Aliaksandrui Lukašenkai pagrasinus nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos į kitus jūrų uostus, taip atsakant į svarstomas Vilniaus sankcijas Minskui, Klaipėdos uosto vadovas teigia, kad artimiausiu metu tai nebūtų įmanoma. Tačiau Algis Latakas sako, jog ilgainiui, jei bus toks politinis sprendimas, Baltarusija galėtų pasukti krovinius per Latvijos ar Rusijos uostus.
„Žinoma, politiškai tai gali įvykti, bet bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos. Žiūrint ekonomiškai ir į tai, kokius krovinius Baltarusija veža per Klaipėdos uostą, artimoje ateityje tai negalėtų įvykti, nes tam reikia techninių parametrų, sudėliotos logistikos grandinės, specializuotų terminalų, viso įdirbio, – BNS sakė A. Latakas.
Anot jo, Latvija galbūt galėtų greitai perimti baltarusiškus krovinius, ir šis kelias būtų ekonomiškai patraukliausias Minskui.
„Kažkada tie kroviniai per Latviją važiavo – tos pačios trąšos važiavo per Ventspilį ir Rygą, ir jie tas galimybes šiokias tokias turi, bet jiems reikėtų pasiruošti. Sunku prognozuoti, kiek laiko užtruktų, jeigu jie turėtų kažkokį panašų kontraktą, jei mestų visas jėgas tam, nes tai dideli pinigai, įvertinant ir geležinkelius, ir kitką“, – kalbėjo uosto vadovas.
Jo manymu, nukreipti krovinius į Rusijos uostą Suomijos įlankoje Ust Lugą būtų sudėtinga, jis turėtų padidinti pajėgumus, be to, reikėtų juos kur kas toliau gabenti geležinkeliais.
„Reikėtų neatmesti, kad dalis krovinio, kuris keliauja į Kiniją, galėtų būti vežamas per Rusijos uostus Juodojoje jūroje, aišku, reikėtų kirsti Ukrainą. Teorinės galimybės yra ir kažkada jos gali būti panaudotos, jei taip nuspręsta bus“, – svarstė A. Latakas.
„Bet šiandien, ką baltarusiai turi (Klaipėdos uostą – BNS), – ekonomiškai tai yra pats geriausias ir patogiausias būdas jiems gabenti krovinius“, – pridūrė jis.
Vis dėlto jei Klaipėda, kuris vadinamas neoficialiu Baltarusijos uostu, prarastų trečdalį krovinių – per metus Baltarusija eksportuoja apie 15 mln. tonų – tai, pasak A. Latako, būtų didelė netektis uostui.
„Didelis, tikrai labai didelis srautas, Klaipėdos uostas tai pajustų. Nuo 2006 metų, kai Baltarusijos kroviniai iš Latvijos pasuko į Lietuvą, visada srautas augo. Klaipėdos uostas, kad juos išlaikytų, labai daug investavo – gilino kanalą, plėtė krantinių statybą, terminalai pasistatė. Viskas yra pritaikyta tam kroviniui – dideliems trąšų kiekiams. Jie nėra taip paprastai pakraunami, tam reikia ruoštis ir reikia įdėti daug pinigų“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.
A. Latako teigimu, didžiausi Baltarusijos krovinių pirkėjai yra Kinijos, Brazilijos klientai – į šias šalis plaukia dideli laivai. Mažesni iš Klaipėdos plaukia ir į Europos uostus.
„Klaipėda, kaip bebūtų, yra neoficialus Baltarusijos uostas. Jie neturi jūros, o kadangi daugelis krovinių yra daugiatonažiai, kurių automobiliais neišveši. Įsivaizduokite, čia laivas kraunasi 80 tūkst. tonų. Tai reikia suvokti, koks krovinio kiekis. Jį galima tik laivu išvežti. Jiems bet kokiu atveju reikia jūros“, – BNS sakė uosto vadovas.
Klaipėdos uostas pernai perkrovė 46,22 mln. tonų krovinių – 0,36 mln. tonų (0,8 proc.) mažiau nei 2018 metais, kai buvo pasiektas krovos rekordas. Pirmąjį šių metų pusmetį krova smuko 6,6 proc. iki 22,1 mln. tonų. Krovos mažėjimą uosto vadovai prognozavo dar prieš koronaviruso krizę.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Baltarusijos kroviniai pernai sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos – jų perkrauta 15,5 mln. tonų.
Janulevičius: Baltarusijai vidinių įmonių stabdymas nebūtų labai logiškas jos atžvilgiu
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad pramonės įmonės, nors ir jaučia nerimą dėl įvykių Baltarusijoje, tačiau tikisi, jog blogiausio scenarijaus pavyks išvengti.
„Nerimas yra jaučiamas po tokių kalbų, bet visą laiką sakome, kad blaivus protas nugalės tam tikrose vietose tuos nuogąstavimus, kurie reiškiami iš abiejų pusių. Kiek tai paveiks verslą, reikia žiūrėti. Geriau, kad to nebūtų, aišku“, – Eltai sakė V. Janulevičius.
Anot jo, sankcijos labiausiai paveiktų logistikos sektorių.
„Logistikos transporto koridoriai, susiję su „Lietuvos geležinkelių“ tranzitu su Azijos šalimis, kuris eina per Baltarusiją, lygiai taip pat susiję su galimybe eksportuoti dalį prekių per Klaipėdos uostą. Šie sektoriai galimai ir yra jautriausi.
Kalbant apie gamybines įmones pačios Baltarusijos viduje, manytume, kad logikos stabdyti tų įmonių veiklą nėra, nes tos įmonės neša papildomą indėlį pirmoje eilėje žmonėms Baltarusijos, kurie uždirba pinigus, bet yra ir mokami mokesčiai valstybei. Šioje vietoje tas stabdymas vidinių įmonių nebūtų labai logiškas pačios Baltarusijos atžvilgiu“, – sakė LPK prezidentas.
Atroškevičius apie situaciją Baltarusijoje: kol kas didesnių problemų vežėjams nekyla
Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako nemanąs, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos grasinimai dėl sankcijų Lietuvai ir Lenkijai turi pagrindą.
„Nėra taip paprasta paimti ir perkelti (krovinius iš uosto – ELTA), nes trąšų pakrovimas yra specifinis darbas. Kas dėl vežėjų, prisimenu tuos laikus, kai prieš 15 metų visi mūsų užsakovai, kurie vežė krovinius tranzitu į Rytų šalis, Rusiją, tai būdavo įsakymuose net nurodyta tik ne per Baltarusiją tranzitas, jis uždraustas, tai mes nuolat važiuodavome per Latviją.
Nemanau, kad tie grasinimai turi pagrindo dėl vežėjų, tuo labiau pats A. Lukašenka iš to tranzito pradėjo gyventi. Kiekvienas vilkikas, važiuodamas per Baltarusiją, palieka tam tikrą pinigų sumą. Tai ir tranzitas, ir kuro užsipylimai, akcizai, mokesčiai“, – Eltai sakė M. Atroškevičius.
Jo nuomone, perkelti tranzitą Baltarusijai į kitą šalį būtų ekonomiškai nenaudinga.
„Pavadinčiau A. Lukašenką pragmatiniu žmogumi. Jis seniai būtų tuos krovinius perkėlęs ir ne vieną kartą jam tuos dalykus siūlė daryti. Bet jis to nepadarė. Situacija nėra tokia paprasta, bet jei jis kažką padarys, Lietuvos tikrai tai nelabai išgąsdins.
Verslas yra abipusė nauda. Jis važiuoja per Lietuvą ne dėl to, kad mes geriečiai ar viskas gerai, o dėl to, kad nėra ekonomiškai naudinga (per kitas šalis vežti krovinius – ELTA). Šiandien, jeigu būtų tranzitas pigesnis kažkur kitur, jis važiuotų kitur“, – kalbėjo „Linavos“ atstovas.
M. Atroškevičiaus teigimu, kol kas sutrikimų dėl situacijos Baltarusijoje vežėjai nepatiria.
„Kol kas didesnių problemų neturime. Negalime sakyti, kad viskas sklandžiai, nes to sklandumo nuolat nėra, tos eilės taip ar taip bus. Bet situacija normali, pavadinčiau ją darbine“, – Eltai sakė M. Atroškevičius.
