Verslas

2020.08.15 20:21

Ne tik kojinėms ir antklodėms siūti – Lietuvoje auginamų avių vilna, tikimasi, apšiltins pastatus

Nijolė Baronienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2020.08.15 20:21

Nors Lietuvoje auginamų šiurkščiavilnių avių netrūksta, tačiau pati vilna nėra paklausi, o ir vilnos karšyklų galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. Situacija gali keistis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui pabaigus galimybių studiją, kur šiuo metu nustatinėjama, ar, gaminant termoizoliacinę medžiagą, avių vilna galėtų pakeisti akmens vatą.

Nukonkuravo australiška vilna

Vienu ištikimiausių ir pasišventusių Lietuvoje auginamų šiurkščiavilnių avių vilnai žmogumi galime drąsiai laikyti Prienų rajone, Skriaudžių kaime, įsikūrusį Eugenijų Majų. Nedidelė jo karšykla – šeimos verslas. E. Majus vis dar paleidžia į darbą karšimo stakles. Verslininkui talkina jo žmona Lilė.

Karšyklos savininkas tikina, kad konkurencijos nejaučia, mat aplinkiniuose rajonuose ir net apskrityse iš vis nėra tokių karšyklų. „

Vilniaus, Kauno, Alytaus apskrityse nėra jokios tokios karšyklos. Nei Vilkaviškyje, nei Šakiuose nieko tokio panašaus nėra. Gal kuris ūkininkas turi tik primityvius vėlimo aparatus. Pavyzdžiui, savo reikmėms vilnai suvelti kokius 5 kilogramus“, – LRT RADIJUI sako Skriaudžių kaime sau darbo vietą sukūręs verslininkas.

Gaila, tačiau Lietuvos tekstilės pramonė visiškai nenaudoja lietuviškos vilnos.

Pasak Eugenijaus, norint pagaminti gerus verpalus, reikia vasarą avis kirpti. „Žiemą būna daug kritulių. Vasarą vilna būna geresnė, – tikina E. Majus. – Gaila, tačiau Lietuvos tekstilės pramonė visiškai nenaudoja lietuviškos vilnos.“

Pasak jo, gan brangi yra verpalų įrenginių eksploatacija, o pačios vilnos niekas neperka. Nėra, anot jo, ir užsakovų. „Visas pasaulis, praktiškai, naudoja Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje išaugintų avių vilną“, – liūdnai konstatuoja karšyklos savininkas.

Atiduoda veltui

Eugenijui pritaria avių augintojas Jonas Misiukonis. Anot jo, avių vilnos pirkėją rasti išties yra labai sunku. „Manęs klausia, už kiek parduodu kilogramą vilnos. Už dyką!, – tikina J. Misiukonis. – Kad tik imtų. Nėra kur dėti. Žmona dar kartais kokią antklodę pasigamina. Anksčiau kelnes žiemai siūdavo.“

Viršutinius rūbus dabar retai kas iš vilnos siuvasi, pastebi E. Majus. „Jei kas ir perka vilną, tai pagrinde naudoja kojinėms megzti. Kartais dar ir paltą kokį pasisiūti. Tačiau tam jau reikia itin geros kokybės vilnos, o tai reiškia, kad ir savikaina jos bus brangi“, – pasakoja vilnos karšyklos Prienų rajone savininkas.

Avių augintojas priminė, kad anksčiau avių vilnos nei užkasdavo, nei degindavo. Ji būdavo panaudojama. Avys, pasak jo, žmones maitino ir rengė.

Dabar iš mūsų šalyje auginamų avių vilnos verpalų mezgamos šiltos kojinės, iš karšinio siuvamos antklodės. Gali būti, kad netolimoje ateityje vilna bus panaudota pastatams šiltinti.

Prilygs akmens vatai?

Yra parengta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) galimybių studiją, kaip galima būtų šiurkščiavilnių avių vilną panaudoti termoizoliacinės medžiagos gamybai. Pasak LAEI mokslinio sekretoriaus Virgilijaus Skulskio, reiktų pradėti spręsti šiurkščiavilnių avių vilnos panaudojimo problemą.

„Galimybių studijai jau pritarė žemės ūkio ministerija (ŽŪM), parengėme detaliąją paraišką, kurią įvertino nacionalinė mokėjimo agentūrą (NMA). Dabar galutinai laukiame ŽŪM patvirtinimo. Tikimės, kad rugpjūčio pradžioje toks sprendimas bus padarytas“, – sako LAEI mokslinis sekretorius.

Tai būtų ekologiškesnė medžiaga už akmens vatą. Taip pat svarbu, kad čia bus panaudoti žemės ūkio atsinaujinantys ištekliai.

Anot V. Skulskio, jei viskas klostysis gerai, galima būtų dar šiais metais startuoti. „Norime spėti šia medžiaga aprūpinti ūkininkus ir pažiūrėti, kaip ta izoliacinė medžiaga atlaikys žiemą, kad galėtume matavimus atlikti rudenį, dar prieš žiemos sezoną, ir pavasarį, – tikina jis. – Tada mes turėtume pilną spektrą ne tik laboratorijoje atliktų rodiklių, bet galėtume pasižiūrėti, kaip tai pasiteisina ir praktikoje. Matytume, ką reikia taisyti, tobulinti.“

Mūsų tikslas yra pasiekti tokius parametrus, kuriuos turi akmens vata, ambicingų lūkesčių neslepia LAEI atstovas. „Tai būtų ekologiškesnė medžiaga už akmens vatą. Taip pat svarbu, kad čia bus panaudoti žemės ūkio atsinaujinantys ištekliai. Mūsų pagamintas produktas yra artimas akmens vatai. Pagal išlaidas gal tai ir nebus pigesnis gaminys, tačiau savybės atpirks ir duos žmonėms, mėgstantiems ekologiją, dar vieną, geresnį, produktą“, – tvirtina LAEI mokslinis sekretorius Virgilijus Skulskis.

Plačiau apie naują vilnos panaudojimo būdą – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.