Verslas

2020.09.06 20:57

Garsūs Lukašenkos pareiškimai tik aidi skambiai? „Bausdama“ Lietuvą, Baltarusija nukentės pati

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.09.06 20:57

Lietuva kartu su Latvija ir Estija paskelbė sankcijas kai kuriems Baltarusijos režimo pareigūnams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, taikių protestuotojų persekiojimą ir sulaikytųjų kankinimą - Aliaksandras Lukašenka ir dar 29 aukšti Baltarusijos pareigūnai negalės atvykti į Baltijos šalis. Įpykęs Baltarusijos diktatorius užsimojo bausti Lietuvą ekonominėmis sankcijomis. Lyg norėdamas pabrėžti, kokios jos gali būti skaudžios, A. Lukašenka tyčia ar ne apsimelavo - pareiškė, kad nukreipęs visus baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos uosto į Rusijos, atims iš Lietuvos valstybės biudžeto trečdalį pajamų.

Tačiau buvęs „Sovchozo“ direktorius su Baltarusijos Žemės ūkio neakivaizdininko ekonomisto diplomu kišenėje smarkiai apsiskaičiavo: audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ skaičiavimais iš baltarusiškų krovinių Lietuvos biudžetas pernai gavo apie 155 milijonus eurų pajamų, kurios nesiekė nė pusantro procento visų biudžeto įplaukų, siekusių 10 milijardų 783 milijonus eurų. Dar daugiau, aiškėja, kad pasukti kai kuriuos krovinius iš Klaipėdos Rusijos uostų link nėra taip paprasta ir pigu, tad greičiausiai eilinį kartą šis triukšmas – tėra išsigandusio diktatoriaus oro virpinimas, skirtas Kremliui ir baltarusiams.

Apsimelavimas pasekmėmis Lietuvai dėl krovinių nukreipimo iš Lietuvos – dar vienas išsigandusio diktatoriaus oro virpinimas

Baltarusijoje veikia mažiausiai 800 Lietuvos įmonių. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad verslas, investuodamas į politiškai nestabilias valstybes, įsivertina riziką.

„Jis ėjo į Baltarusijos rinką vedinas didesnių maržų, negu Vakaruose ir maržos arba pelnai visada yra susiję su rizika“, – sako M. Dubnikovas.

Aliaksandras Lukašenka pagrasino uždaryti Baltarusijos sieną prie Bresto ir Gardino, kad vokiečių kroviniai negalėtų taip lengvai patekti į Rytus. Šis grasinimas akivaizdžiai skirtas Lietuvos ir Lenkijos vežėjams.

„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius sako, kad grasinimų būta visokių ir anksčiau, tačiau transporto sektorius neša pelną, todėl valstybė baudžia pati save.

„Jei tokie dalykai bus, tai jie smogs pačiai Baltarusijos ekonomikai ir pačiam Baltarusijos transporto sektoriui. Pas mus su Baltarusija pernai metais buvo apyvarta virš 800 mln. eurų - transporto paslaugų apyvarta. Taip, kad tai tikrai nėra mažas skaičius - arti milijardo“, – situaciją analizuoja „Linavos“ generalinis sekretorius.

Praeitą savaitę, vos išgirdęs apie galimas Baltijos valstybių sankcijas, Baltarusijos diktatorius sakė pavedęs savo Vyriausybei parengti planą, kaip perorientuoti visus prekybos srautus iš Klaipėdos į Rusijos uostus.

Baltarusiški kroviniai sudaro maždaug trečdalį uosto krovos ir tiek pat „Lietuvos geležinkeliais“ gabenamų krovinių.

„Lietuvos geležinkeliai“ per metus gauna apie 100 mln. eurų pajamų. Uosto vadovybė tikina, kad šio kliento netekimas lygus 15 mln. iš 64 mln., kuriuos per metus uždirba uosto direkcija.

Savo uždarbio dalies netektų ir uosto bendrovės, per pastaruosius 15 metų į uostą investavusios milžiniškas lėšas: išgilintas kanalas, išplėstos krantinės, pastatyti terminalai, sustyguota logistika, vienu metu galinti iškrauti didelius kiekius krovinių.

„Įsivaizduokite, vienas terminalas 500 vagonų per dieną gali priimti. Tai yra 10 sąstatų, kur mes kartais stovime ir laukiam, kol jie pravažiuos. Viename vagone yra 60 tonų. Tai vienu metu gali pakrauti 3 laivus. Kartais, kai susidaro daugiau laivų, jie laukia reide. Nuo kliento iki pirkėjo galutinio yra nusistovėjusi grandinė ir jeigu toje grandinėje atsiranda kažkokios kliūtys, tai yra nuostoliai ir kažkas tuos nuostolius turi prisiimti“, – teigia Klaipėdos uosto direkcijos valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas.

Po Minske vykusių Rusijos ir Baltarusijos premjerų derybų, Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad buvo aptarta galimybė nukreipti iš Klaipėdos į Rusijos Ust Lugos uostą tik naftos krovinių srautą. O naftos produktai sudaro tik apie šeštadalį (15,7 proc.) visų Klaipėdos uoste perkrautų krovinių. Kiek iš jų baltarusiški – ir uostas, ir „Klaipėdos nafta“ duomenis pateikti atsisako.

Pakreipti naftos srautą iš Lietuvos ir Latvijos į šalia Sankt Peterburgo esantį Ust Lugos uostą Maskva siekia seniai. 2016 m. Putinas nurodė valstybiniams „Rusijos geležinkeliams“ Lietuvos ir Latvijos uostams skirtą naftą gabenti perpus pigiau ir tai suveikė.

Ventspilio uostas ir „Latvijos geležinkeliai“, netekę naftos krovinių, patiria milžiniškus nuostolius. Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ sugebėjo atsilaikyti – baltarusiškų krovinių srautas pastarąjį dešimtmetį tik didėjo.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas pripažįsta, kad su Kremliaus kontroliuojamais „Rusijos geležinkeliais“ konkuruoti sudėtinga: įmonės paslaugų kainodarą diktuoja ne rinka, o politiniai sprendimai.

„Jeigu anksčiau jūsų minėtos nuolaidos buvo taikomos naftos produktams. Labai stipriai sumažėjo anglies poreikis ir būtent šiam produktui Rusijos valstybė priėmė tokį sprendimą tam, kad paskatinti tuos vežimus. Tai jie taip veikia karts nuo karto“, – sako E. Lazauskas.

Didžioji dalis per Klaipėdą keliaujančių baltarusiškų krovinių – valstybinės „Belkalij“ trąšos. Klaipėdos uostas vadinamas neoficialiu Baltarusijos trąšų gamintojos uostu, nes mažiausiai nutolęs.

Jas Klaipėdos uoste krauna „Birių krovinių terminalas“, kurio 70 proc. akcijų valdo verslininkas Igoris Udovickis, likusias 30 proc. „Belaruskalij“.

Pasak ekspertų, nutraukus sutartis staiga, lauktų baudos už netesybas. Visa tai gultų ant valstybinio „Belkalij“ pečių.

Jeigu trąšos būtų nukreiptos į Rusijos uostus, tai šiuo metu jie neturi pajėgumų priimti papildomų birių krovinių srautų, tektų investuoti į terminalų statybą. Tam prireiktų mažiausiai pusantrų-dvejų metų.

„Trąšos nėra aukštų technologijų prekė tai yra prekė, kuri pasižymi žemu pajamingumu, tai yra kalbame apie kelis procentus ir netgi kai kuriais atvejais rinkos sąlygomis dirbančios kompanijos netgi turi dirbti į minusą kelis metus. Todėl ekonominiai kriterijai čia atkrenta ir lieka tik politiniai ir be abejo, politiniai gali būti priimti deginant mokesčių mokėtojų, valstybės pinigus mainais į tikslus, kurie visiškai nesiejami su valstybės gerove“, – teigia M. Dubnikovas.

„Bent trumpoje perspektyvoje tai yra didžiulė tikimybė, todėl kad dabar Rusija turi didžiulę ekonominę įtaką ir politines galimybes kreipti tiek Baltarusijos ekonomiką, tiek politiką sau naudinga linkme“, – analizuoja politologas Giedrius Česnakas.

Pasak Mariaus Dubnikovo, jei „Belkalijui“ iškiltų bankroto grėsmė, įmonę mielai įsigytų Rusijos „Uralkalij“.

„Belkalij“ ir „Uralkalij“ pasauliniame trąšų gamintojų penketuke, kaunasi dėl rinkos. Tad siekdamas nubausti Lietuvą, A. Lukašenka rizikuoja paskandinti savo valstybinę bendrovę, už kurią prispaustas skolų, pernai užsiprašė nei daug nei mažai – 30 mlrd. dolerių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt