Praėjusių metų pabaigoje itin daug aistrų Seime kėlė siūlymas apmokestinti bankus. Iš pradžių buvo siekiama apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Šiam siūlymui aktyviai priešinosi Lietuvos bankų asociacija ir jos prezidentas Mantas Zalatorius, kuris tikino, kad bet koks mokestis galiausiai guls ant vartotojų pečių. Vėliau buvo pateiktas siūlymas apmokestinti ne turtą, o pakelti bankų pelno mokesčio tarifą iki 22 proc. Tačiau galiausiai buvo priimtas iš šių visų pasiūlymų bankams palankiausias įstatymas, kuriuo bankų pelno mokestis siekia 20 proc.
Antradienį sulaikius Lietuvos bankų asociacijos vadovą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus tvirtino, kad jie ir dar keturi asmenys sulaikyti dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Taip pat skaitykite
Tyrimas dėl M. Zalatoriaus veiksmų vykdomas ir dėl poveikio priimant bankų apmokestinimo įstatymą, nurodė Ž. Bartkus. Generalinė prokuratūra ir STT taip pat pažymėjo, kad dėl dėl bankų turto ir pelno mokesčių įstatymų, pasinaudodamas savo ryšiais ir pažintimis, įtaką galėjo daryti ir V. Sutkus.
Sprendimas dėl bankų pelno apmokestinimo priimtas dar gruodį
LRT.lt primena, kad bankų apmokestinimo projektas Seime buvo svarstomas ir priimtas praėjusių metų gruodį.
Pirmiausia buvo svarstoma apmokestinti bankų aktyvus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis pasiūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei jis viršija 300 mln. eurų. Parlamentaras šį turtą siūlė apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Tokiam pasiūlymui priešinosi Lietuvos bankų asociacija, tvirtindama, kad tokiu būdu bus apmokestinti visi paskolas bankuose turintys gyventojai.
Vėliau kaip alternatyvus pasiūlymas buvo pateikta idėja apmokestinti ne bankų aktyvus, o papildomai 7 proc. – iki 22 proc. – apmokestinti bankų pelną. Tokį pasiūlymą pateikė valdančiųjų „valstiečių“ partija kartu su LLRA-KŠS.
Tokią mintį LBA vadovas M. Zalatorius tada taip pat kritikavo, sakydamas, kad „negyvi daiktai mokesčių nemoka“ ir tikindamas, kad ir šis mokestis guls ant bankų klientų pečių.
M. Zalatorius LRT.lt tada tvirtino, kad bet kokie padidinti mokesčiai lemia padidėjusius kaštus, kurie įtraukiami į paslaugos ar prekės kainą.
Taip pat skaitykite
„Rekomendavo ir kvietė tartis, kad galbūt reikalinga apmokestinti patį rezultatą. Kad dar yra ir kitų nišų. Gal asociacijos vadovas nesitikėjo, kad taip operatyviai bus sureaguota į jo pasakymą“, – V. Ačienė.
Kad apmokestinti pelną pasiūlė Zalatorius – tvirtino ir Ačienė, ir Ažuolas
Vis dėlto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas LRT.lt teigė, kad būtent pats M. Zalatorius ir pasiūlė apmokestinti pelną.
„Mes jų [LBA] užklausėme, kaip manytų, kokia forma tas mokestis galėtų ateiti į valstybės biudžetą. Jie netgi patys sakė, kad pelno mokesčio didinimas galėtų būti daug kartų geresnis ir švelnesnis, negu visi kiti pateikti mokesčiai“, – pokalbį su M. Zalatoriumi prisiminė V. Ąžuolas.
Vėliau tai tvirtino ir kita komiteto narė, viena iš projekto iniciatorių, Vida Ačienė.
„Mes jų [LBA] užklausėme, kaip manytų, kokia forma tas mokestis galėtų ateiti į valstybės biudžetą. Jie netgi patys sakė, kad pelno mokesčio didinimas galėtų būti daug kartų geresnis ir švelnesnis, negu visi kiti pateikti mokesčiai“, – V. Ąžuolas.
Tada ji BNS teigė, kad susitikimuose su parlamentarais pats LBA vadovas ne kartą buvo išreiškęs poziciją dėl pelno apmokestinimo.
„Rekomendavo ir kvietė tartis, kad galbūt reikalinga apmokestinti patį rezultatą. Kad dar yra ir kitų nišų. Gal asociacijos vadovas nesitikėjo, kad taip operatyviai bus sureaguota į jo pasakymą“, – BNS sakė V. Ačienė.
„Mažiausias blogis, į kurį sureagavo patys bankai, yra pelno mokestis“, – pridūrė V. Ačienė.
Taip pat skaitykite
Kritikavo visus siūlymus
Paklaustas apie tai M. Zalatorius komiteto narius ragino prisiminti, kas kokius pasiūlymus darbo grupėse pateikia. Anot jo, darbo grupėje buvo iš karto pasakyta, kad toks pasiūlymas kenkia valstybei ir jos žmonėms
„Taip teigti, kad mes kažką pasiūlėme, yra daugiau nei absurdiška. Jei po vieno absurdo yra siūlomas kitas absurdas, tai tegu turi užtektinai drąsos už tokius dalykus prisiimti ir atsakomybę. Tai, kad mes kalbame, kad diskutuojame, manau, yra tikrai svarbu. Panašu, kad be pokalbio ši valdžia gali dar ne tokių malkų priskaldyti“, – sakė M. Zalatorius.
Vis dėlto galiausiai gruodžio 17 d. Seime buvo pritarta dar kitokiam siūlymui – bankų pelną papildomai apmokestinti ne 7 proc., kuriuos siūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis, o 5 proc. – iki 20 proc.
Taip pat skaitykite
„Taip teigti, kad mes kažką pasiūlėme, yra daugiau nei absurdiška. Jei po vieno absurdo yra siūlomas kitas absurdas, tai tegu turi užtektinai drąsos už tokius dalykus prisiimti ir atsakomybę“, – M. Zalatorius.
Papildomam 7 proc. apmokestinimui nebuvo pritarta Seimo biudžeto ir finansų komitete, argumentuojant, koks toks apmokestinimas galėtų pakenkti Lietuvos konkurencingumui Baltijos rinkoje, kur bankų apmokestinimas siekia 20 proc.
Tada bankų atstovai ragino Lietuvos prezidentą vetuoti Pelno mokesčio įstatymo pataisą.
M. Zalatoriaus išplatintame komentare buvo teigiama, kad politikai tapo kurti teisės profesionalų perspėjimams „dėl mindomos Konstitucijos“.
LRT.lt primena, kad pelno apmokestinimo pakeitimai taikomi, apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, t. y. nuostatos taikomos trejus metus.
Taip pat skaitykite
„Jausdamas tam tikras grėsmes, kad ir iš Seimo galbūt nuteka tam tikra informacija, ėmiausi visų atsargumo priemonių, ką tik galėjau padaryti. Per trumpą laiką buvo parengtas projektas dėl pelno mokesčio padidinimo bankams iki 22 proc. Jis buvo registruotas gruodžio 5 d. (...) Taip buvo padaryta, nes mačiau, kad būtų sužlugdę pirminį įstatymą dėl bankų turto apmokestinimo“, – V. Ąžuolas.
Ąžuolas: Zalatorius aktyviai reikšdavo savo poziciją
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigia, kad Seime svarstant bankų apmokestinimo klausimą, M. Zalatorius labai aktyviai reikšdavo savo poziciją.
„Tas aktyvumas buvo labai didelis. Buvo galima tai matyti nuo pat pradžių, kada lenkų kolegos užregistravo bankų apmokestinimą nuo jų turto. Aš komitete mačiau, kad buvo užsakomos ekspertinės nuomonės, buvo jie žlugdomi, konkursai skundžiami teismams, pasijungdavo įvairios advokatų kontoros, kurios dėl 300 eurų užginčydavo, ar ekspertų vertinimas yra atliktas teisėtai, ar neteisėtai“, – sako V. Ąžuolas.
Jis teigia, kad trukdymas bandant apmokestinti bankus buvo pastovus ir didelis.
„Jausdamas tam tikras grėsmes, kad ir iš Seimo galbūt nuteka tam tikra informacija, ėmiausi visų atsargumo priemonių, ką tik galėjau padaryti. Per trumpą laiką buvo parengtas projektas dėl pelno mokesčio padidinimo bankams iki 22 proc. Jis buvo registruotas gruodžio 5 d. (...) Taip buvo padaryta, nes mačiau, kad būtų sužlugdę pirminį įstatymą dėl bankų turto apmokestinimo“, – tikina V. Ąžuolas.
Anot jo, keisčiausia jam buvo, kad opozicija gynė, jog nereikia apmokestinti bankų. „Jie teigė, kad bankus reikia saugoti, juos reikia ginti, kad bankai išeis. Ir netgi gruodžio 13 dieną Mykolas Majauskas užregistravo pasiūlymą, kad pelno mokestis įsigaliotų po pusės metų. Tai bankams būtų sutaupę apie 10 mln. eurų“, – pažymi BFK komiteto pirmininkas.
M. Majauskas įstatymo įsigaliojimą siūlė atidėti 6 mėnesiams argumentuodamas tuo, kad mokestinių siūlymų atveju asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis protingo pereinamojo laikotarpio, leisiančio tinkamai pasiruošti numatomiems mokestiniams pakeitimams, o įstatymui įsigaliojus jau nuo sausio 1 d., tokios teisės nebūtų.
„Tačiau aš nenustebsiu, jei šie įrašai bus pradingę. Tikrai dėl to nenustebsiu. Nes matant, kas vyksta, kokie užkulisiniai žaidimai vyksta, aš nenustebsiu“, – V. Ąžuolas.
V. Ąžuolas taip pat teigia, kad nors iš pradžių buvo bandoma bankų pelną apmokestinti 22 proc., vėliau šis mokestis buvo sumažintas iki 20 proc. atsižvelgiant į bankams taikomus mokesčius kaimyninėse šalyse. Jis taip pat priduria, kad visą informaciją apie bandymus apmokestinti bankus galima rasti filmuotoje medžiagoje iš Seimo posėdžių, tačiau V. Ąžuolas nenustebtų, jei tie įrašai būtų dingę.
„Tačiau aš nenustebsiu, jei šie įrašai bus pradingę. Tikrai dėl to nenustebsiu. Nes matant, kas vyksta, kokie užkulisiniai žaidimai vyksta, aš nenustebsiu“, – sako jis.
Spaudimo iš Zalatoriaus nesulaukė
V. Ačienė šiandien tikina, kad sprendimas apmokestinti bankų pelną, o ne aktyvus, buvo jos idėja.
„Tai buvo daugiau gal ir mano. (...) Mes pagalvojome, kad jeigu tai yra pelno mokesčio įstatymas, tai yra apmokestinamas veiklos rezultatas. Bankai taip pat yra finansinis verslas, todėl jie negali iškristi iš konteksto ir būti apmokestinami išskirtinai. Būtent dėl šitos priežasties mes pasirašėme, kad apmokestinamas turi būti rezultatas, o kaip žinia, rezultatai nėra prasti, nes nė vienas bankas nedirba į minusą“, – pažymi V. Ačienė.
Seimo narė tikina, kad spaudimo iš M. Zalatoriaus priimti šalyje veikiantiems bankams palankesnius sprendimus, nesulaukusi, nors pripažįsta, kad LBA vadovas Seime buvo labai aktyvus.
„Aš asmeniškai nesulaukiau nei spaudimo, nei [nurodymo], kad taip reikia daryti. Gal koridoriuose ir kažkur buvo toks bendras... Žinokit, nepamenu... Bet kad būtų atėjęs ir prašęs taip daryti, o ne taip... Diskusijos buvo aršios ir galbūt iš konteksto tas ir išėjo, bent jau posėdžio metu, kad reikia taip daryti, gal jis tam ir pritarė. Bet, kad prašytų asmeniškai, tai taip nebuvo“, – tikina V. Ačienė.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius, taip pat dalyvavęs BFK posėdžiuose, svarstant bankų apmokestinimo klausimą, teigia spaudimo iš M. Zalatoriaus nesulaukęs.
„Tikrai nejaučiau. Diskusijų buvo įvairių. Galiu pasakyti, kad jis pats pripažino, kad Lietuvos komerciniai bankai pelną gauna tikrai didesnį, lyginant su bankais, kurie yra kitose Europos šalyse. Buvo iš jo pusės pasiūlymų, kad galbūt būtų galima tam tikrą pelno dalį apmokestinti iki tam tikros ribos, pavyzdžiui iki 7 mln. eurų pelną apmokestinti vienu tarifu, kas yra aukščiau – didesniu tarifu. Diskusijų buvo, bet kad būtų spaudimas, kad negalima ar privaloma kažkaip daryti – to tikrai nebuvo“, – pažymi A. Butkevičius.
„Aš asmeniškai nesulaukiau nei spaudimo, nei [nurodymo], kad taip reikia daryti. Gal koridoriuose ir kažkur buvo toks bendras... Žinokit, nepamenu... Bet kad būtų atėjęs ir prašęs taip daryti, o ne taip... Diskusijos buvo aršios ir galbūt iš konteksto tas ir išėjo, bent jau posėdžio metu, kad reikia taip daryti, gal jis tam ir pritarė“, – V. Ačienė.
Generalinis prokuroras: žala gali būti padaryta visai valstybei
LRT.lt primena, kad teisėsauga antradienį sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių, pranešė prokuratūra.
Pasak pranešimo, jie sulaikyti atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Antradienį prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje buvo nurodoma, kad įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, taip pat aiškinamasi 400 tūkst. eurų pinigų kilmė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praneša, kad turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką.
„Kyla pagrįstų klausimų, kad žala gali būti padaryta visai valstybei, šalies biudžetui ir galėjo padidėti mokestinė prievolė visiems piliečiams“, – spaudos konferencijoje pažymėjo generalinis prokuros Evaldas Pašilis.
Frakcijos nariai buvo nustebinti, kad siūlymas apmokestinti bankų turtą virto pelno mokesčiu
Bankų pelno apmokestinimas buvo laikomas kompromisiniu variantu, už kurį Seimas galėtų balsuoti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Zbignevas Jedinskis, pernai inicijavęs finansinės naštos bankams didinimą.
„Mums buvo pasakyta, kad lyg tai toks kompromisinis variantas, už kurį Seime bus galima balsuoti. Buvo tokia mintis, kad kompromisinis gali praeiti, o mano nepraeis“, – BNS teigė Z. Jedinskis, aiškindamas reakciją į tai, kad jo teiktos pataisos apmokestinti bankų aktyvus buvo atmestos, o vietoje jų priimtas sprendimas dėl pelno mokesčio bankams padidinimo.
Tačiau Z. Jedinskis negalėjo konkrečiau atskleisti aplinkybių, kas ir kodėl bankų pelno apmokestinimo pataisas laikė variantu, už kurį Seime būtų galima balsuoti.
„Tiksliai negaliu prisiminti, kaip ten buvo. Negaliu pasakyti pavardę, ar... Atmetė (biudžeto ir finansų) komitetas ir beliko tas variantas dėl pelno apmokestinimo ir nebebuvo kitos išeities, tik balsuoti už jį, kad bent kiek į biudžetą būtų surenkama“, – tvirtino parlamentaras.
Pasak jo, frakcijos nariai buvo nustebinti, kad siūlymas apmokestinti bankų turtą virto pelno mokesčiu. Parlamentaras pripažino, kad situacija tada kėlė įtarimą.
„Kitų minčių irgi buvo, bet mintys – ne įrodymai. (...) Aišku, kad kiekvienas susimąstė, kad kažkas ten galbūt ir negerai, bet sakyti, kad buvo nešvaru, galima tada, kai yra faktai. O jų nebuvo“, – tvirtino jis.
Z. Jedinskio teigimu, pateikęs siūlymą apmokestinti bankų aktyvus, jis su M. Zalatoriumi tet a tet pataisų neaptarinėjo, tai buvo daroma tik viešai – keliose radijo ir televizijų laidose.
„Jokių skambučių nebuvo. (...) Jis primygtinai prašėsi ateiti į frakciją, bet nutarėme, kad mūsų neperkalbės ir tokio sutikimo nebuvo. Jo argumentus žinojome iš viešų pasisakymų“, – prisiminė Z. Jedinskis.
