Verslas

2019.08.09 21:30

Bedarbių grįžimas į darbo rinką: „darbdavys turi tapti psichologu, kad toks žmogus integruotųsi“

Situacija darbo rinkoje išlieka paradoksali: darbdaviai, Lietuvoje nerasdami dirbančiųjų, jų ieško trečiosiose šalyse, nors tūkstančiai žmonių yra bedarbiai ir gauna valstybės išmokas. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko teigimu, Užimtumo tarnyba nėra stebukladarė, galinti priversti dirbti tuos, kurių vienintelis tikslas – socialinės garantijos.

Pernai metų rugsėjo duomenimis, Lietuvoje registruota 141,6 tūkst. bedarbių, iš kurių 37,5 tūkst. yra ilgalaikiai. S. Besagirsko aiškinimu, situacija Lietuvos darbo rinkoje yra prasta, darbuotojų trūksta, todėl bandoma jų atsivežti iš trečiųjų šalių.

„Apie 30 proc. ilgalaikių bedarbių yra tie, kurie dėl objektyvių priežasčių nori grįžti į darbo rinką arba turi netinkamą išsilavinimą, bet galėtų būti tinkami. 70 proc. bedarbių yra probleminiai, todėl nemanau, kad jie galėtų įsidarbinti ilgam [...] Paprastai tokie žmonės vartoja psichotropines medžiagas, dirba nelegaliai. Yra labai daug kitų priežasčių, kodėl jie negrįžta į darbo rinką.

Manau, kad 70 proc. darbdavių patys nenorėtų jų matyti darbo rinkoje, [...] darbdavys turi tapti psichologu, kad toks žmogus integruotųsi į įmonės gyvenimą“, – tvirtina S. Besagirskas.

Anot S. Besagirsko, vienintelis darbdavių lūkestis – punktualumas ir tinkamai atliktos užduotys, tačiau, pašnekovo teigimu, net ir to ne visada sulaukiama.

„Jei žmogus nenori dirbti ir laikytis taisyklių, kurios versle yra įprastos, užimtumo tarnyba nėra stebukladarė ir neprivers jo dirbti. Tokie žmonės ateina dėl išmokų, draudimų ir tik imituoja, jog nori įsidarbinti“, – sako S. Besagirskas.

Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja Jūratė Stankevičienė sako, kad Užimtumo tarnyboje dirbantys atvejo vadybininkai teikia individualias konsultacijas tiek neįgaliesiems, tiek ilgalaikiams bedarbiams.

Anot pašnekovės, bandant įdarbinti ilgalaikius bedarbius įtraukiamos ne tik savivaldybės, bet ir įgyvendinami įvairūs projektai.

„Ilgalaikiai bedarbiai turi įvairių psichologinių ir kitų problemų, tačiau susivienydamos institucijos didina jų įdarbinimą“, – pažymi J. Stankevičienė.

Paklausta, kaip ilgą laiką neturėjusiam darbo žmogui pakelti savo savivertę, Mykolo Romerio universiteto verslo psichologė Natalija Norvilė atsako – vien darbo turėjimas ją pakelia.

„Tyrimai rodo, jog netekus darbo suprastėja žmonių psichinė ir fizinė sveikata bei sumenkėja savivertė, tačiau radus darbą šie rodikliai laikui bėgant atsistato“, – tikina N. Norvilė.

Kaip teigia verslo psichologė, po ilgo laiko grįžus į darbo rinką visų pirma reikėtų apgalvoti trūkstamus įgūdžius ir kokiais būdais bus bandoma ieškotis darbo.

„Neretai ilgalaikiai bedarbiai net neturi įgūdžių gyvenimo aprašymui parengti ar motyvaciniam laiškui parašyti. Apie tokius dalykus reikėtų pasikonsultuoti su specialistais“, – atkreipia dėmesį N. Norvilė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.