Ketvirtadienį Seimas pritarė Medicinos praktikos įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros studijas pasirinkę rezidentai turėtų penkerius metus po studijų atidirbti tam tikrame regione. Jaunųjų gydytojų atstovai tokį sprendimą kritikuoja ir žada kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jų teigimu, šie pakeitimai populistiniai ir jokios problemos nesprendžia.
Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, numatančias steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Į jas bus priimami medikai, įsipareigojantys po rezidentūros baigimo penkerius metus atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.
Taip pat skaitykite
Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Laurynas Maciulevičius sako, kad sprendimas populistinis ir neapgalvotas.
„Sprendimas yra neapgalvotas, sprendžiantis paviršutines problemas, neįsigilintas. Tai yra populistinis sprendimas. Mes nepalaikome ir imsimės visų priemonių, kad dar galėtume užkirsti tam kelią.
Planuojame kreiptis į politikus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir savo ruožtu toliau diskutuoti su medikų bendruomene“, – sako medikų atstovas.
Išgirdo prezidentūros palaikymą
Medikų atstovai antradienį aptarė pakeitimus ir su prezidentūra. Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas sako iš prezidentūros išgirdęs gydytojų pozicijos palaikymą ir nepritarimą įstatymo pakeitimams.
„Turime pažadėjimą iš prezidentūros aktyviai diskutuoti, nes prezidentūra taip pat sutinka, kad teisinis reguliavimas yra ir paviršutiniškas, ir nesprendžiantis problemos iš esmės. Išgirdome pritarimą mūsų išsakytoms mintims, kad su socialiniais partneriais ir medikų bendruomene įstatymo projektas nebuvo išdiskutuotas, nebuvo atsižvelgta į nuomones ir kad pasirinktas kelias yra labai paviršutiniškas“, – sako jaunųjų gydytojų atstovas.
L. Maciulevičius sako, kad baiminamasi, jog, priėmus įstatymo pakeitimus, nebus užtikrintos geros gydytojų darbo sąlygos.
„Turbūt baisiausia įvairūs precedentai įvairiems teisminiams procesams, kaip jau parodė praktika, kai buvo sudarytos panašios sutartys. Nebūtinai žinome, kad bus užtikrintos geros darbo sąlygos. <...> Jei tas modelis įsigalios ir pasirinkę tokį kelią rezidentai susidurs su problemomis, pasistengsime suteikti pagalbą teisiniais klausimais“, – teigia jis.
L. Maciulevičiaus teigimu, svarbu įvertinti, kokį poveikį turės pasirinkta priemonė.
„Akivaizdu, kad konkreti problema buvo įvardyta tik po to, kai buvo įvardytas šitas teisės aktas. Konkrečios problemos jis dabar negali išspręsti“, – teigia jis.
LRT.lt primena, kad priimtas įstatymas numato, jog į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai įsipareigoja, baigę studijas, penkerius metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų.
Opozicija įstatymo pakeitimus kritikuoja
Ketvirtadienį šią Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvą palaikė 82 Seimo nariai, 23 buvo prieš, 8 susilaikė.
Už pataisas balsavęs parlamentaras Vitalijus Šeršniovas tikino, jog prie šiuo metu esančių 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų pridedamos pozicijos reikalingos dėl medikų trūkumo dalyje savivaldybių.
Kitokią nuomonę turėjusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė sakė mananti, kad neteisinga išskirti vieną profesinę grupę ir jai taikyti išskirtines sąlygas.
„Man atrodo, dėl to turėtų ir Konstitucinis Teismas pasisakyti. Jeigu jau sprendžiame medikų trūkumo problemą, tai turime įvertinti, kad ne tik medikų regionuose trūksta. Trūksta ir mokytojų, ir inžinierių. Iš medikų labiausiai trūksta ir trūks slaugytojų, o ne gydytojų“, – sakė politikė.
„Atrodo, norime grįžti į praeitį, kai jauni specialistai būdavo paskiriami. (...). Neneigsiu, kad medikų trūksta regionuose, bet trūksta ir mokytojų, ir inžinierių. Ar tokia praktika bus perkelta ir kitiems specialistams? Ar tai yra tik pradžia trūkumams naikinti? Kuo šiandien nusikalto jaunieji medikai? Ar mes planuojame grįžti į paskyrimų laikus visiems?“ – kalbėjo ir liberalė Edita Rudelienė.
Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo kitų metų.
