Verslas

2020.05.27 18:31

Užsienio reikalų viceministras: Lietuvai nenaudinga išstoti iš Vienos konvencijos

Vyriausybės institucijos mano, kad Lietuvai būtų nenaudinga išstoti iš Vienos konvencijos – jos ragina siekti didesnių garantijų iš Baltarusijos – civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, sako užsienio reikalų viceministras.

Tuo tarpu Sąjūdžio prieš Astravo AE, siūlančio Lietuvai išstoti iš Vienos konvencijos, atstovai įsitikinę, kad konvencijos denonsavimas Lietuvai leistų dar kartą pasauliui pasakyti, kad Astravo AE statoma neaugiai.

„Institucijos (Energetikos, Teisingumo, Aplinkos bei Užsienio reikalų ministerijos bei VATESI – BNS) nepateikė argumentų, pagrindžiančių pasitraukimo iš Vienos konvencijos ir nacionalinio režimo sukūrimo pranašumą“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

Pasak jo, nacionalinis režimas kol kas išlieka tik teorinė galimybė, kelianti daug neatsakytų klausimų.

Viceministro teigimu, išstojimas iš Vienos konvencijos keltų riziką Ignalinos AE uždarymo finansavimui bei projektų rangovų pasirinkimui.

Be to, išstojimas iš konvencijos, pasak A. Zananavičiaus, susilpnintų tarptautines garantijas Lietuvai dėl žalos kompensavimo, o Lietuvos teismų sprendimų, tikėtina, nepripažintų ir nevykdytų ne tik Baltarusija, bet ir kitos valstybės.

Artimiausia galimybė Lietuvai pasitraukti iš konvencijos yra 2022 metų lapkritis.

Sąjūdžio prieš Astravo AE, siūlančio Lietuvai išstoti iš Vienos konvencijos, valdybos pirmininkas Herkus Gabartas sako, kad atsisakyti šios konvencijos, leidžiančios branduolinėms valstybėms išvengti atsakomybės po branduolinių nelaimių, Lietuvai būtų naudinga.

Pasak jo, konvencijos denonsavimas Lietuvai leistų garsiai dar kartą pasauliui pasakyti, kad taip Lietuva bando apsiginti nuo Astravo ES.

„Siūlome atsisakyti tokios konvencijos, padidinti maksimaliai savo atsakomybę ir tuo pačius reikalauti didesnės, maksimalios atsakomybės iš savo kaimyninių valstybių. Mes atsiveriame pilnai, prisiimame atsakomybę atmesdami konvencinius susitarimus ir to paties reikalaujame iš kitų“, – posėdyje teigė H. Gabartas.

„Mes besąlygiškai prisiimame visą atsakomybę už Ignaliną, jeigu ten bet kas atsitiks neprisidengsime konvencijomis ir neribosime savo atsakomybės, bet pilnai viską atlyginsime. Kas čia blogo, tokio netinkamo ar net nemoralaus pasakyti, kad už viską atsakome?“ – kalbėjo H. Gabartas.

Jis mano, kad tikimybė, jog Lietuvai teks prisiimti atsakomybę dėl branduolinės nelaimės, yra menka.

„Realios atsakomybės tikimybė Lietuvoje vis yra mažėjanti, kai iškrausime kurą liks atliekynai ir saugyklos, todėl nėra konteksto, kad negalėtume atsakomybės prisiimti“, – teigė H. Gabartas.

Seime kelis kartus grupė parlamentarų nesėkmingai bandė įpareigoti Vyriausybę aktyviau rūpinantis, kad Astravo AE elektra nepatektų į Lietuvą, parengti įstatymo projektą dėl 1963 metų Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą denonsavimo.