Patalpos, kuriose temperatūra vasarą siekia daugiau kaip 30 laipsnių, o žiemą – vos laikosi šiluma, kuriose nėra tinkamo vėdinimo, o kartais – net ir langų. Tokių patalpų LRT vadovybė siekia atsisakyti ir ieško būdo, kaip ne tik pagerinti darbo sąlygas, bet ir sumažinti patiriamas išlaidas. Ekspertų atlikta analizė rodo, kad to būtų galima pasiekti pastačius naują pastatą – tai patiriamas išlaidas per metus sumažintų 360 tūkst. eurų.
Kaip nurodo „Bolds property partners“ projektų vadovas Simonas Bačiulis, Vilniuje, Simono Konarskio gatvėje, esantys LRT pastatai yra didžiausias ir pagrindinis LRT nekilnojamo turto objektas, tačiau visuomeniniam transliuotojui priklauso ir kituose miestuose esantis turtas.
„Daugiausia tai yra korespondenciniai punktai, esantys didžiausiuose miestuose. Taip pat LRT dar valdo tokį įdomų turtą kaip lieptas Trakų regione, Skaisčio ežere. Teko ir tokius objektus pasižiūrėti ir analizuoti“, – sako S. Bačiulis.
LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel atkreipia dėmesį, kad tai – pirma tokia studija, kuria bandoma ne tik įvertinti LRT valdomą turtą, bet ir jį optimizuoti. Dabar dalis LRT turto yra nenaudojama, nuomojama, o kai kurios patalpos, nors ir naudojamos, neatitinka elementarių šių dienų standartų.
Kaip sako prie studijos prisidėjusios bendrovės „Strategy Labs“ asocijuotas partneris Saulius Damulevičius, LRT iš viso priklauso 29 nekilnojamo turto objektai. Esminė šio turto dalis sukoncentruota Vilniuje. S. Konarskio gatvėje esantis sklypas siekia 6,2 hektarų plotą ir sudaro net 95 proc. viso LRT valdomo nekilnojamo turto ploto.
S. Damulevičius atkreipia dėmesį, kad kituose miestuose esantys LRT pastatai gerokai mažesni. Dalis visuomeniniam transliuotojui priklausančio turto yra įtraukta į paveldo registrą, todėl prieš imantis veiksmų, svarbu į tai atsižvelgti.
„Turėjome prie jų taikytis, siūlydami sprendinius, nes jų patraukti ar kažkaip pakeisti negalime. Buvo inventorizuotos visos patalpos. Matome, kad tik 70 proc. tų patalpų LRT naudoja savo tikslams. Iš tų 70 proc. dar 70 proc., jeigu taip paprastai žiūrime, yra patalpos, kurios naudojamos gamybinei ar administracinei veiklai. Likusios patalpos yra techninės paskirties, kurios užima gana nemažai vietos“, – atkreipia dėmesį S. Damulevičius.
Kai kuriose patalpose žiemą šildoma ne patalpa, o oras lauke
S. Damulevičiaus pastebėjimu, moderniuose pastatuose išdėstymas būtų visai kitoks, nes šių dienų transliuotojų poreikiai kitokie. Tačiau LRT turimas patalpas vis tiek privalo prižiūrėti: „Gal jų nereikia valyti, bet jos vis tiek yra šildomos, prižiūrimos ir kainuoja tam tikrus resursus. 25 proc. patalpų yra skirtos nuomai, nors tam nebuvo skirtos. Tokia jų paskirtis atsirado, nes, keičiantis LRT veiklai, LRT nebenaudoja tų patalpų ir jas išnuomoja kitiems.“
T. Rytel antrina – bene 80 proc. S. Konarskio gatvėje stovinčio devynaukščio yra nuomojama. Taip pat nuomojami garažai ir kitokios paskirties patalpos: „Galime jų nenuomoti, bet vis tiek tą pastatą reikia šildyti. Kad patalpos nestovėtų dykai, jos yra įdarbinamos, bet čia iš esmės kyla klausimas, ar LRT iš esmės turėtų užsiimti tokia veikla.“
S. Damulevičius priduria – norint išnuomoti patalpas, LRT privalo organizuoti ir konkursus. Be to, bėdų kyla ir dėl to, kad visas pastatų kompleksas yra nedalomas: naudojami tie patys įėjimas, ta pati infrastruktūra, kai kurios bendros patalpos.
Dar 5 proc. Vilniuje esančių LRT pastatų iš viso nenaudojami. Tai sudaro apie 2 tūkst. kv. metrų.
Viena iš priežasčių, kodėl patalpos nenaudojamos, – prasta jų būklė. Tiesa, tai būdinga visoms LRT patalpoms. „Strategy Labs“ konsultanto Karolio Švežausko teigimu, visi S. Konarskio gatvėje esantys pastatai atitinka E energinio efektyvumo klasę, o kai kurie – net ir žemesnę.
„Dalis patalpų net nėra remontuotos nuo pat pastatymo. Pastatai visi, esantys šiame komplekse, atitinka E energetinio efektyvumo klasę ar netgi prastesnes. Tai reiškia, kad kiekvienais metais reikia skirti daug lėšų jų išlaikymui, eksploatacijai. Tai sudaro beveik 1 mln. eurų. Kai kuriose patalpos, pavyzdžiui, techninės, yra šildomos, nors jose net nėra pakeisti langai. Taigi šildymas yra neefektyvus“, – daro išvadą K. Švežauskas.
Vasarą kai kurie darbuotojai kabinetuose dirbo daugiau kaip 35 laipsnių karštyje
Dauguma patalpų, K. Švežausko tvirtinimu, neatitinka šiuolaikinių standartų, o šildymo ir vėdinimo sistemos veikia neefektyviai – jeigu padaroma, kad viena patalpa būtų pakankamai vėdinama, kitoje patalpoje būna itin šalta.
„Žiemos metu kai kuriose patalpose darbuotojams nėra užtikrinamas pakankamas šildymas, vasarą yra karšta, trūksta ventiliacijos, vėdinimo sistemų. Tai neatitinka nei šiuolaikinių standartų, nei šiuolaikinių darbuotojų poreikių“, – sako K. Švežauskas.
T. Rytel pateikia pavyzdį – šią vasarą kai kuriuose kabinetuose temperatūra siekė 35–37 laipsnius karščio. Dalis darbuotojų, turintys tokią galimybę, buvo išleisti dirbti iš namų, tačiau tai daryti gali ne visi.
Negana to, sako S. Bačiulis, šiandien didžioji dalis darbuotojų sėdi mažuose kabinetuose, atskirti nuo kolegų ir neturi galimybės suvienyti tam tikrų funkcijų, turėti atviro tipo biuro privalumų.
„Jie ypač padėtų naujienų tarnybos darbuotojams efektyviau ir greičiau dalintis informacija. Tos administracinės patalpos yra labai pasenusios ir išdalintos, išskaidytos tarp skirtingų aukštų. Tiesiog yra daug nepatogumų“, – sako S. Bačiulis.
Jis pateikia pavyzdį – prie didžiosios studijos, lauke, stovi kilnojamosios televizijos stotys, kurios reikalingos kiekvieną kartą, kai didžiojoje studijoje vyksta filmavimai – reikiamų pultų pačioje studijoje tiesiog nėra. Statant šias patalpas tokio poreikio nebuvo.
„Šita problema atsirado todėl, kad daug pastatų, kurie buvo pastatyti skirtingais laikotarpiais, kai vystėsi radijas ir kai vystėsi televizija. Todėl jie nėra tinkamai integruoti vienas su kitu. Yra labai daug nepatogumų, kai šiais laikais žmonės tampa vis labiau susiję vieni su kitais“, – tvirtina S. Bačiulis.
Norint į studiją nuvežti dekoracijas darbuotojams reikia devynių posūkių ir penkių pakylų
S. Bačiulis pateikia ir dar vieną pavyzdį – dekoracijų sandėlis, kuriame laikomos didžiausios dekoracijos, yra per maždaug 100 metrų nuo didžiosios studijos. Norint pasiruošti kažkokiai didesnei laidai, užima labai daug laiko kas perstumdyti. Darbuotojai dekoracijas nuo sandėlio iki studijos nuveža per 9 posūkius ir 5 paaukštėjimo platformas.
Išsprendus minėtas bėdas, galėtų būti sumažintos eksploatacinės išlaidos, pagerintos darbo sąlygos ir optimizuotas darbas.
Tam ekspertai pateikė kelis scenarijus. Remiantis pirmuoju scenarijumi, būtų galima nieko nekeisti ir toliau vystyti tokią pačią veiklą artėjančius metus, tačiau, kaip minėta, tai nebūtų efektyvu.
Antrasis scenarijus siūlo atnaujinti senus LRT pastatus. Vis dėlto ekspertų skaičiavimai rodo, jog tokiu būdu nepavyktų įgyvendinti personalo lūkesčių, optimizuojant darbą ir sumažinant eksploatacines išlaidas.
Trečiasis ir ketvirtasis scenarijus beveik vienodi: siūloma statyti naują pastatą tame pačiame sklype, kuriame ir dabar Vilniuje yra LRT, tačiau vienu atveju būtų įrengiama antžeminė stovėjimo aikštelė, o kitu – požeminė stovėjimo aikštelė.
Dar vienas variantas – išsikelti į naują sklypą Vilniaus mieste, atitinkantį panašias sąlygas. Tačiau ekspertai taip pat teigia, kad šį planą įgyvendinti būtų sunku ir tai užtruktų ilgai. Taip pat ekspertai svarstė variantą LRT administraciją iškelti į kitas patalpas, tačiau analizė parodė, kad administracija nėra tokia didelė, kad tai būtų finansiškai naudinga.
„Įvertinę parametrus, matome, kad ketvirtas scenarijus – naujo pastato statyba S. Konarskio g. esančiame sklype su požemine aikštele – būtų optimali alternatyva. Ką turiu paminėti, kad neturėtume lyginti tiesioginių investicijų su ekonomine grynąja verte, nes grynoji ekonominė vertė jau parodo pliusą“, – sako S. Bačiulis.
Dalis turimo sklypo galėtų būti parduota
Dalis dabar LRT turimų patalpų, kurios įtrauktos į paveldo registraciją, galėtų būti panaudotos kaip muziejus. Tai leistų dažniau vesti ekskursijas ir priimti visuomenę.
Naujasis pastatas, ekspertų teigimu, galėtų būti sukoncentruotas 3,6 ha ploto sklype. Tai reiškia, kad likusi sklypo dalis galėtų būti parduota, o gautos lėšos panaudotos finansuoti naujojo pastato statybas.
Pastatas galėtų būti keturių aukštų. Minus pirmame aukšte galėtų būti požeminė stovėjimo aikštelė. Pirmame aukšte būtų koncentruojamos studijos, dekoracijų sandėlis. Antrame aukšte galėtų būti įrengtos patalpos, tiesiogiai susijusios su studijomis, o trečias aukštas būtų skirtas administracinėms patalpos, redakcijoms.
Preliminariai skaičiuojama, kad investicijos į naująjį LRT pastatą siektų 48,5 mln. eurų.
„Jeigu šita alternatyva būtų įgyvendinta ir pastačius naują pastatą nekilnojamo turto dalis būtų parduota, investicijos galėtų sumažėti iki 38,5 mln. eurų“, – sako K. Švežauskas.
Ekspertų vertinimu, projektas galėtų būti įgyvendintas per penkerius metus, o reikalingos lėšos būtų išdalintos per visą šį laikotarpį. Be to, priduria analitikai, būtų finansiškai naudingiausia, jeigu išlaidos būtų padengtos valstybės lėšomis.
„Būtų 2,5 karto brangiau, jeigu tas projektas būtų įgyvendinamas su privačiu partneriu. Be to, tokiu atveju kiltų rizikų dėl laiko, kokybės, įgyvendinimo ir teisinių dalykų“, – sako S. Bačiulis.
K. Švežausko teigimu, komunaliniai ir eksploataciniai kaštai LRT sumažėtų 38 proc.: „Jeigu LRT dabar per metus sumoka apie 930 tūkst., sumažėjimas siektų beveik 360 tūkst. eurų. Tai būtų būtent elektros, šildymo ir pastatų išlaikymo kaštai.“
Bendras LRT eksploatuojamas plotas taip pat sumažėtų 37 proc.
Didžiuosiuose miestuose turimus korespondentų punktus ekspertai LRT siūlo iškeisti į nuomojamas patalpas. Atlikta analizė rodo, kad šiuo metu Vilniuje vienam LRT darbuotojui tenkantis plota siekia apie 60 kv. metrų. Kituose miestuose šis plotas gerokai didesnis – 130 kv. metrų. Be to, patalpos taip pat neatitinka šiuolaikinių poreikių, yra pasenusios.
Nuomojantis patalpas būtų ne tik sutaupyta kaštų, bet darbuotojai galėtų dirbti ir modernesnėse, geresnės kokybės patalpose.
„Rugpjūčio studija buvo pristatyta mūsų tarybai, – sako T. Rytel. – Mes turime mandatą ir patvirtinimą keliauti būtent tuo keliu, kurį siūlo konsultantai. Dabar prasidės visas darbas toliau planuojant veiksmų planus.“
Kelis mėnesius trukusi studija kainavo apie 50 tūkst. eurų.
