Verslas

2019.07.06 18:52

Astravas dalį Lietuvos grasina palikti be geriamojo vandens: nukentėtų ne tik arčiausiai sienos esantys miestai

Vandens tiekėjų asociacija perspėja, kad, įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje šalia Astravo, būtų užteršta ir Neris, kurios vandeniu bus aušinami reaktoriai, todėl be geriamojo vandens gali likti ne tik Vilnius, bet ir kiti šalia Neries esantys miestai.

Vien Vilniuje apie 80 proc. vandens tiekiama iš Neries baseine esančių vandenviečių. Skaičiuojama, kad tinklų pertvarkai reikėtų dešimčių milijonų eurų, tačiau į raginimus rengti tinklų pertvarkos planus ir numatyti finansavimą, kol kas nereaguoja nei vyriausybė, nei savivaldybės.

Dėl taršos dalis gręžinių nebenaudojami jau ir šiandien

Dėl užterštų geriamojo vandens klodų jau šiandien Vilniuje tenka atsisakyti kai kurių gręžinių. Keli jų yra vienoje žaliausių sostinės vietų – Vingio parke. Čia 1959 metais pradėjusi veikti vandenvietė miestui dabar tiekia tris kartus mažau vandens, nei galėtų.

Patys našiausi ir buvę vieni švariausių gręžinių neeksploatuojami dėl kadaise šalia veikusios elektrotechnikos gamyklos „Velga“, o labiausiai dėl už kelių kilometrų Gerosios Vilties gatvėje buvusios naftos produktų bazės taršos. Tiesiog ant žemės kelis dešimtmečius piltas kuras užteršė gruntinius vandenis.

Anot „Vilniaus vandenų“ Vandentiekio stočių skyriaus vadovo Virgilijaus Uždavinio, neatsakingos žmonių veiklos rezultatai juntami tik dabar. „Po 25–30 metų mes tą rezultatą pradėjome matyti. Arčiau Neries esančioje žemutinėje terasoje turime giliausius gręžinius, tačiau vandens kokybė neleidžia jų eksploatuoti“, – sako V. Uždavinys.

Anot Vilniaus vandenų atstovo, tyrimai rodo, kad teršalų kiekiai gruntiniuose vandenyse tik didėja, todėl kyla grėsmė ir kitiems gręžiniams.

Nauja taršos grėsmė iš Baltarusijos

Anot Vilniaus vandenų atstovo, šios vandenvietės problemos – tik menkas lašas, lyginant su iššūkiais, kylančiais dėl grėsmių iš baigiamos statyti atominės elektrinės Baltarusijoje. Ji ne tik visai šalia Lietuvos sienos – reaktoriams aušinti bus naudojamas Neries vanduo.

Avarijos atveju greičiausiai užteršta būtų ir upė, o kartu ir Neries baseine esančios vandenvietės. Pavyzdžiui, Vilniuje 8 iš 10 litrų tiekiamo geriamojo vandens išgaunama iš gręžinių šalia Neries. Pirminiai tyrimai rodo, kad Neries radiacinės taršos atveju tektų keisti sostinės geriamojo vandens tiekimo schemą, teritorijų ribas, daryti naujus gręžinius, tiesti naujas komunikacijas.

„Kompensuoti netekus 80 proc. būtų labai labai sudėtinga ir laiko atžvilgiu, ir techniniais sprendimais. Turėtume tą kiekį kompensuoti iš kitų vandenviečių, kurios ne prie Neries. Greitai to padaryti tikrai negalėtume.

Šiuo metu vertiname situaciją, turime įdiegti hidraulinį modeliavimą, pagal kurį pasiskaičiuotume srautus, kiekius, vandentiekio skersmenis ir t. t. Pirmi žingsniai jau dabar yra daromi: pamažu keičiamos magistralės, didinami vamzdžių skersmenys iš tų vandenviečių, kurios ne prie Neries“, – darbus vardija „Vilniaus vandenų“ Vandentiekio stočių skyriaus vadovas V. Uždavinys.

Be valstybės paramos neišsiverstų

Vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius pabrėžia, kad su vandens trūkumu susidurtų ne tik sostinė.

„Kaip apsirūpinti vandeniu iš kitų požeminių geriamo vandens baseinų, reikia ieškoti ir Vilniui, ir Kaunui, ir Jonavai, tai pačiai Nemenčinei, Grigiškėms ir t. t. Jau dabar reikėtų daryti geologinius tyrimus.

Tiesa, kai kur jau rezultatai yra. Pavyzdžiui, Vilnių galima būtų aprūpinti ir iš Merkio baseino vandenviečių, netoli Paluknio. Čia rastas puikus vanduo, bet konkrečias vietas jau dabar reikia žinoti, galbūt išpirkti ar kitu būdu numatyti žemes, teritorijas, per kurias būtų galima atvesti tinklą į miestą“, – sako B. Miežutavičius.

Vandens tiekėjų asociacijos prezidentas pabrėžia, kad tam reikalingos didelės investicijos, kurių vandens tiekimo bendrovės nepakeltų.

„Tai naujų vandenviečių paieška, gręžiniai, naujų linijų statyba. Jei keiti vandenvietės vietą, keiti ir pagrindinį geriamojo vandens tiekimo šaltinį. Tokie brangūs darbai turi būti finansuojami iš valstybės biudžeto arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Vilniaus, Kauno ar Jonavos gyventojas nekaltas, kad mūsų politikai dirbo taip, jog šalia Astravo iškilo atominė“, – teigia B. Miežutavičius.

Iš Vyriausybės – tyla

„Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami inicijuoti hidrogeologinius tyrimus ir parengti planą, kaip gyventojams būtų užtikrinamas saugaus geriamojo vandens tiekimas, kas finansuotų tinklų pertvarką.

Tačiau atsakymo iš Aplinkos ministerijos vandens tiekėjai gali ir nesulaukti, nes, kaip LRT paaiškino Vyriausybės spaudos tarnyboje, geriamojo vandens tiekimo užtikrinimas – ne Vyriausybės lygmens klausimas, nors grėsmių valdymu ir krizių prevencija Lietuvoje privalo rūpintis prie Vyriausybės įsteigta grupė.

Kaip paaiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, už geriamojo vandens kokybę atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Jai talkina kitos institucijos, taip pat ir savivaldybės. Atskiro Vyriausybės lygmeniu patvirtinto plano nėra. Kiekviena savivaldybė, vertindama savo ekstremalių situacijų riziką savo teritorijoje, turi numatyti visas priemones, reikalingas gyventojų apsaugai. Todėl ir vandens klausimą turi spręsti per savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo planus“, – aiškina E. Geda.

Savivaldybė siūlo tvarkytis patiems

Vandens tiekėjų kol kas nelabai girdi ir savivaldybių valdininkai. Vilniaus administracijos atstovai dar birželį piktinosi, kad Vyriausybė iki šiol civilinei saugai skiria per mažai dėmesio – pavyzdžiui, nesirūpina jodo preparatų pirkimais. Tačiau savivaldybė, rengdama ekstremaliųjų situacijų planą, panašu, net nelabai žino, iš kokių telkinių Vilniui tiekiamas vanduo.

„Neries įtaka mūsų geriamajam vandeniui yra susijusi tik su viena vandenviete ir būtent jos dubliavimas yra esmė. Šiandien tai būtų įmanoma per keletą dienų. Siekiame, kad tai būtų įmanoma per keletą valandų“, – įsitikinęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

„70-80 proc. vandens ėmyklų yra šalia Neries“ – administracijos direktoriui primena „Vilniaus vandenų“ Vandentiekio stočių skyriaus vadovas.

„Kompensuoti tokius kiekius būtų labai sudėtinga ir laiko atžvilgiu, ir techniškai“, – pabrėžia V. Uždavinys.

Be paramos didėtų vandens kaina?

Preliminariai skaičiuojama, kad tinklų pertvarkai reikia bent kelerių metų. Vien Vilniuje tai gali atsieiti dešimtis milijonų eurų, arba panašiai tiek, kiek pajamų per metus gauna „Vilniaus vandenys“.

Vilniaus savivaldybės Administracijos direktorius tikras, kad tinklų pertvarka turi rūpintis ir finansuoti tik vandens tiekėjai.

„Iš „Vilniaus vandenų“ lėšų, įskaičiuotų į tarifą. Vartotojams tai papildomai nekainuos, tai yra einamosios lėšos, kurios skirtos tinklų modernizavimui, priežiūrai ir operavimui“ – ramina P. Poderskis.

„Vilniaus vandenys“ sako, kad pernai investavo apie 8 mln. eurų ne tik į vandentiekį, bet ir į nuotekų tinklus kartu sudėjus. Todėl neatmetama, kad įmonės finansinė našta būtų perkelta ant gyventojų pečių.

Daugiau – Giedriaus Vitkausko reportaže:

Įspėjimas: jei Astravo AE įvyktų avarija, be vandens galimai liktų ne tik Vilnius, bet ir aplinkiniai miestai