Verslas

2020.08.24 05:30

Kiek kainuoja gyventi didmiestyje, miestelyje ir kaime: manantieji, kad kaime visada pigiau, gali apsirikti

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.08.24 05:30

Kiek kainuoja gyventi didmiestyje, o kiek mažame miestelyje ar kaime? Skaičiai rodo, kad miestelių ir kaimų gyventojų išlaidos mažesnės. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad klystame manydami, jog kaime gyventi pigiau. Žmonės ten uždirba mažiau, o gyvenimo kokybė dėl bandymo sutaupyti – prastesnė. 

LRT.lt portalas dar nepaleidžia vasaros ir kartoja praėjusių metų smagų straipsnių ciklą KIEK KAINUOJA? Kiek kainuoja viešosios gėrybės? Ar norint valgyti sveikai teks labiau paploninti pinigines? O kiek reikia pinigų norint oriai pragyventi senatvėje? Kiekvieną pirmadienį ieškokite straipsnių LRT.lt portale!

Snieguolė ir Remigijus Žižiai prieš aštuonerius metus Vilniaus šurmulį nusprendė išmainyti į kiek ramesnį miestą – Druskininkus.

R. Žižio teigimu, persikėlus gyventi į mažesnį miestą, laiko atsirado daugiau, mieste judėti tapo lengviau, o susitvarkyti reikalus – paprasčiau.

„Vienas iš pliusų, kad gali visą miestą apvažiuoti per penkias minutes, susitvarkyti reikalus ir grįžti. Transporto išlaidos sumažėjo dramatiškai. Susitvarkyti reikalus tapo daug paprasčiau, nes visi vieni kitus pažįsta.

Per dieną taip pat galima ir daugiau darbų nuveikti, atrodo, kad ji tapo 1–2 valandomis ilgesnė. Papildomą laiką galima išnaudoti ir knygos skaitymui, ir darbui“, – gyvenimo mažesniame mieste pliusus vardija R. Žižys.

Jo teigimu, susumavus išlaidas, kurias šeima patirdavo Vilniuje ir kurias patiria Druskininkuose, galima daryti išvadą, kad mažesniame mieste gyventi yra pigiau: „Pigumas atsiranda dėl transporto išlaidų. Komunalinės įmokos ar išlaidos maistui, ko gero, priklauso nuo kiekvieno individualiai. Tačiau kas tikrai pigiau – vaikų būreliai. Būreliai kokybiški ir perpus pigesni nei didmiesčiuose. Kai atsikraustėme į Druskininkus, draugai juokdavosi, kad mūsų vaiko būrelis kainuodavo vos 20 litų, o už tą kainą dar ir į varžybas į kitą miestą ar net į kitą šalį nuveždavo“, – pasakoja R. Žižys.

Mažesniuose miestuose, anot pašnekovo, galbūt yra mažiau pramogų, tačiau jų visada galima gauti nuvykus į didmiestį, o gyvenimo kokybė skubant mažiau – daug geresnė.

„Gyvenant Vilniuje į teatrą dažniausiai bėgi po darbo, visas suplukęs, pavargęs ir jau nuo antros dalies pradedi galvoti, kad grįžtant reikės užsukti į parduotuvę, nes vaikus reikia suruošti į ekskursiją. Visas tas skubėjimas atima malonumą. Kada iš mažesnio miesto važiuoji į teatrą, jau tenka pasiimti laisvadienį, bet tu atvažiuoji pailsėjęs, teatre mėgaujiesi. Kokybės atsiranda daug daugiau“, – gyvenimo mažesniame mieste privalumus vardija R. Žižys.

Kaime pragyventi pigiau, bet ir atlyginimai mažesni

Statistikos departamento duomenimis, vidutinės išlaidos, kurias pragyvenimui skiria didmiesčio gyventojas, yra didesnės nei mažame mieste ar kaime gyvenančio asmens.

Skaičiuojama, kad 2016 m. vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, didmiestyje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) siekė 344,1 eurą, mieste – 285,5 eurus, o kaime – 248,3 eurus.

Verta atkreipti dėmesį, kad į vidutinių išlaidų krepšelį nėra įtrauktos būsto nuomos išlaidos. Taip pat Statistikos departamentas dar nėra pateikęs 2020 m. statistikos, o šis tyrimas atliekamas tik kas ketverius metus, todėl tikėtina, kad realios vartojimo išlaidos yra didesnės.

Didmiesčių gyventojai daugiausia pinigų išleisdavo maistui ir nealkoholiniams gėrimams – 97,4 eurus, komunalinėms įmokoms – 54,6 euro ir transportui – 36,5 euro. Atitinkamai kaimuose gyvenantys asmenys maistui išleisdavo – 91,1 euro, komunalinėms įmokoms – 27,2 euro, o transportui – 27,2 euro.

Nors mažesnių miestų ir kaimų gyventojai išleidžia mažiau, atlyginimai regionuose taip pat mažesni.

Pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis popieriuje 2020 m. pirmąjį ketvirtį didžiausias buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse, ten jis siekė 1 543 ir 1 360 euro. Mažiausias – Marijampolės ir Tauragės apskrityse – 1 122 ir 1 087 euro.

Vertinant miestus, didžiausias vidutinis darbo užmokestis buvo Vilniaus mieste – 1 591,4 euro popieriuje, o mažiausias Zarasų rajone – 973,3 euro.

Išlaidos maistui – visur vienodos

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto R. Lazutkos, dažno žmogaus argumentas, kad gyvenantieji mažame mieste ar kaime daug mažiau pinigų išleidžia maistui, kadangi dalį maisto produktų užsiaugina patys, gali būti klaidingas. Maisto kainos yra panašios visoje šalyje, o jei žmogus augina daržoves, tai jam atima papildomo laiko.

Kad maisto produktų kainos panašios visoje šalyje, rodo ir statistikos duomenys. Didmiestyje, mieste ir kaime gyvenantys žmonės maistui išleidžia panašią sumą.

LRT.lt pateikti didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovų atsakymai taip pat rodo, kad maisto produktų kainos nėra diferencijuojamos pagal vietovę ir visose parduotuvėse, anot prekybos tinklų atstovų, yra vienodos.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė spaudai Vaida Budrienė tikina, kad parduotuvės taikoma kainodara vienodoms prekėms tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose nesiskiria.

„Gali būti taikomi specialūs akciniai pasiūlymai konkrečiose parduotuvėse, tačiau tai tiesiogiai nesusiję su geografine parduotuvės vieta. Pavyzdžiui, akcijų pasiūlymai gali būti taikomi atidarius naują „Iki“ parduotuvę“, – sako V. Budrienė.

Vienodą kainodarą skirtinguose miestuose teigė taikantys ir „Rimi“, „Lidl“.

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad „Maximos“ parduotuvėse, nepriklausomai nuo jų formato ir Lietuvos miesto, yra taikoma vienoda kainodara.

„Tačiau kartais atskiruose Lietuvos miestuose yra pritaikomos trumpalaikės lokalios akcijos, pavyzdžiui, šiuo metu vyksta akcija „Akropolio superžvaigdės“, todėl tam tikros kelios prekės „Akropolių“ „Maximose“ kainuoja pigiau nei kitur, pernai vyko „Ačiū“ turas po mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius ir kitos akcijos, tačiau tai nėra dažna praktika“, – komentuoja ji.

Vienintelis „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad kainodara yra beveik vienoda visuose miestuose, tačiau kai kurių produktų kainos gali labai nedaug skirtis.

Didžiausias skirtumas – būsto kainos

Bene didžiausias galimų išlaidų skirtumas tarp didmiesčio, miesto ir kaimo – nekilnojamojo turto (NT) kainos.

Registrų centro duomenimis, 2020 m. antrąjį ketvirtį naujos statybos buto kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė 1 889 euro. Kituose šalies didmiesčiuose (be Vilniaus) NT kaina siekė 1 274 euro, o kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 914 eurų.

Vadinasi, už 50 kv. m naujos statybos būstą Vilniuje teks pakloti apie 95 tūkst. eurų, kituose Lietuvos miestuose – 63 tūkst. eurų, o kaimo vietovėse – 45 tūkst. eurų.

Kiek pigiau atsieis įsigyti senos statybos būstą. Skaičiuojama, kad 1 kv. m senos statybos būsto kaina Vilniuje siekia 1 516 euro, didmiesčiuose (be Vilniaus) – 954,4 euro, rajonų centruose (išskyrus didmiesčius) – 479,6 euro, o kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 459,3 euro. Taigi, nenaujo 50 kv. m būsto vidutinė kaina Vilniuje – 75 tūkst. eurų, didmiesčiuose (be Vilniaus) – 47 tūkst. eurų, rajonų centruose – 24 tūkst. eurų, o kaimo vietovėse – 23 tūkst. eurų.

Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sutinka, kad nekilnojamojo turto kainos mažesniuose miestuose, išskyrus kurortinius, daug mažesnės, o pagrindinės to priežastys – ekonominė padėtis ir darbo rinka.

„Nekilnojamojo turto kainos labai stipriai koreliuoja su atlyginimų dydžiais ir nedarbo lygiu. Prieš keletą metų darėme tyrimą. Peržiūrėjome visų miestelių atlyginimų vidurkį ir po to peržiūrėjome jų ekonominius rodiklius. Tų miestų, kur buvo aukštas nedarbo lygis ir vyravo maži atlyginimai, nekilnojamojo turto kainos buvo pačioje apačioje. O tuose miestuose, kur geriausi darbo rodikliai ir aukščiausi atlyginimai, jie buvo sąrašo viršuje“, – pastebi NT ekspertas.

Jo teigimu, didmiesčiuose galima tikėtis ir didesnės NT pasiūlos, tačiau už tai teks susimokėti. O štai kaimo vietovėje, mažame mieste nors būsto pasiūla ir maža, už buto sostinėje kainą galima pasistatyti ir namą.

„Jeigu kalbame apie namą iki 100 kv. m, o ir pats žmogus dar kažkiek prisideda prie jo statybos, tai, manau, kad tikrai galima namą pasistatyti už sumą, kuri neviršys 100 tūkst. eurų ir galbūt sieks net apie 60–70 tūkst. eurų. O 100 tūkst. eurų yra paprasto 2–3 kambarių buto Vilniuje kaina“, – sako NT ekspertas S. Vagonis.

Taip pat nereikia pamiršti, kad būstui įsigyti šalies regionuose jaunos šeimos gali gauti nuo 15 iki 30 proc. siekiančią valstybės subsidiją.

Pigumas lemia prastesnę gyvenimo kokybę

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas R. Lazutka mano priešingai. Jo teigimu, kaime ar mažame miestelyje gyventi galbūt ir pigiau, tačiau pigumas gali lemti prastesnę gyvenimo kokybę.

„Labai dažnai, kada lyginama socialinė parama, skurdo paplitimas, teigiama, kad miesteliuose ar kaimuose gyventi pigiau, nes ten nėra viešojo transporto ar kitų išlaidų. Teigiama, kad žmonės kaimuose gali bulvių pasikasti, malkomis kūrenti ir nemokėti brangiai už būsto šildymą. Aš manau kitaip. Žinoma, kad gyventi pigiau galima, tačiau kokybė bus prastesnė.

Jeigu žmogus gyvena kaime ir jam reikia ryte iš šulinio vandens atsinešti, atsinešti malkų ir užsikurti krosnį, laukti, kol būstas įšils, tai bus pigiau, tačiau nebus gyvenimo kokybės. Žmogus gali pats užsiauginti daržovių, pasiruošti malkų, tačiau tam reikės įdėti daug darbo, o gyvenimo kokybė dėl pigumo bus prastesnė“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo teigimu, kai kurie dalykai kaime gali būti net brangesni nei mieste: „Pavyzdžiui, susisiekimas. Jeigu kaimo vietovėje žmogui reikia nuvažiuoti iki valstybinių įstaigų susitvarkyti reikalų, nuvažiuoti į polikliniką ar paprasčiausiai nuvykti iki bažnyčios, jam reikės turėti nuosavą automobilį, o mieste tai galima padaryti su viešuoju transportu. Todėl transporto išlaidos kaime gali būti didesnės nei mieste.“

Vis dėlto R. Lazutka teigia, kad nors dėl didesnių atlyginimų ir gyvenimo perspektyvų vyksta migracija į didžiuosius miestus, gyvenimas didmiestyje turi ir kitą, nebūtinai pamatuojamą kainą. Tarša didmiesčiuose yra daug didesnė, be to, didžiulės NT kainos, todėl žmonės priversti spaustis mažuose būstuose. Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad, gerėjant viešajam transportui, vis daugiau žmonių ateityje gali rinktis gyvenimą didmiesčių priemiesčiuose.

Populiariausi