Verslas

2019.11.07 05:30

Studentai oficialiai galės tapti bedarbiais – galės pretenduoti į išmokas, tačiau baiminamasi apgaulių

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.07 05:30

Studijuojantys, bet norintys susirasti darbą, o gal net ir gauti nedarbo draudimo išmoką žmonės turėtų nudžiugti – tikėtina, kad dėl to jie galės kreiptis dar šiemet. Konstitucinis Teismas pripažino, kad iki šiol bedarbio statusas iš studentų buvo atimamas ar jiems nesuteikiamas pažeidžiant Konstituciją. Tiesa, tokiu atveju kyla grėsmė, kad sistema gali būti piktnaudžiaujama.

Užimtumo įstatymo nuostatos, pagal kurias nuolatinės formos studijų programų studentai netenka teisės į nedarbo išmoką, prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą praėjusį ketvirtadienį priėmė Konstitucinis Teismas.

Tai gera žinia studijuojantiesiems pagal nuolatinės formos studijų programas, kurie norėtų ieškoti darbo, bet iki šiol dėl studijų jiems buvo nesuteikiamas bedarbio statusas. Dabar jiems ne tik bus suteikiamas bedarbio statusas, bet, turėdami reikiamą darbo stažą, jie galės kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos.

Norint gauti išmoką, per pastaruosius 30 mėnesių reikia būti sukaupus 12 mėnesių darbo stažą. Tiesa, ekspertai pripažįsta, kad tai gali atverti duris galimam piktnaudžiavimui, kai dėl nedarbo draudimo išmokos kreipsis darbo visai neieškantys studentai.

Kaip nurodo Konstitucinis Teismas, remiantis Konstitucija, bedarbio statusas negali būti nesuteiktas ar panaikintas ir neskiriamas ar nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas asmeniui vien dėl to, kad jis studijuoja ar pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas.

Ši sąlyga galioja, „jeigu jis atitinka kitas Užimtumo įstatymo nustatytas sąlygas, be kita ko (ir pirmiausia), būti darbingo amžiaus galinčiu dirbti asmeniu, neturėti darbo ir jo aktyviai ieškoti.“

Teismo vertinimu, asmuo, įgyvendindamas konstitucinę teisę į aukštąjį mokslą ir siekdamas pasinaudoti konstitucine teise į socialinę paramą, negali būti priverstas rinktis tam tikrą studijų aukštojoje mokykloje formą, nors pasirinkęs kitą formą jis ir galėtų suderinti studijas su profesiniu ar kitokiu užimtumu.

Kol kas statusas keičiamas į „besimokančio asmens“

Kol įstatymai nepakeisti, Užimtumo tarnyba situaciją vertina pagal ankstesnę Užimtumo įstatymo nuostatą. Kaip LRT.lt nurodo Užimtumo tarnybos atstovė žiniasklaidai Milda Jankauskienė, bedarbio statusas besimokantiems asmenims gali būti suteiktas tik tada, jei jie nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Išimtis taikoma tik asmenims, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis.

Bedarbio statusą turintiems Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims, pradėjus mokytis pagal nuolatinės formos studijų programas, jų statusas yra keičiamas į „besimokančio asmens“ statusą.

„Studijuoti pradėję asmenys ir dabar gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, jei ieško darbo ar pageidauja naudotis darbo rinkos paslaugomis. Tačiau, kaip jau minėta, studentams, besimokantiems pagal nuolatinės formos studijų programas, nebuvo suteikiamas bedarbio statusas ir jie negalėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo ir kitose užimtumo rėmimo priemonėse“, – nurodo M. Jankauskienė.

Tikisi, kad bus suspėta dar šiemet

Šių pataisų iniciatorė Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė tikisi, kad situacija greitai turėtų pasikeisti ir studentai galės ne tik pretenduoti į bedarbio statusą, bet turintieji reikiamą darbo stažą galės gauti iš nedarbo draudimo išmoką.

„Tikiuosi, kad artimiausiu metu tai sutvarkys. Kadangi mano pačios yra registruoti įstatymo projektai ir svarstymuose buvo padaryta pertrauka, kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, tikiuosi, kad komitetas jau tuos mano įstatymo projektus grąžins į darbotvarkę“, – LRT.lt komentuoja G. Skaistė.

Ji teigia ketinanti kreiptis, kad šie projektai būtų įtraukti į artimiausią posėdį. „Prašysiu, kad kuo greičiau, tuo geriau. Gal spėsime dar šiais metais“, – sako G. Skaistė.

Vis dėlto ji akcentuoja, kad bedarbio statusas dar nelemia automatiškai gaunamų nedarbo draudimo išmokų. Norint į jas pretenduoti, žmogus turi būti sukaupęs privalomąjį darbo stažą – per pastaruosius 30 mėnesių jis privalo būti sukaupęs 12 mėnesių stažą.

„Tai reiškia, kad žmogus, tik įstojęs į universitetą, nuėjęs į Užimtumo tarnybą ir gavęs tą statusą, išmokos negaus. Tas statusas jam padėtų ieškotis darbo, jeigu jam jo tikrai reikia, ir tiek. Statusas pats savaime nėra kažkokia vertybė. Jis tampa vertybe, kai žmogus turi sukaupęs stažą“, – nurodo G. Skaistė.

Atkreipia dėmesį: tai paskatins persikvalifikuoti, nesijaudinant dėl finansų

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad tokia praktika, kai studentams suteikiamas bedarbio statusas ir galimybė gauti nedarbo draudimo išmoką, yra gana normali.

„Draudimo nuo nedarbo išmoka ir yra skirta visų pirma padengti pajamų netekimą asmeniui tol, kol jis susiranda naują darbą. Kadangi mes gyvename 21 a., darbų pobūdis smarkiai keičiasi ir dažnu atveju asmeniui prireikia persikvalifikuoti, norint įsidarbinti naujame darbe“, – sako Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dalis šiuolaikinių darbų po 20 metų nebeegzistuos, o po 50 metų netgi didesnės darbų dalies gali nebelikti. Tokiu atveju, teigia ekonomistas, persikvalifikavimo galimybė tampa labai svarbi.

„Vienas iš persikvalifikavimo būdų yra studijos. Todėl manyčiau, kad tai yra gana logiškas sprendimas, ilgainiui duosiantis didesnę naudą visai visuomenei, nes žmogus nejaus didelio spaudimo čia ir dabar, kitą dieną ar kitą savaitę susirasti darbą, kad padengtų būtiniausias išlaidas“, – svarsto Ž. Mauricas.

Teks pasirūpinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama

Paklaustas, ar tai neatveria durų piktnaudžiavimui, kai darbo iš tiesų neieškantys, bet darbo stažą jau turintys studentai registruosis Užimtumo tarnyboje, kad gautų nedarbo draudimo išmoką, Ž. Mauricas sutinka – tokia tikimybė yra.

„Bandant plėsti socialinio draudimo tinklą bet kuriuo atveju piktnaudžiavimo atvejų skaičius automatiškai išauga. Labai geras pavyzdys – apskritai padidinus nedarbo draudimo išmokos dydį 2018 m. (dydis buvo padidintas apie 30 proc.), išmokas gaunančių asmenų skaičius išaugo 50 proc. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių, kurie anksčiau dėl įvairių priežasčių nesikreipdavo dėl draudimo išmokos gavimo, pradėjo kreiptis“, – pateikia pavyzdį Ž. Mauricas.

Vis dėlto jis priduria, kad šiuo atveju poveikis turėtų būti abipusis – ne tik daugės besikreipiančių į Užimtumo tarnybą, bet padaugės ir studijuojančių: „Ypač krizių laikotarpiu. Labai svarbus uždavinys – užkirsti kelią piktnaudžiavimui, atitinkamai didinant tiek kokybę, tiek tų mokymo, studijų įstaigų kontrolę, kad tai nebūtų fiktyvus mokymasis.“

Kaip nurodo Užimtumo tarnyba, asmenys, studijuojantys pagal nuolatinės formos studijų programas, dažniausiai ieško darbo paslaugų sektoriuje, prekyboje, taip pat renkasi nekvalifikuotus darbus, kur yra galimybių dirbti lanksčiu grafiku.

Jeigu žmogus turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, ji priklauso nuo sumokėtų įmokų.

Netekus darbo, prašymą dėl nedarbo išmokos skyrimo reikia pateikti Užimtumo tarnybai arba asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.