Verslas

2019.11.14 05:30

Į Lietuvą ateinantis Estijos bankas tradicinio banko neprimins: iš pradžių teiks vos dvi paslaugas

klientus ketina stebinti milžiniškomis indėlių palūkanomis
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.14 05:30

Jau ne vienus metus tiek bankų vartotojus ginančios sąjungos „Už sąžiningą bankininkystę“, tiek Lietuvos komercinių bankų asociacijos atstovai kalba apie tai, kad į Lietuvą atėjus dar vienam bankui vartotojai galėtų tikėtis geresnių paslaugų kainų.

Būtent apie naujo banko atėjimą visai neseniai ėmė skelbti ir žiniasklaida – į Lietuvą visai netrukus ketina ateiti Estijos bankas „Inbank“, jau turintis padalinius kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje.

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai – ne dar vienas komercinis bankas, į kurio padalinį užsukus bus galima atsidaryti sąskaitą, gauti paskolą ar kitas panašias paslaugas. Iš tiesų net padalinių, į kuriuos klientai galės užsukti, „Inbank“ neturės, o ir paslaugų kol kas bus vos dvi.

Apie planuojamas teikti paslaugas, konkurenciją su kitais bankais ir ateities planus LRT.lt kalbasi su „Inbank“ filialo vadovu Benu Pavlausku.

Kol kas siūlys vos dvi paslaugas

Paklaustas, ar tai, kad „Inbank“ yra estiškas bankas, gali padėti įsikurti Lietuvoje, nes estai neretai Lietuvoje vertinami kaip labiau pažengę finansinių ir informacinių technologijų srityse, B. Pavlauskas juokiasi – „nepakliudys“.

Iš pokalbio akivaizdu, kad Estijoje sukauptą patirtį įmonių grupė ketina pritaikyti ir Lietuvoje. Kaip LRT.lt sako B. Pavlauskas, per septynerius metus „Inbank“ Estijoje sugebėjo tapti antruoju banku. Tokio rezultato Lietuvoje nesitikima, tačiau keliamas uždavinys tapti lyderiais, vertinant konkrečias paslaugas.

„Jeigu žiūrėtume į ilgesnę perspektyvą, turėtume sekti estišku pavyzdžiu. Mūsų tikslas – įsitvirtinti kaip aiškiam žaidėjui tose nišose, kuriose mes žaidžiame. Jeigu žiūrėsime bendrai į visą bankų portfelį, mes turbūt nepretenduojame tapti antru banku, bet, jeigu žiūrėsime į atskirus produktus, kuriuos siūlome, ir tuos, kuriuos siūlysime ateityje, norėtume įsitvirtinti kaip vienas iš pagrindinių žaidėjų“, – neslepia B. Pavlauskas.

Jis neabejoja – to nepavyks pasiekti per vieną dieną, bet, skyrus laiko, tam tikrą rinkos dalį pasiimti pavyks: „Manau, turime įrankius ir patirtį, galime jais naudotis ir užaugti.“

Patys save laikome fintechu, kuris turi bankinę licenciją.

Užaugti bendrovė ketina kol kas klientams Lietuvoje siūlydama vos dvi paslaugas: indėlius ir paskolas. Pastarosios bus gana nedidelės – sieks iki 15 tūkst. eurų. Į būsto paskolų rinką, teigia B. Pavlauskas, bankas nepretenduoja nei šiuo metu, nei ateityje.

„Ji yra atskiras segmentas, kuris, man atrodo, šiuo metu puikiai išvystytas, veikiantis. Ten konkuruoti labai didelės prasmės nematome. Labiau koncentruojamės į mažesnes paskolas, kurios susietos arba su didesniais pirkiniais, arba su didesniais pasikeitimais, pavyzdžiui, būsto remontu“, – nurodo B. Pavlauskas.

Save laiko ne banku, o finansinių technologijų bendrove

Paklaustas apie konkurenciją su kitais bankais, B. Pavlauskas pripažįsta – tokias pačias paslaugas teikiantys bankai iš tiesų taps konkurentais, tačiau priduria, kad bendrovė save laiko ne tiek banku, kiek finansinių technologijų (angl. fintech) įmone.

„Patys save laikome fintechu, kuris turi bankinę licenciją. Finansinių technologijų bendrovės labiau meta iššūkį tam, kas dabar yra industrijoje, toms finansinėms technologijoms. Stengiamasi tiekti naujus, inovatyvius produktus arba kažką pakeisti, kas jau dabar egzistuoja“, – komentuoja B. Pavlauskas.

Būtent dėl to, nurodo jis, bankas savęs nelaiko dar vienu tradiciniu banku. Tačiau pašnekovas pripažįsta – nei paskola, nei indėlis nėra inovatyvus produktas, tačiau savo atėjimu „Inbank“ stengsis šią nuostatą pakeisti. Vienas iš banko naudojamų būdų – koncentracija į dvi paslaugas.

Mes nesiūlysime 0 proc. ar 0,05 proc. Žinoma, viskas priklausys nuo sutarties termino, bet siūlysime apie 1,5 proc., galbūt 2 proc. už indėlį.

Kitaip tariant, klientui nereikės atsidaryti savo banko sąskaitos, tapti nuolatiniu banko klientu. Prireikus paskolos ar norint padėti indėlį, tereikės tai padaryti internetu. Paklaustas, ar tai klientams neprimins greitųjų kreditų paskolų, B. Pavlauskas teigia tuo abejojantis.

Anot jo, greitųjų kreditų paslauga šalyje iš esmės nebeteikiama, o tokia sąvoka išlikusi tik žmonių galvose.

Būtent žmonių požiūrį ketinama pakeisti ir kalbant apie indėlius. Iki šiol indėlių palūkanos buvo gana nedidelės, todėl nemažai gyventojų savo santaupas pasirinkdavo tiesiog laikyti banko sąskaitoje.

„Mums atrodo, kad yra tos vietos, kur būtų galima pasiūlyti geresnes sąlygas klientams. Mes nesiūlysime 0 proc. ar 0,05 proc. Žinoma, viskas priklausys nuo sutarties termino, bet siūlysime apie 1,5 proc., galbūt 2 proc. už indėlį. Pinigų dabar yra nemažai. Žmonės juos dažniausiai laiko banko sąskaitose“, – tvirtina B. Pavlauskas.

Vis dėlto jis priduria, kad bankas neturi tikslo tapti pagrindiniu indėlių surinkėju. Indėliai reikalingi kaip platformų diversifikavimo priemonė, nes jie surenkami ne tik iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, greitai bus surenkami ir iš Lietuvos, naudojantis kita platforma – ir iš Vokietijos, Olandijos, Austrijos.

„Tai mums yra šiek tiek diversifikavimo įrankis, bet Lietuvos indėlių rinka labai didelė. Mes norime nedidelės dalies. Tikiu, kad tai galime pasiekti“, – įsitikinęs B. Pavlauskas.

Gaunant paslaugą ne visada gali būti aišku, kad tai – „Inbank“

Jo teigimu, bankas taip pat orientuosis ir į verslo klientus. Būtent per juos norima pasiekti ir gyventojus. Kol kas buvo skelbta, kad „Inbank“ ketina bendradarbiauti su internetine svetaine autoplius.lt. Bendradarbiavimą su panašaus tipo platformomis bendrovė taiko ir kitose šalyse.

„Automobilių niša yra labai paprastas pavyzdys, kuris labai lengvai suprantamas. Kita mūsų, bendrai grupės, kryptis yra ieškojimas tų nišų, kur tai dar nėra įgyvendinta, t. y. labai daug dėmesio skiriame internetinei prekybai. Šių pardavimų dalis itin auga ir tik augs, žiūrint į ateitį, bet sprendimai kol kas nėra išvystyti“, – sako B. Pavlauskas.

Jo aiškinimu, internetinės svetainės klientas galiausiai gali nė nesuprasti, kad paskolą, perkant didesnį pirkinį, jam suteikė būtent šis estų bankas, nes gali būti nurodoma, kad paskolą teikia pati svetainė.

„Revolut“ labai sudėtingas... Būtų sudėtinga jį apibrėžti kaip konkurentą.

„Gali būti, kad tai bus nebūtinai pasiūlymas iš „Inbank“. Gali būti, kad tai tiesiog bus išdėstymas patogiu mokėjimo grafiku arba taip, kaip klientas nori“, – nurodo B. Pavlauskas.

Vis dėlto jis priduria, kad dabar bendrovė labiau koncentruojasi į privačius, o ne verslo klientus. Būtent į juos orientuotos abi banko siūlomos paslaugos.

Dėl „Revolut“ nesibaimina: įžvelgia skirtumų

Tiesa, kaip jau minėta, klientai galimybės išsiaiškinti visų paslaugų sąlygų nuėję į banką neturės.

B. Pavlauskas abejoja, ar norint tai padaryti bankui reikalingi padaliniai: „Mūsų įsivaizdavimas, tokia logika visada buvo, kad bankas turėtų būti ten, kur tu esi, ir tada, kai tau jo reikia, o ne ten, kur yra bankas, tu privalai būti ir prisiderinti. Tai kadangi Lietuvoje yra toks geras internetas, mes galvojame, kad nebūtina turėti fizinių vietų, kur klientui reikėtų ateiti.“

Pasiteiravus, ar tuomet bankas neprimena didelio susidomėjimo ir klientų skaičiaus sulaukusio „Revolut“, pašnekovas iš pradžių atsako trumpai: „Revolut“ labai sudėtingas... Būtų sudėtinga jį apibrėžti kaip konkurentą.“

B. Pavlauskas paaiškina – pažiūrėjus į „Revolut“ komunikaciją, būtų galima sakyti, kad tai – finansinių technologijų bendrovė, tačiau teikiamos paslaugos labiau primena tradicinį banką.

B. Pavlauskas sutinka, kad ir „Revolut“ būtų galima laikyti „Inbank“ konkurentu, tačiau teikiamų paslaugų krepšeliai gerokai skiriasi: „Faktas, kad jie yra mūsų konkurentai, tik jie teikia labai didelį spektrą paslaugų, kas yra labai panašu į bankinį spektrą. Šioje vietoje turbūt ir taip, ir ne. Čia mano toks atsakymas neaiškus, bet iš tiesų neaišku, kaip jie save pozicionuos čia, Lietuvoje, kokias paslaugas teiks, į kur labiau koncentruosis.“

Pašnekovas atskleidžia, kad ir „Inbank“ ateityje siūlys naujus produktus, tačiau kol kas nenurodo, ko būtų galima tikėtis.

Perspėja – bankų mokestis gali turėti įtakos kainodarai

„Inbank“ nesijaudina ir dėl kitų Lietuvoje jau veikiančių bankų. Atkreipus dėmesį, kad Lietuvoje daugelyje sričių vyrauja tendencija, kad didesnių bendrovių yra vos kelios, B. Pavlauskas teigia tame įžvelgiantis ir riziką, ir galimybes.

„Iš vienos pusės, jie yra užsiėmę savo rinkos dalis ir konkuruoja, bet, iš kitos pusės, svarstydami, ar eiti ir kaip eiti, matėme, kad yra vietos pristatyti inovatyvesnį produktą. Dėl to, kad konkurencija padidės, kažko tokio nematau. Tame labai didelės rizikos nematome“, – tvirtina B. Pavlauskas.

Anot jo, banko negąsdina ir Lietuvoje siūlomas bankų aktyvų mokestis, kurį dar lapkritį turėtų svarstyti Seime. Kaip sako pašnekovas, su tokia praktika bendrovei jau teko susidurti Lenkijoje, kur šis mokestis buvo priimtas. Ten riba, nuo kurios bankui privalu mokėti mokesčius, aktuali didesniems bankams, todėl „Inbank“ mokesčio mokėti nė neturėtų.

„Lietuvos riba, kuri kol kas numatyta, yra gana žema. Tai kol kas ji mums nekelia labai didelio susirūpinimo, bet, jeigu žiūrime į ateitį, kyla klausimas, kaip visa tai paveiks mūsų kainodarą. Bet bijau kažką tokio papasakoti, nes šį mėnesį yra dar tik svarstymas. Kaip bus ir kas bus, dar labai sunku pasakyti“, – pastebi B. Pavlauskas.

Jis vis dėlto neatmeta galimybės, kad tai galiausiai gali turėti įtakos banko kainodarai.

Kada bankas tiksliai pradės teikti paslaugas, kol kas nėra aišku. Dar lapkritį ketinama pradėti teikti indėlių paslaugas, o iki kitų metų pabaigos – paskolų. Tiksli data turėtų paaiškėti tada, kai bankas baigs tvarkyti visus teisinius reikalus.