Verslas

2019.12.17 12:00

Seimas apsisprendė ir dėl bankų – didesnės mokesčių naštos neišvengs

atnaujinta 12.23

Seimas apsisprendė, kaip apmokestinti bankus. Antradienį parlamentarai nubalsavo, kad bankams ir kredito įstaigoms, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų, turėtų būti taikomas 5 procentais didesnis pelno mokesčio tarifas.

Vadinasi, šiuo metu 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje nuo kitų metų pradžios turėtų kilti iki 20 procentų.

Majauskas siūlė, kad įsigaliotų po pusės metų

Konservatorius M. Majauskas palaikė šį įstatymo projektą, tačiau ragino parlamentarus neskubėti ir pažymėjo, jog įstatymo pataisa galėtų įsigalioti po pusės metų.

„Tai tikrai labai rimtas, gal net reikalingas mokestis, reikšmingos pajamos, tačiau šis sprendimas statomas ant molinių kojų, yra skuba, paminant pagrindinius teisėkūros principus. Labai keista, kad valdantieji skuba ir nenori tvarkingai priimti labai svarbaus įstatymo. Teisės departamentas sako, kad juk neskauda palaukti Lietuvos banko įvertinimo. Antras dalykas, Seimo Teisės departamentas sako, kad taip mes išskiriame vieną sektorių iš visų kitų, ir jei mes jį išskiriame, tai reikia paaiškinti, kodėl. Tai ko valdantieji bijo ir kodėl skuba dėl šio mokesčio – neaišku“, – svarstė jis.

Tačiau biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas pažymėjo, kad tai nėra reikalinga, nes įstatymas šiuo metu jau galioja, jis nėra naujas, o jei būtų pritarta M. Majausko pasiūlymui, kad įstatymo pataisa įsigaliotų nuo liepos, bankai sutaupytų 10 mln. eurų.

Jam pritarė ir „valstietis“ T. Tomilinas: „Siūlau įsiklausyti į tai, ką suformulavo komitetas, jei nesilaikysime patarimo, kurį davė prezidentas, yra tikimybė, kad bankai išvengs mokesčio ir mūsų visa diskusija dėl solidarumo, gerovės valstybės bus nuleista į klozetą. Keista, bet kai kurie BFK nariai užsiima bankų lobizmu“, – sakė „valstietis“ T. Tomilinas.

Jis sakė, kad apskritai siūlymas didinti bankų pelno mokesčio tarifą yra kompromisinis ir geras, be to, ne toks kategoriškas kaip bankų aktyvų apmokestinimo projektas. Seimo nariai nubalsavo prieš M. Majausko pasiūlymą mokesčio didinimo įstatymo įsigaliojimą atidėti.

Konservatorė Gintarė Skaistė ragino nepalaikyti viso įstatymo projekto ir teigė, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į teisinius bei ekonominius argumentus.

„Teisiniai argumentai – kad pataisa galimai prieštarauja Konstitucijai, tačiau niekas nepanoro išsiaiškinti kaip. Antras dalykas, ES įpareigoja mus konsultuotis su Europos Centriniu Banku (ECB), o tai nebuvo padaryta, ir tai yra reputacinė žala Lietuvai. Kiti – ekonominiai argumentai. Kalbama apie problemą, kad pas mus yra maža konkurencija, todėl dideli bankų įkainiai, didelės palūkanos. Tačiau akivaizdu, kad šis įstatymas nepaskatins konkurencijos bankų sektoriuje, nes tikrai nemanau, kad įstatymas paskatins naujų bankų atėjimą į Lietuvą“, – sakė G. Skaistė.

Siūlė dar didesnį tarifą, bet atsisakė

LRT.lt primena, kad siūlymą didinti pelno mokestį bankams gruodžio pradžioje įregistravo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos narys V. Ąžuolas ir kiti parlamentarai.

Tiesa, iš pradžių buvo siūloma kreditų įstaigų pelnus, viršijančius 2 mln. eurų, apmokestinti 22 proc. tarifu vietoje dabartinio 15 proc. tarifo. Tačiau pabūgus, kad tai bankų pelnų mokestį padarytų didesnį negu kaimyninėse šalyse, Seimo BFK pasiūlė pelno mokestį didinti 2 proc. mažiau – iki 20 proc.

Tiek pataisų iniciatoriai, tiek opozicija anksčiau sakė, kad bankai turi rezervų didesniam pelno mokesčiui sumokėti.

Pirminis siūlymas – apmokestinti bankų turtą

BFK pirmininkas V. Ąžuolas teigia, kad 20 proc. siekiantis pelno mokestis yra alternatyva pačiam pirminiam bankų aktyvų mokesčiui, bei tikisi, kad į biudžetą bus pritraukta apie 20 mln. eurų.

Pirminį siūlymą apmokestinti bankų aktyvus teikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.

Rudenį įregistruotame projekte buvo siūloma 0,4 proc. metiniu ir 0,034 proc. mėnesiniu tarifu apmokestinti bankų aktyvus.

Tada bankų aktyvų mokestį itin aršiai sukritikavo Lietuvos bankų asociacija. Jos vadovo Manto Zalatoriaus teigimu, įvedus tokį mokestį, lėtėtų šalies ūkio augimas, brangtų verslo bei būsto paskolos, didėtų bankų paslaugų įkainiai, o šalis taptų mažiau patraukli finansinio sektoriaus investuotojams.