„Valstiečiųׅ“ Seimui pateiktas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų įstatymas visiškai paralyžiuos administratorių darbą, o naujų bendrijų steigimas taps neįmanomas, teigia namų bendrijų bei administratorių atstovai. Įstatymo teikėjai ramina, kad viskas daroma dėl gyventojų gerovės ir administratorių prognozuojamos katastrofos nemato.
Daugumą Lietuvos daugiabučių administruoja savivaldybių paskirti administratoriai ir tik daugiau nei dešimtadalyje yra bendrijos ar pagal jungtinę savininkų sutartį prižiūrimi daugiabučiai. Čia patys žmonės atsakingi už namų priežiūrą. Siekiant gyventojus paskatinti kurti bendrijas du Seimo „valstiečiai“ siūlo iš esmės keisti Daugiabučių namų priežiūrą.
Paprastai visų 3 administravimo būdų atstovai konkuruojantys tarpusavyje šį kartą susivienijo. Jie teigia, kad siūlomos pataisos sukels chaosą, dėl to blogės pastatų būklė, o steigti bendrijas taps kone neįmanoma.
„Mokėti už steigimą turi steigėjai. Ar aš tikrai esu protingas žmogus ir sumokėsiu už steigimą, o naudosis kiti. Aišku, kad ne. Jei kalbėti apie jungtinės veiklos jungimą – tai 100 proc. savininkų turi priimti sprendimą. Kur mes surinksime 100 proc., kai žmonės nuomoja butus, kiti užsienyje yra“, – sako Lietuvos būsto rūmų vadovas Juozas Antanaitis.
Dabar bendrijoje gali būti ir keli namai, ateityje siūloma vienam namui – viena bendrija, taigi steigimosi procesas – iš naujo, o darbo pirmininkui tik padaugės.
Sostinės „Pašilaičių“ namų bendrijos pirmininkas sako, kad norint pakeisti šį vamzdį, priėmus įstatymą, tektų pradėti viešųjų pirkimų procedūrą.
„Reikia vamzdį keisti, tai aš turiu gauti gyventojų sutikimus, galiu apklausti 3 tiekėjus, patys gyventojai ieško, jeigu reikės per CPO, tai – 2 mėnesiai, gyventojai negalėtų naudotis vandeniu, nes rūsiai paskandintų, o biotualetus pastačius lauke, neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi“, – pasakoja Juozas Pukanasis, namų bendrijos „Pašilaičiai“ pirmininkas.
Avarinės situacijos likvidavimas tampa dar sudėtingesnis – gyventojams nesutinkant apmokėti sąskaitos, ją dengtų pirmininkas. Nauja tvarka nesužavėtos ir daugiabučius administruojančios įmonės. Sulaukus bent 3 pagrįstų skundų, jie metams toje savivaldybėje turėtų nutraukti veiklą, o yra savivaldybių, kur dirba tik vienas administratorius.
„Daug spragų ir dėl susirinkimų organizavimo. Dabar susirinkimas privalomas kartą per metus. Pagal naują – mažiausiai 4. Buto savininkus užvaikysime susirinkimais, o buto savininkui nėra pareigos dalyvauti susirinkime“, – teigia Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba.
Kol kas daugiabučius administruojantieji nemato nė vieno „valstiečių“ siūlomo įstatymo pliuso. Vienas iš iniciatorių – Kęstutis Mažeika sako, kad pakeitimai atsirado dėl pačių administratorių kaltės.
„Vienas iš pagrindinių ir esminių dalykų – STT įžvalgos ir pastabos dėl ko kreipėsi ir valstybės kontrolieriai, kad šioje vietoje trūksta skaidrumo. Jei yra avarija, galima daryti išimtis. Turime praktikos ir pavyzdžių, kaip veikiama ekstremalių situacijų metu. Bet kalbėkime apie esminius dalykus, kai gyventojai pasigenda skaidrumo, jiems išrašomos sąskaitos, kokie darbai, už kiek, kas atliko“, – tvirtina aplinkos ministras.
Naują įstatymo redakciją Seimas tikisi patvirtinti dar iki rinkimų.
