Verslas

2020.09.20 10:10

Nuotoliniu būdu IT įmonėje dirbantis ir kronomis solidžią algą gaunantis lietuvis nesupranta – bankai nenusiteikę duoti paskolos

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.09.20 10:10

Grįžusiam iš emigracijos Algirdui pradėti gyvenimą Lietuvoje tapo sudėtingiau, nei jis galėjo pamanyti – nė viename iš Lietuvoje veikiančių bankų vyro gaunamos pajamos nebuvo pripažintos. Dėl to, kad dirba užsienio įmonėje ir pajamas gauna kronomis, gauti būsto paskolą banke jis galėjo tik su viena sąlyga – jei sumokės beveik 40 proc. pradinį įnašą, o kai kur jos išvis negavo.

Kadangi sau to leisti negalėjo, vyrui teko pasirinkti dvigubai brangesnį skolinimosi būdą – kredito uniją.

Vyras tvirtina gaunantis nuolatines ir pakankamas pajamas paskolai, todėl kelia klausimą, kodėl į užsienio įmonėse uždirbamas pajamas bankai žiūri nepatikliai.

„Norėtųsi didesnio palaikymo grįžtantiems emigrantams. Darbo rinka keičiasi, žmonės dirba ne tik iš namų, bet ir iš kitų valstybių, jei tik tam sudaromos sąlygos. Viskas yra kur kas paprasčiau, todėl, manyčiau, bankai taip pat turėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir žvelgti plačiau“, – teigia vyras.

Nusprendė grįžti į tėvynę

Po ilgo laiko emigracijoje į Lietuvą grįžęs Algirdas teigia susidūręs su keblumais prašydamas būsto paskolos banke.

Prieš kelerius metus jis su mergina išvyko į Norvegiją, ten dirbo įvairų darbą, baigė informacinių technologijų mokslus ir įsidarbino IT sektoriuje. Gaunamomis pajamomis ir pragyvenimo lygiu vyras tvirtina nesiskundęs, tačiau to nepakanka – emigrantus namo gena tėvynės ir artimųjų ilgesys.

„Pasibaigę mokslus ir susiradę neblogus darbus, manėme, kad gyvenimą kursime svetur, tačiau labai sunku būti atitrūkus nuo artimųjų ir draugų. Kadangi dirbu IT sektoriuje, mergina taip pat turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, nusprendėme grįžti į Lietuvą“, – pasakoja vyras.

Pajamų nepripažino

Grįžus į tėvynę atsirado kitų sunkumų. Kurį laiką nuomojamame būste gyvenusi pora nusprendė įsigyti nuosavo nekilnojamojo turto. Daugiausia dairėsi buto keliuose sostinės miegamuosiuose rajonuose, tačiau teko susidurti su skaudžia realybe – emigrantai nebuvo ypač patrauklūs skolininkai bankams.

„Ėmėme dairytis buto, taip pat buvome nusižiūrėję kelis kotedžus. Pasižiūrėjome, ką siūlo bankai. Kreipėmės į Lietuvoje veikiančius bankus dėl paskolos, tačiau siūlomos sąlygos buvo blogos. Buvome kiek šokiruoti, nes apie tokį scenarijų net negalvojome, – gauname tikrai neblogas pajamas.

Kad ir kaip būtų, paskolos banke negalėjome sau leisti. Kadangi dirbame nuotoliniu būdu užsienio įmonėje, kaip mums leido suprasti, tokios pajamos iš esmės nėra pripažįstamos. Buvo pasiūlytas 30–38 proc. pradinis įnašas, [...] o kai kur galiausiai išvis nedavė paskolos“, – kalba Algirdas.

Rezultatas – dvigubai didesnės palūkanos

Kadangi būsto paskolos banke negavo, teko rinktis brangesnę alternatyvą – kredito uniją.

„Kredito unijoje reikėjo mažesnio pradinio įnašo, tačiau ten palūkanos svyruoja nuo 4 iki 5, kai tuo metu bankuose – apie 2,5 proc. Žinoma, dirbame užsienio įmonėse, todėl bankai jomis nepasitiki, bet pagrindo tam aš nematau – mūsų pajamos nuolatinės ir tikrai neblogos. Nebent netinka, kad valiuta ne euras“, – svarsto pašnekovas.

Kredito unijoje reikėjo mažesnio pradinio įnašo, tačiau ten palūkanos svyruoja nuo 4 iki 5, kai tuo metu bankuose – apie 2,5 proc.

Vyras jaučiasi nusivylęs, kad į asmenis, dirbančius užsienio įmonėse, anot jo, žiūrima kaip į nepatikimus skolininkus. Pašnekovo manymu, darbo rinka keičiasi, tad yra nemažai žmonių, dirbančių panašiomis sąlygomis.

„Norėtųsi didesnio palaikymo grįžtantiems emigrantams. Apskritai kalbant, darbo rinka keičiasi, žmonės dirba ne tik iš namų, bet ir iš kitų valstybių, jei tik tam sudaromos sąlygos. Viskas yra kur kas paprasčiau, todėl, manyčiau, bankai taip pat turėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir žvelgti plačiau“, – sako Algirdas.

Pabrėžia pajamų rūšį ir valiutą

Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento komunikacijos specialistės Monikos Ražytės aiškinimu, asmenų, dirbančių ar gyvenančių šalyse, kurių nacionalinė valiuta yra ne euras, pajamos Šiaulių banke nėra automatiškai laikomos nepripažįstamomis – pradinės įmokos dydis gali priklausyti nuo daugybės kitų elementų.

„Pradinės įmokos dydis gali būti nustatomas atsižvelgiant į tai, ar turtas asmeniui yra pagrindinis, kokia įsigyjamo turto būklė, ar asmens pajamos pakankamos pageidaujamam kreditui, nes gal jos leidžia pasiūlyti finansuoti mažesnę sumą ir pan. Kiekvieno kliento situacija Šiaulių banke, pateikus reikiamus dokumentus, vertinama individualiai, todėl svarbu atsižvelgti, kokius dokumentus asmuo yra pateikęs, kreipdamasis dėl paskolos“, – komentuoja M. Ražytė.

Medicinos banko atstovė Jovita Janeikienė atkreipia dėmesį, kad neigiamą banko atsakymą gali lemti ne tai, jog žmogus dirba nuotoliniu būdu, bet kiti veiksniai, pavyzdžiui, kokios rūšies pajamos gaunamos.

„Jeigu tai tiesiog darbo užmokestis, jokie papildomi vertinimo kriterijai nėra taikomi, tačiau jeigu jis, tarkime, dirbant nuotoliu būdu yra įformintas kaip nors kitaip, pavyzdžiui, kaip individuali veikla, autorinė sutartis ir pan., tada tokios pajamos turi kitus vertinimo kriterijus nei nuolatinės darbo užmokesčio pajamos. Dirbant pagal terminuotąją sutartį, atskirą projektą ir t. t., paskolos suteikimo vertinimas taip pat gali būti konservatyvesnis.

Kitas dalykas, jeigu uždirbamos pajamos gaunamos ne eurais, o kita valiuta – Norvegijos kronomis, tuomet taip pat įsijungia kitokie finansavimo kriterijai: finansuojama mažesnė suma, nei tai būtų eurais, siekiant eliminuoti valiutų svyravimo riziką“, – akcentuoja J. Janeikienė.

Jeigu uždirbamos pajamos gaunamos ne eurais, o kita valiuta – Norvegijos kronomis, tuomet taip pat įsijungia kitokie finansavimo kriterijai.

Didesnis pradinis įnašas, anot Medicinos banko atstovės, galėjo būti prašomas ir dėl perkamo turto pasirinkimo: nauja statyba, senesnė statyba, sodyba ir t. t.

„Kiekvienam turtui taikomi skirtingi finansavimo koeficientai. Nuo to priklauso ir pradinio įnašo dydis“, – pabrėžia J. Janeikienė.

Vienos taisyklės nėra

Banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius LRT.lt taip pat teigia, kad kiekviena būsto finansavimo paraiška svarstoma individualiai ir finansavimo sąlygos derinamos su kiekvienu klientu atskirai.

„Vienos universalios taisyklės, kokiomis sąlygomis būtų suteikiamos būsto paskolos nuotoliniu būdu užsienio bendrovėse dirbantiems gyventojams, netaikome“, – pabrėžia S. Abraškevičius.

Svarstant būsto kreditavimo klausimą, anot „Swedbank“ atstovo, visada vertinama asmeninė ar šeimos finansinė situacija, pajamos ir jau turimi finansiniai įsipareigojimai, sukauptas pradinis įnašas ir panašūs veiksniai.

„Vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingasis skolinimas − klientui patvirtinta paskola ateityje neturi tapti finansine našta pasikeitus asmeninei ar šeimos finansinei situacijai“, – akcentuoja S. Abraškevičius.

Vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingasis skolinimas.

Svarbiausias aspektas, priimant finansavimo sprendimą, pasak S. Abraškevičiaus, yra pajamų tvarumas.

„Taip pat svarbu, koks yra kliento gaunamų pajamų ir įsiskolinimų santykis. Remiantis galiojančiais atsakingojo skolinimo nuostatais, finansinių įsipareigojimų įmokos per mėnesį negali sudaryti daugiau nei 40 proc. kliento ar namų ūkio mėnesio pajamų sumos“, – aiškina S. Abraškevičius.

Banko „Luminor“ Kreditavimo skyriaus vadovas Tomas Pakėnas taip pat pabrėžia, kad būsto kreditai išduodami tik euro valiuta pajamas gaunantiems klientams.

„Bankai vertina klientų finansines galimybes mokėti kreditą ilguoju periodu, todėl nėra galimybės tiksliai pamatuoti galimos valiutų kurso svyravimo rizikos įtakos kliento pajamoms, kai kredito įmokos bus skaičiuojamos eurais, o pajamos gaunamos kita valiuta“, – pabrėžia T. Pakėnas.

T. Pakėno aiškinimu, jeigu klientas dirba IT sektoriuje, o pajamos gaunamos iš užsienio valstybės pagal darbo sutartį užsienio įmonėje, tokiomis aplinkybėmis bankas „Luminor“ gali pasiūlyti standartinį finansavimą, tačiau asmens alga turi būti gaunama eurais.

„Tokios pajamos pripažįstamos teikiant būsto kreditą tik tuo atveju, jeigu pagal darbo sutartį kredito gavėjas pajamas gauna euro valiuta ir tai patvirtina tiek algalapiai, tiek kliento įplaukos darbo užmokesčio forma, gaunamos iš darbdavio į banko sąskaitą. Jeigu pajamos darbo sutartyje bei išraše yra kita negu euro valiuta – tokių pajamų, suteikiant hipotekines paskolas, bankas nepripažįsta“, – aiškina T. Pakėnas.

Jeigu pajamos darbo sutartyje bei išraše yra kita negu euro valiuta – tokių pajamų, suteikiant hipotekines paskolas, bankas nepripažįsta.

„Luminor“: taikome didesnį pradinį įnašą

Jeigu dirbama nuotoliniu būdu ir žmogus gyvena Lietuvoje, papildomų sugriežtinimų, be minėto didesnio pradinio įnašo, bankas „Luminor“ netaiko, sako banko atstovas.

„Klientui pageidaujant, mažesnis pradinis įnašas gali būti svarstomas išimtiniais atvejais, įvertinus bendrą kliento finansinį patikimumą: darbo patirtį, išsilavinimą, kredito istoriją, kliento, kaip darbo rinkos dalyvio, galimybes išlaikyti panašaus dydžio pajamas, dirbant Lietuvos darbo rinkoje, įkeičiamo / perkamo NT patrauklumą bei likvidumą rinkoje“, – kalba T. Pakėnas.

Klientui pageidaujant, mažesnis pradinis įnašas gali būti svarstomas išimtiniais atvejais.

SEB banko valdybos narė ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad, suteikiant būsto kreditą, visais atvejais atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas pajamas, bet ir į kitus kriterijus.

„Jei asmuo nuotoliniu būdu dirba ES arba EE valstybėje, kuri priklauso euro zonai, arba ne ES ar EE valstybėje narėje ir gauna pajamas eurais, ir perka pagrindinį būstą Lietuvoje, kur gyvena jo šeima, toks būsto kreditas nelaikomas kreditu užsienio valiuta ir dėl jo sąlygų, kaip ir įprastu atveju, sprendžiama individualiai.

Kitais atvejais, kai dirbama nuotoliniu būdu ir kai pajamos gaunamos ne eurais, svarstoma, ar gali būti suteikiamas kreditas užsienio valiuta“, – pabrėžia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Citadele“ rinkodaros projektų vadovė Aistė Borkytė sako, kad finansavimo klausimas visuomet sprendžiamas individualiai: „Remiamės tiek savo vidinėmis taisyklėmis, tiek atsakingojo skolinimo nuostatais.“

Turi teisę paskolos nesuteikti

Lietuvos banko atstovė Justina Tarasevičienė primena, kad kiekvienas kredito davėjas, prieš priimdamas sprendimą suteikti ar nesuteikti būsto kreditą konkrečiam asmeniui, privalo įvertinti jo kreditingumą, vadovaudamasis Atsakingojo skolinimo nuostatais.

Žmonėms, kurie gauna pajamas užsienio valiuta, Lietuvos banko atstovės tvirtinimu, būsto kreditas gali būti suteikiamas, tačiau kredito davėjai privalo užtikrinti, kad rizika, susijusi su valiutų kurso svyravimu, bus tinkamai suvaldyta.

„Kreditas užsienio valiuta yra tada, kai vartotojas gauna pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, pavyzdžiui, žmogus dirba Norvegijoje ar Anglijoje, gauna atlyginimą kronomis ar svarais, o kreditą ima Lietuvoje arba kreditas išreikštas kita valiuta nei gyvenamosios vietos valiuta, pavyzdžiui, paskola imama zlotais ar Šveicarijos frankais, o vartotojas gyvena Lietuvoje ir pajamas gauna eurais.

Nors teisės aktai leidžia teikti kreditą užsienio valiuta, kiekvienas kredito davėjas turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar teiks tokią paslaugą. Kredito davėjo sprendimas gali priklausyti ir nuo to, kokia valiuta vartotojas gauna pajamas, nes praktikoje kredito davėjai kai kurių užsienio valiutų nepalaiko“, – pabrėžia J. Tarasevičienė.

Nors teisės aktai leidžia teikti kreditą užsienio valiuta, kiekvienas kredito davėjas turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar teiks tokią paslaugą.

Anot Lietuvos banko atstovės, suteikęs kreditą užsienio valiuta, kredito davėjas privalo ne rečiau kaip kartą per metus raštu ar kita patvaria laikmena informuoti kredito gavėją apie užsienio valiutos kurso svyravimo riziką ir pateikti nuorodą į interneto svetainę, kurioje kredito gavėjas gali susipažinti su kredito sutarties valiutos ir valiutos, kuria kredito gavėjas gauna pajamas, kurso kaita.

„Ši informacija kredito gavėjui gali būti teikiama kartu su kita periodiškai teikiama kredito davėjo informacija. Taip pat vartotojas turi teisę neatlygintinai konvertuoti kredito sutarties valiutą į eurus ir, jeigu kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo metu dėl to susitarė kredito davėjas ir kredito gavėjas, – į valiutą, kuria kredito gavėjas gauna pajamas“, – paaiškina J. Tarasevičienė.