Griežta FED retorika dėl aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų perspektyva vakar numušė investuotojų rizikos apetitą.
NASDAQ smuko 1,34 proc., o S&P 500 – 1,21 procento. Prekybos sesiją neigiamoje teritorijoje uždarė visi sektoriai, o prasčiausius rezultatus fiksavo komunikacinių paslaugų (-3 proc.), nebūtinojo vartojimo (-2,7 proc.) ir nekilnojamojo turto (-2,5 proc.) sektoriai. S&P 500 indekse vakar kilo tik 72 įmonės, tarp kurių solidžiais rezultatais, nepaisant bendro biržų nuosmukio, vėl pasižymėjo duomenų centrams įrangą kuriančios puslaidininkių įmonės.
Vakar vykusio FED pinigų politikos posėdžio metu palūkanų normos nebuvo pakeistos, tačiau FED pasiuntė stiprų signalą, kad ateityje palūkanos gali didėti. Rinkas nustebino tai, kad sprendimas palikti palūkanas nepakeistas šiame posėdyje buvo vieningas – jį palaikė net ir S. Miran, kuris iki šiol balsuodavo už palūkanų normų mažinimą. Tuo tarpu FED narių palūkanų normų prognozių suvestinė parodė, kad net 9 iš 18 narių mano, jog palūkanų normos turėtų didėti jau šiais metais. Galiausiai naujasis FED vadovas K. Warshas konferencijos metu teigė, kad infliacijos rizikos yra sustiprėjusios ir FED yra pasiryžęs sumažinti infliaciją iki 2 proc. tikslo.
Po FED posėdžio rinkos ėmė pilnai įskaičiuoti, kad FED didins palūkanas spalio mėn., taip pat teikia apie 75 proc. tikimybę, jog tai galėtų įvykti ir rugsėjį. Iki posėdžio tikimybė, kad palūkanos galėtų būti didinamos rugsėjį, buvo tik apie 10 procentų. Besikeičiantys palūkanų lūkesčiai turėjo stiprų poveikį ne tik akcijų biržoms, bet ir kitoms turto klasėms. JAV obligacijų pajamingumai, ypač trumpalaikių obligacijų, kurios yra jautresnės palūkanų pokyčiams, šoktelėjo aukštyn. 2 metų JAV skolos pajamingumas vakar padidėjo 13 bazinių punktų iki 4,18 proc., o 10 metų – 5 baziniais punktais iki 4,49 procento. Aukso kaina į sprendimą iškart sureagavo daugiau nei 3 proc. kritimu, o dolerio indeksas, atspindintis jo vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu, sustiprėjo apie 0,8 procento.
Neigiamą rinkų sentimentą po FED posėdžio padėjo pagerinti žinia, kad D. Trumpas pasirašė taikos su Iranu memorandumą. Tai reikšmingai sumažino riziką, kad susitarimas galėtų žlugti paskutinę minutę, ir suteikė aiškesnę perspektyvą, jog laivyba Hormūzo sąsiauriu bus greitai atnaujinta. Pirminiai pranešimai jau indikuoja išaugusį laivybos aktyvumą Hormūzo sąsiauryje. Tai leidžia mažinti įtampą naftos rinkoje, kurioje laukiama Persijos įlankoje įstrigusios pasiūlos antplūdžio. Atitinkamai naftos kaina ketvirtadienio rytą buvo nukritusi dar 2 proc. ir siekė mažiau nei 78 JAV dolerius už barelį. Pigesnė nafta leidžia rinkoms kiek ramiau vertinti infliacijos rizikas, o į tai akcijų biržos reaguoja pozityviai. Prekyba ateities sandoriais indikuoja, kad po vakarykščio kritimo pagrindiniai JAV akcijų indeksai ketvirtadienį turėtų atsidaryti solidžiu augimu.
Europos akcijų biržos vakar kilo aukštyn. STOXX 600 indeksas didėjo 0,52 proc., vedamas aukštyn informacinių technologijų (+2 proc.), finansų (+1,1 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1 proc.) sektorių. Vokietijos DAX augo 0,1 proc., Italijos FTSE MIB – 0,31 proc., o Prancūzijos CAC ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai traukėsi atitinkamai 0,2 ir 0,29 procento. Ekonominėse naujienose – vakar patikslinti gegužės mėn. euro zonos infliacijos duomenys patvirtino, kad bendroji infliacija siekė 3,2 proc., tuo tarpu grynoji infliacija, neapimanti maisto ir energijos kainų, buvo kiek aukštesnė ir siekė 2,6 procento. Nepaisant kiek aukštesnių infliacijos duomenų, įtakos rinkos lūkesčiams dėl ECB politikos jie neturėjo, kadangi gerokai svarbesnę įtaką ECB palūkanų perspektyvai šiuo metu daro mažėjančios naftos kainos.
