Verslas

2020.08.13 18:08

Dėl siūlomų kiaurų kaukių, neva apsaugančių nuo baudų, ministerija perspėja – gresia bauda nuo 500 eurų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.08.13 18:08

„Apsaugo nuo baudos ir neapsunkina kvėpavimo“,  „Kadangi kaukė apsaugo tik nuo baudos, (...) štai, prašau, jums mano kaukių linija. Nišinei auditorijai, koronafobams netinka“, – tokiais šūkiais klientus bando pritraukti iš tinklelio ar perregimo audinio kaukes siuvantys internautai. Vis dėlto institucijų atstovai patikina – ne, nuo baudos tai neapsaugo, o atsakomybės už žmonių klaidinimą gali sulaukti ir patys tokių kaukių pardavėjai.

Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu ėmė plisti siūlymai įsigyti veido kaukes, kurios pagamintos iš itin plonos ar itin retos, skylėtos medžiagos. Tokias kaukes reklamuojantys vartotojai tvirtina, kad tai – būdas apsisaugoti nuo baudos, nes neva kaukė daugiau nuo nieko nesaugo.

Prie vieno iš įrašų netgi nurodoma, kad su tokia kauke dar neteko būti išprašytam iš parduotuvės.

Įsitikinęs, kad kaukės nuo virusų neapsaugo, vyras siūlo, kaip išvengti baudos.

Vis dėlto kaip smulkusis verslininkas prisistatęs vyras tvirtina, kad kaukės apsunkina kvėpavimą ir nepadeda apsisaugoti nuo virusų, todėl, jo vertinimu, kaukė gali apsaugoti nebent nuo baudos.

„Yra žmonių, kurie žino, jog jokios kaukės neapsaugo nuo virusų, nes virusai labai maži ir gali praeiti kiaurai per visas kaukes, akis ir odą. Vienintelė apsaugos priemonė, kuri efektyviai sukurtų barjerą tarp žmogaus ir virusais užkrėsto oro, tai visą kūną dengiantis kostiumas su deguonies balionu. O kaukės apsunkina kvėpavimą ir kenkia sveikatai, gadina kraujo kokybę, deguonies pasisavinimą, plaučiuose kaupiasi vanduo. Todėl sugalvojau lengvo kvėpavimo kaukes“, – tikino save smulkiuoju verslininku pristatęs asmuo, nenorėjęs įvardyti vardo ir pavardės.

Vyras teigė iš pradžių įsigijęs nedaug – 20 vnt. – kaukių, norėdamas patikrinti, ar tokia prekė pirkėjus sudomins. Dabar jis tvirtino užsakęs daugiau kaukių.

„Turėjau nedaug, kad pabandyčiau, ar kas pirks, išpirko viską, užsakiau daugiau. Daug kas rašo, komentuoja. Žmonių reakcijos įvairios, vieniems patinka, kitiems ne“, – sakė prekiautojas.

Jis nepatikslino, kiek kaukių užsakė ir ketina parduoti artimiausiu metu.

Paklaustas apie kaukių kainą, kuri siekia 3 eurus už vienetą, pašnekovas nurodė, kad tokia kaina buvo nustatyta dėl kelių priežasčių.

„Visos kaukės yra rankų darbo, jų negamina robotai, tai ir negali būti tokia kaina kaip vaistinėje, po 50 centų. Tenka mokėti siuvėjoms už darbą ir medžiagas. Pradėjau kaip eksperimentą, pažiūrėti, ar kas nors pirks. Dabar turiu labai mažai kaukių, jų trūksta, todėl parduodu brangiau. Kita savaitę gausiu naują siuntą, turėsiu daug kaukių, kainos kris ir pradėsiu masinę reklamą“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kaip registravo savo veiklą, vyras nurodė, kad kol kas jos neregistravo, – esą tik pasitikrino, ar jo siūloma prekė patraukli klientams.

„Testuoju rinką, žiūriu, ar bus tokia apyvarta, kad apsimokės tęsti veiklą. Įmonę įkurti kainuoja, reikia ir buhalterę samdyti. Jei apyvarta toliau augs, tai registruosiu įmonę. Jei apyvarta kris, galbūt teks stabdyti veiklą. Šiuo metu neturiu jokio pelno, nes visas gautas pajamas investuoju užpirkti naujų prekių ir tuoj pradėsiu mokamą reklamą, pasamdysiu daugiau modelių nuotraukoms su kaukėmis“, – teigė kaukėmis prekiaujantis asmuo.

Už skylėtą, perregimą ar netinkamai dėvimą kaukę – bauda

Sveikatos apsaugos ministerija patikina – perregimos ar skylėtos kaukės dėvėjimas nuo baudos neapsaugo. Negana to, baudos galima sulaukti ir už netinkamą kaukės nešiojimą, t. y. kai kaukė nedengia nosies arba burnos.

Kaip nurodo SAM LRT.lt pateiktame atsakyme, operacijų vadovo sprendimuose yra nurodyta, kad uždarose prekybos, paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose prekiautojai ir paslaugų teikėjai bei vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, pirkėjai, paslaugų gavėjai, vartotojai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Tai gali būti veido kaukės, respiratoriai ar kitos priemonės. Toks reikalavimas netaikomas tik tais atvejais, kai paslauga negali būti suteikta, jeigu jos gavėjas dėvi kaukę.

„Už skylėtos kaukės dėvėjimą gali būti taikoma bauda. (...) Jūsų minėta skylėta kaukė negali būti laikoma dengiančia nosį ir burną, todėl būtų laikoma, kad asmuo yra be kaukės. Taip pat būtų traktuojamas ir netaisyklingas kaukės dėvėjimas, kai kaukė nedengia nosies ar burnos ar abiejų. Toks žmogus gali būti baudžiamas pinigine bauda“, – nurodo SAM.

Remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsniu, baudas gali skirti ne tik pažeidimą pastebėjęs policijos pareigūnas, bet ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, savivaldybių administracijos ir tam tikrais atvejais kitos valstybės institucijos.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad dėl privalomų nurodymų nesilaikymo gresia nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų baudos, juridiniams asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų baudos. Jeigu bauda sumokama per 15 kalendorinių dienų, taikoma pusė minimalios baudos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro LRT.lt pateiktame atsakyme taip pat nurodoma, kad įsigyjant kaukę svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš kokios medžiagos kaukės yra pasiūtos.

„Svarbiausia, iš kokios medžiagos kaukės yra pasiūtos, t. y. koks medžiagos tankumas. Kuo jis didesnis, tuo apsauginės savybės yra geresnės. Geriausia rinktis neaustines medžiagas iš mikropluošto. Taip pat rekomenduojama, kad kaukė būtų pasiūta iš kelių sluoksnių. Taip pat svarbu, kad kaukės medžiaga atlaikytų didelį karštį ir skalbimą, nes daugkartines kaukes privaloma nuolat skalbti ir išlyginti karštu lygintuvu“, – atsakyme nurodo NVSC.

G. Surplys: pareigūnai pajėgūs įvertinti, ar kaukė dėvima dėl saugumo, ar dėl juoko

Vis dėlto visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys LRT.lt tvirtina, kad jau kurį laiką pastebimos tendencijos, kai kai kurie gyventojai piktybiškai dėvi ne kaukes, galinčias apsaugoti nuo viruso, o tai, kas tik galėtų būti pavadinta kauke.

„Esame pabrėžę ne kartą, kad jeigu žmogus neturi medicininės kaukės ar respiratoriaus, jis gali užsidėti tą daugkartinio naudojimo kaukę, skiautę ar šaliką. Tos taisyklės išlieka ir dabar. Tačiau labai norisi išvengti jau gana plačiai nuskambėjusių incidentų, kai žmonės, atrodo, ne netyčia, o specialiai dedasi kažką, kas galbūt galėtų būti traktuojama kaip kaukė ar apsaugos priemonė, bet iš tikrųjų nesaugo ir tai yra akivaizdu“, – sako G. Surplys.

Jis perspėja – įsigyjant veido kaukes derėtų jas apžiūrėti ir įsitikinti, kad jos iš tiesų gali apsaugoti nuo virusų. Taip pat nereikėtų manyti, kad tokia kaukė gali padėti išvengti pokalbio su policijos pareigūnu.

„Akivaizdu, jeigu tai yra tinklinė priemonė, per kurią matyti burna ir nosis, ir tai dėvima dėl juoko, turbūt rimtam žmogui tokios priemonės nereikėtų nei įsigyti, nei juo labiau dėvėti einant į parduotuvę ar važiuojant viešuoju transportu.

Pareigūnai, tikrinantys kaukių dėvėjimą tose vietose, kuriose jos yra privalomos, tikrai pajėgūs įvertinti, ar kaukė dėvima saugumo sumetimais, ar ji dėvima dėl juoko ar net kažkokio iššūkio, siekiant pasityčioti iš galiojančių taisyklių“, – komentuoja G. Surplys.

Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas vadovaujamasi principu, jog kaukės nedėvintis ar tai netinkamai darantis žmogus nėra iš karto baudžiamas – jį bandoma įspėti. Tačiau, jeigu žmogus elgiasi piktybiškai, jis iš tiesų gali sulaukti baudos.

„Jeigu paragintas žmogus piktybiškai atsisako laikytis taisyklių, tada galima sulaukti ir baudos“, – patvirtina G. Surplys.

Didžiausią grėsmę kelia „bendravimo maniakai“

Paklaustas, kaip vertina minėtus reklaminius teiginius, kad kaukė vis dėlto gali apsaugoti nuo baudos, G. Surplys juokauja, kad tvirtinimų būna įvairių: „Turime žmonių, kurie teigia galintys energiškai įkrauti tualetinį popierių, turime žmonių, kurie tiki ufonautais. Čia yra rimti dalykai ir norėtųsi dar kartą paraginti žmones netikėti šarlatanais, netikėti netikrais pranašais, o vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, kurios tikrai suderintos su medikais, epidemiologais, kurios vadovaujasi Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymais, ir tikėti oficialiu šaltiniu.“

Komentuodamas šiuos teiginius, G. Surplys tvirtina, kad Lietuvoje veikia atitinkamos institucijos, kurios gali taikyti sankcijas už klaidinančią ar melagingą reklamą.

„Jos gali įvertinti tokius teiginius – ar tai atitinka teisingos reklamos taisykles, ar neklaidina vartotojų. Vėlgi tarnybos turbūt dirba savo darbą, bet galima atkreipti jų dėmesį, kad tokie galimai melagingi reklaminiai teiginiai būtų sukontroliuoti“, – sako G. Surplys.

G. Surplys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje susirgimų skaičius ir vėl auga, ir akcentuoja, kad ne žmonių susibūrimas savaime kelia grėsmę. „Bendravimo maniakai kelia didžiausią grėsmę, kalbant apie koronavirusą, nes, deja, yra žmonių, jeigu jam uždrausi eiti į renginį, jis eis į barą, jeigu uždrausi eiti į barą, jis eis į darbą, jeigu uždrausi eiti į darbą, jis eis lankyti savo draugų ir giminių, nepaisant to, kad galbūt kosti, turi temperatūros ar grįžo iš šalies, kuri pripažinta kaip paveikta koronaviruso“, – kalbėjo G. Surplys.

Jis priminė, kad, saugantis koronaviruso, pirmiausia reikia palaikyti saugų atstumą, vengti fizinio kontakto.

„Antras elementas – veido apsaugos priemonė, jeigu ją dėvime teisingai – ir ant burnos, ir ant nosies. Tai du svarbiausi elementai, kurie mums padeda kaip įmanoma mažinti viruso plitimą. Dėl to tai ir yra akcentuojama, todėl norėtųsi, kad žmonės išlaikyti pilietinį sąmoningumą ir atsakingą požiūrį, koks buvo pademonstruotas vasario, kovo, balandžio mėnesiais“, – sakė G. Surplys.