyčiai Lietuvos ekonomikoje šios COVID-19 krizės metu, tai mes jau kalbame ne apie tai, kad BVP gali nemažėti ar mažėti labai nereikšmingai, gali būti net ties nuliu ar šioks toks augimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis priminė, kad pensijos neindeksuojamos tuo atveju, jeigu mažėja BVP arba nebeauga darbo užmokestis.
„Galiu atsakingai pareikšti, kad pensijos, senatvės pensijos bus indeksuojamos. Jos gali augti iki 7 proc. Galutiniai skaičiai bus matomi vėliau, bet pensijos tikrai augs, jos bus indeksuojamos ir tam finansinis pajėgumas ir valstybės galimybės yra“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija liepą siekė 377 eurus, turint būtinąjį stažą – 400 eurų.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 4 proc. – iki 11,6 mlrd. eurų. Per ketvirtį Lietuvos ekonomika sumenko 5,5 procento.
Finansų ministerija birželį prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet smuks 7 proc., „Swedbank“ Lietuvai šiais metais prognozavo 6,5 proc. smukimą, SEB – 6,7 proc., Lietuvos bankas – 9,7 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai prognozavo 8,1–10,4 proc. BVP kritimą, Europos Komisija – 7,1 proc.
