Algų augimą šiemet turėjo pajusti trys ketvirtadaliai gyventojų. Tai rodo apklausą apie algas atliekančios bendrovės atlikta įmonių apklausa.
Pagal tyrimą, algos maždaug dešimtadaliu kilo visoje šalyje, labiausiai – Klaipėdoje. Nors prognozuojamas ekonomikos lėtėjimas, ateityje įmonės vis dar nusiteikusios didinti algas – tik menkiau.
Mat joms trūksta darbuotojų, bet labiau aukštos kvalifikacijos. Tuo metu darbininkiškas profesijas įgiję žmonės, pasak ekonomistų, ima pildyti bedarbių gretas.
Klaipėdietis vadybininkas Artūras sako pajutęs, kad per metus pakilo ir jo, ir jo draugų algos.
Pagal Baltic „Salary Survey“ vykdytą apklausą, kaip ir Artūras – augimą turėjo pajusti dauguma darbuotojų. Uostamiestyje atlyginimas – su visais gaunamais priedais – kilo labiausiai – 15 procentų, sostinėje ir Kaune – dešimtadaliu.
Vis dėlto už tą patį darbą vilnietis statistiškai uždirba gerokai daugiau nei klaipėdietis. Vilniuje apklaustos įmonės mokėjo 1800 eurų, Kaune – 1300, Klaipėdoje – 1200 eurų.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad Vilniuje didžioji dalis paslaugų centrų visos beveik IT įmonės, tas Klaipėdoje atsiranda, Kaune irgi, bet atskirtis yra“, – sako „Baltic Salary Survey“ atstovas Povilas Blusius.
Ekonomines prognozes pristatęs „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas didelio optimizmo dėl kitų metų neturi – lėtėjant ekonomikai, didėja bedarbių armija.
„Pagrindinės priežastys – augantis nedarbo lygis pakankamai netikėtai. ir taip emigrantų srautas, kuris pristabdė augimą ir trečias faktorius - einamieji duomenys, privačiame sektoriuje augimas sulėtėjo ir tikėtina, kad lėtės toliau“, – teigia Ž. Mauricas.
Anot Ž. Maurico, problema – nesugebėjimas perkvalifikuoti darbuotojų. Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad darbo reikia darbininkiškų profesijų žmonėms. Algas kelia įmonės, kurioms trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Yra menkesnio išsilavinimo žmonės, kurių pasiūla yra pakankama ir mažėja paklausa dėl imigracijos iš slaviškų šalių – Ukrainos ir Baltarusijos – ir paklausa nedidėja, o tie, kurie ieškosi darbo, – negali rasti“, – aiškina R. Lazutka.
R. Lazutka siūlo kontroliuoti, kad dėl nekvalifikuotų darbuotojų iš užsienio nebūtų užimamos lietuvių darbo vietos, nes tuomet lietuviai likę be darbo renkasi emigraciją.
Žiūrėkite reportaže.
