Antradienio posėdyje Seime buvo svarstoma Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma lapkričio 2–ąją (Mirusiųjų atminimo arba Vėlinių) dieną paskelbti nedarbo. Įstatymui pritarus, ne darbo dienų dienų skaičius Lietuvoje padidėtų iki 16, o šalies biudžetas netektų apie 40 mln. eurų įplaukų.
Seimas po pateikimo pritarė didinti šventinių dienų skaičių Lietuvoje. Už balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė – 26.
Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nedarbo dienos būtų ir lapkričio 1-oji, ir 2-oji. Dar viena laisva diena atsirastų nuo 2020 metų.
Siūlymą didinti šventinių dienų skaičių pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga. Frakcijos atstovė Vanda Kravčionok teigė, kad tokį projektą skatino paruošti tai, kad Lietuvoje yra labai gilios Vėlinių šventimo tradicijos. Todėl reikia daugiau laiko aplankyti savo artimuosius, išvengti mašinų grūsčių bei suteikti galimybę svetur gyvenantiems lietuviams aplankyti gimines. Ji įsitikinusi, kad Lietuva yra maža šalis, todėl privalo puoselėti tradicijas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė posėdyje teigė, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė įstatymo projektui (už balsavo – 7, prieš – 1, susilaikė – 3), todėl siūlė tokiam sprendimui pritarti ir Seime.
Seimo narys Kęstutis Glaveckas prieštaravo tokiai įstatymo pataisai teigdamas, kad tai neprisidės prie gerovės kūrimo šalyje, o nedirbti dar vieną dieną – per didelė prabanga.
„Atsiminkime ekonomistą Davidą Rikardo, kuris teigė, kad darbas yra vienintelis turto šaltinis. Sumažinant darbo dienų skaičių ir padidinant šventinių dienų skaičių niekada nesukursime daugiau nacionalinio turto. Esant Lietuvai ne taip išvystytai šaliai, kaip kitos ES valstybės, nevertėtų eiti tuo keliu, kuriuo eina Švedija ar Vokietija, kurios mažina darbo valandų skaičių“, – įstatymo pataisai oponavo K. Glaveckas.
Siūlymui nepritarė ir konservatorius Mykolas Majauskas, kuris teigė, kad tarp ES šalių Lietuva patenka tarp tų, kuri turi daugiau šventinių dienų nei kitos. „Suprantu, kad ne vien pinigai ir ekonominė gerovė yra svarbu, tačiau einant į Rytus, ne darbo dienų skaičius didėja, o į Vakarus – mažėja. Jei norime pasivyti Vakarus, priėmė dar vieną nedarbo dieną, tai padarysime lėčiau“, – įsitikinęs M. Majauskas.
Siūlė atsisakyti Gegužės 1– osios dienos
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma Seime pateikė savo pasiūlymą. Jis siūlė nebešvęsti Gegužės 1– osios dienos, tačiau į šventinių dienų sąrašą įtraukti lapkričio 2 – ąją. „Galime būti labai geri ir pradėti lenktyniauti, kas pasiūlys daugiau nedarbo dienų. Priminsiu, kad per įvarius Seimus buvo įrašytos Kūčios, kaip nauja nedarbo diena. Kažkada viena televizija ir alaus bendrovė sukėlė vajų ir mes Jonines įrašėm kaip nedarbo dieną.
Čia yra formalūs bandymai pavaizduoti tų dienų šventimą. Jei įvedame naują nedarbo dieną, Vėlinių dieną, neturime didinti nedarbo dienų sąrašo. Visi rūpinamės, kad BVP šalies augtų, o jei tai priimsim, kaip naują nedarbo dieną, valstybė praras po keliasdešimt milijonų.“
Tokį J. Razmos siūlymą Seimas atmetė. Už Gegužės 1– osios dienos išbraukimą iš šventinių dienų sąrašo balsavo 29 Seimo nariai, prieš – 30, susilaikė – 32.
Socialdemokratas Algirdas Sysas Seime taip pat siūlė nedirbti tik vieną dieną – arba lapkričio 1-ąją, arba lapkričio 2-ąją, tačiau Seimas tokiam pasiūlymui nepritarė: už balsavo 13, prieš – 36 ir susilaikė 33.
Valstybė prarastų 40 mln. eurų
Vyriausybė idėjai didinti šventinių dienų skaičių nepritaria. Vyriausybės nutarime teigiama, kad Lietuvoje, lyginant su kitoms Europos Sąjungos (ES) šalimis, turime daugiau šventinių dienų. ES šventinių dienų vidurkis yra 12 šventinių dienų, o Lietuvoje yra 15.
Nutarime taip pat rašoma, kad įgyvendinus įstatymo projekto nuostatą, būtų neigiamų ekonominių padarinių, kurie apsunkintų valstybės įsipareigojimų vykdymą. Dėl papildomos švenčių dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, taip pat darbo užmokestis darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laiko ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, pažymima Vyriausybės nutarimo rašte.
Taip pat įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, o į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir kitus fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų.
10 šventinių dienų
Lietuvoje per metus yra 15 šventinių dienų. Tačiau laisvadieniais jos tampa tik tuomet, kai yra švenčiamos darbo dienomis. Kiekvienais metais laisvadienių skaičius skiriasi.
Pavyzdžiui, 2016 metais lietuviai per metus turėjo papildomai devynis laisvadienius ir šešis ilguosius savaitgalius. 2017 metais galėjome džiaugtis aštuoniais laisvadieniais ir trimis ilgaisiais savaitgaliais.
Praėjusiais metais kalendorius buvo pažymėtas 10 laisvadienių darbo dienomis ir penkiais ilgaisiais savaitgaliais.
Tiek pat laisvadienių – 10 – lietuviai turi ir 2019 metais. Per šiuos metus jau turėjome tris ilguosius savaitgalius. Iki metų pabaigos galėsime pasidžiaugti dar vienu – ilguoju savaitgaliu Visų Šventųjų dienos metu.
Šiais metais taip pat dar liko 4 papildomi laisvadieniai. Vasaros metu – 1.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6–ąją – šiemet pailsėti neteks, kadangi ši diena bus šeštadienį. Kitas artimiausias laisvadienis lauks tik rugpjūčio 15 dieną, kada bus švenčiamos Žolinės.
2019 metų Šventinės dienos:
• Sausio 1 d. (antradienis) Naujieji metai
• Vasario 16 d. (šeštadienis) Lietuvos valstybės atkūrimo diena
• Kovo 11 d. (pirmadienis) Nepriklausomybės atkūrimo diena
• Balandžio 21 d. (sekmadienis) Velykos
• Balandžio 22 d. (pirmadienis) antroji Velykų diena
• Gegužės 1 d. (trečiadienis) Tarptautinė darbo diena
• Gegužės 5 d. (sekmadienis) Motinos diena
• Birželio 2 d. (sekmadienis) Tėvo diena
• Birželio 24 d. (pirmadienis) Joninės
• Liepos 6 d. (šeštadienis) Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena
• Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienis) Žolinė
• Lapkričio 1 d. (penktadienis) Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 24 d. (antradienis) Kūčios
• Gruodžio 25 d. (trečiadienis) šv. Kalėdos
• Gruodžio 26 d. (ketvirtadienis) antroji šv. Kalėdų diena
