Plintantis koronavirusas ir karantinas kai kurias bendroves paveikė labai stipriai, antras privertė net laikinai nutraukti veiklą. Atsižvelgdami į tai darbdaviai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami laikinai pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas.
Vis dėlto darbuotojų atstovai su pasiūlymu griežtai nesutinka ir atkreipia dėmesį – didelių problemų rinka dar nepatiria, kai kurių įmonių karantinas nė nepaveikė, o kitoms net atvėrė naujas duris, tačiau tvarką norima palengvinti visiems darbdaviams.
Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas LRT.lt teigia, kad pasiūlymas dėl kai kurių Darbo kodekso nuostatų moratoriumo Vyriausybei buvo pateiktas antradienį. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nesiūloma moratoriumo skelbti visam dokumentui.
„Nekalbame apie visą Darbo kodeksą. Mes kalbame tik apie tam tikrus Darbo kodekso punktus. Moratoriumas šešiems mėnesiams, įvertinus situaciją, kuri dabar klostosi“, – komentuoja D. Arlauskas.
Jo aiškinimu, darbdaviai siūlo taikyti darbo režimo pakeitimus, nustatyti trumpesnį informavimo apie atleidimą terminą, keisti išmokų dydį bei kitus pakeitimus.
„Ten buvo kai kurie punktai susiję, kad reikėtų trumpinti įspėjimo laikotarpį ir išmokų dydį. Buvo tokie dalykai, – patvirtina D. Arlauskas. – Jeigu darbuotojui reikia mokėti daugiau, jeigu jis ilgai dirba, tai būtų dengiama iš garantinio fondo.“
Siūlo ilginti darbo dieną iki 12 val., kad nereikėtų mokėti viršvalandžių
Trišalėje taryboje pateiktame dokumente nurodoma, kad, verslą vienijančių asociacijų nuomone, papildomos priemonės susijusios su darbo santykių reglamentavimu „ir ženkliai daugiau orientuotos į verslo poreikius“.
Šešiems mėnesiams siūloma netaikyti netesybų už pavėluotą atsiskaitymą ir taikyti tik Darbo kodekse numatytus delspinigius. Taip pat siūloma sutrumpinti laiką, kada darbuotojas informuojamas apie darbo sutarties nutraukimą. Siūloma, kad šis laikas turėtų būti 14 dienų, nepaisant darbuotojo stažo.
Be jau minėto siūlymo keisti išeitines išmokamas, darbdavius vienijančios asociacijos siūlo leisti darbdaviui vienašališkai keisti darbo sutartyje numatytas darbuotojo funkcijas, paliekant iki tol numatytą darbo užmokestį.
Kaip nurodoma darbdavių pozicijoje, tai leistų optimizuoti darbo procesus ir suteiktų galimybę darbuotojui ne skelbti prastovą, o suteikti kitokio darbo, nei jis dirbo iki šiol.
Darbdaviai taip pat siūlo ilginti darbo dienos trukmę. Pozicijoje nurodoma, kad darbo dienos trukmė, neįskaitant viršvalandžių ir papildomo darbo pagal susitarimą, galėtų būti 12 valandų, o vidutinė darbo savaitės trukmė galėtų būti 48 val.
Kituose punktuose darbdaviai siūlo suteikti galimybę išleisti darbuotoją sukauptų kasmetinių atostogų be jo žinios, keisti suminę darbo laiko apskaitą, sumažinti ribojimus, sudarant terminuotas sutartis, netaikyti darbdaviui pareigos mokėti išeitinę išmoką, kai darbuotojas darbo santykius nutraukia dėl prastovos, arba šią išmoką mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Be to, siūloma prailginti atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminą.
Argumentuodamas tokį pasiūlymą Darbdavių konfederacijos vadovas teigia, kad tai lemia susiklosčiusi įtempta situacija. Pasak jo, net ir Europos Sąjunga (ES) keičia iki šiol taikytas teises ir laisves.
„Normaliomis sąlygomis viskas yra gerai, mes suprantame, kad reikia laikytis tam tikrų susitarimų, dėl ko sutarėme ir tada, kai konstravome Darbo kodeksą. Bet lygiai taip pat ES apskritai visa politika remiasi keturiomis laisvėmis. Jeigu situacija yra tokia, kad kyla grėsmė daugumos interesams, tai tos laisvės yra apribotos: įvesta sienų kontrolė, ribojamas žmonių judėjimas.
Lygiai taip pat mes remiamės ir šiuo konkrečiu atveju. Jeigu mes norime išlaikyti darbo vietas ir ateityje, kad verslas iš tikrųjų nenukentėtų tiek, kad po to mes neteksime daug darbo vietų, tai dėl šių kilnių dalykų mes galvojame, kad lygiai taip pat reikia imtis tam tikrų priemonių“, – tvirtina D. Arlauskas.
Kaip pavyzdį jis pateikia ir žmonių izoliaciją – nors, anot D. Arlausko, kai kurie sako, kad priverstinė izoliacija yra žmogaus teisių pažeidimas, tenka žiūrėti į situaciją plačiau – jeigu tai kelia grėsmę kitiems, laikinai tenka apsiriboti.
Darbuotojus vienijanti asociacija ragina – išnaudokite jau esamas galimybes
Kitaip situaciją vertina Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Jos teigimu, tokių priemonių nė nereikėtų, jeigu darbdaviai išnaudotų kolektyvinių sutarčių galimybes.
I. Ruginienė džiaugiasi, kad kai kurios bendrovės jau dabar dėl kylančių problemų su savo darbuotojais susitarė kolektyvinėse sutartyse, tačiau, pastebi pašnekovė, kiti bando pasinaudoti situacija.
„Jau dešimtmečius kalbame apie tai, kad kolektyviniais susitarimais galima susitarti daug įvairių dalykų, kurie būtų viršesni nei Darbo kodeksas. Kažkodėl darbdaviai absoliučiai to nebandė išnaudoti. (...) Neišnaudoję esamų galimybių jie iš karto puola keisti Darbo kodeksą visai Lietuvai“, – sako I. Ruginienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, paskelbus Darbo kodekso moratoriumą, vienos sąlygos galiotų tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Be to, juo galėtų vadovautis visos bendrovės, net ir tos, kurios sunkumų dėl karantino nepatiria.
„Vieniems šis laikmetis labai geras, antriems yra vienokių problemų, tretiems – visiškai kitokių. Yra tokia grupė, kuri iš tikrųjų patiria sunkiausius laikus, turi nulinę apyvartą, yra uždaryti. Keisdamas Darbo kodeksą tu jį pakeisi absoliučiai visiems vienodai“, – akcentuoja I. Ruginienė.
Ji siūlo taikyti atskirus susitarimus sektoriams, o ne tvarką keisti visiems: „Nematome jokios objektyvios, rimtos priežasties, kodėl visus reikia kirpti pagal vieną kurpalį. Darbdaviai to neišaiškina. Tuo labiau kad Trišalėje taryboje darbdaviai pripažino, kad šiandien dar nėra problemos. Jie žiūri į ateitį ir patys prognozuoja, patys planuoja, kaip bus ateityje.“
I. Ruginienė ragina atsakomybę vienodai dalintis visoms trims šalims: tiek darbuotojams, tiek valstybei, tiek darbdaviams. Pirmosios dvi pusės, sako pašnekovė, tą atsakomybę jau prisiėmė.
„Mūsų požiūriu tai absoliučiai socialiai neatsakinga, absoliučiai net nepadoru, galima ir taip pasakyti. Iš tikrųjų, kai visi kviečia šiuo metu atsakomybe dalintis lygiomis dalimis: valstybė prisiėmė dalį atsakomybės, darbuotojai jau prisiėmė, tai darbdaviai irgi turėtų prisiimti. Tuo labiau kad jau dabar girdėjome, kad Vyriausybė net 2 mlrd. eurų meta, kad išlaikytų verslus, išlaikytų pačius darbdavius. Darbdaviai irgi turi kažkuo prisidėti.“
I. Ruginienės teigimu, kol kas jokia oficiali data, nuo kada prašoma priimti siūlomus sprendimus, nebuvo nurodyta, tačiau pateikus siūlymą Trišalėje taryboje buvo prašoma, kad tvarka įsigaliotų kaip galima greičiau.
