Verslas

2019.05.07 10:06

Daugėja nuo Lietuvos darbdavių nukentėjusių vairuotojų: mėnesiai be poilsio, vietoj algos – tūkstantinės baudos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.05.07 10:06

Daugėja tolimųjų reisų vairuotojų, kurie pasakoja apie tai, kaip Lietuvos bendrovės vertė juos dirbti be poilsio ir atlygio, o panorėjus išeiti – netgi paskyrė baudą. Tokiomis istorijomis dalinasi dar du vairuotojai iš Ukrainos.

Vairuotojas Nikolajus Skobilevas teigia įsidarbinęs Kaune registruotoje bendrovėje „Sev transport“, kurioje jam nebuvo mokamas atlyginimas, nebuvo laikomasi darbo ir poilsio režimo.

„Praėjus trims mėnesiams aš ir mano kolegos pastebėjo, kad nieko nebus, mums nieko nemoka. [...] Taip supratau, kad atlyginimo aš nepamatysiu. Po trijų mėnesių darbo mano banko kortelėje – 25 centai“, – pasakoja vairuotojas.

Vairuotojas galiausiai paprašė jį atleisti iš darbo. Prašymas darbdaviui buvo pateiktas gegužės 3 d., tačiau darbdavys nurodė, kad darbuotojas jau buvo atleistas kovo 8 d., nors tuo metu jis dar buvo komandiruotėje.

Be to, grįžus į Lietuvą darbdavys nurodė vairuotojui susimokėti baudą už darbo režimo nesilaikymą, ką daryti, anot N. Skobilevo, vertė pats. Suskaičiavus visas baudas suma siekia 25 tūkst. eurų.

Per visus tris darbo mėnesius, per kuriuos vairuotojas išdirbo 88 dienas, jis tegavo 150 eurų atlyginimą. Be to, iš šių pinigų turėjo susimokėti kelių mokestį.

Kitas vairuotojas Aleksejus Kučmaga pasakoja įsidarbinęs bendrovėje „Avima“. Ten darbo sąlygos iš pradžių atrodė neblogos. Buvo sutarta, kad pirmą mėnesį darbuotojui mokami dienpinigiai sieks 55 eurus, antrą mėnesį – 60 eurų.

Vairuotojo teigimu, jis turėjo atsidaryti banko sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke, išsiimti kortelę. Jam buvo nurodyta, kad kortelės gaminimas užtruks dvi dienas, nors vairuotojas į komandiruotę turėjo išvykti anksčiau. Darbdavys nuramino, kad kortelę paims ir perduos buhalterei.

„Kortelės niekada ir nemačiau. [...] Vėliau man pasakė, kad ją pametė“, – sako vairuotojas.

Jo aiškinimu, darbui skirtas automobilis buvo netvarkingas: padangų protektorius buvo susidėvėjęs, neveikė stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), priešrūkiniai žibintai.

Pasibaigus darbo kadencijai vairuotojas perdavė automobilį ir tikėjosi, kad galės vykti į Kauną, tačiau jis buvo informuotas, kad pats turėtų nuvykti į stotį, iš kurios už 75 eurus įsigijęs bilietą galės vykti tiesiai į Kauną, tačiau tam pinigų darbdavys nepervedė.

Vėliau vairuotojas stotyje teigia sužinojęs, kad joks autobusas nei į Kauną, nei į bet kurį Ukrainos miestą nevyksta.

„Toliausiai galėjau nusigauti iki Varšuvos“, – nurodo A. Kučmaga.

Už tris darbo mėnesius jam buvo sumokėti 580 eurų, iš kurių jis taip pat turėjo padengti papildomas išlaidas.

Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas atkreipia dėmesį, kad tokių atvejų nuolat daugėja.

„Visiškai nepriklauso, ar tai Lietuvos piliečiai, ar trečiųjų šalių piliečiai [...] nemanau, kad mūsų visuomenėje turėtų būti toks elgesys. [...] Suprantu, kad tai galbūt yra visiškas elgesio dugnas, bet, manau, viešinant tokius dalykus, jų neturėtų likti“, – sako A. Cuzanauskas.

Jo aiškinimu, su Lietuvos profesinių sąjungų Aljansu susisiekė ir dar septyni darbuotojai, nukentėję nuo darbdavių. Penki jau yra išvykę į Ukrainą, kur rengia reikiamus dokumentus. Jie taip pat nukentėjo nuo bendrovės „Sev transport“.

Surinkus duomenis apie nukentėjusius asmenis ir reikalingus dokumentus, teigia A. Cuzanauskas, jie bus perduoti prokuratūrai.

Baudžiamosios teisės advokatas Saulius Žentelis nurodo, kad profsąjungos atstovai į jį kreipėsi jau prieš porą savaičių, nes Darbo ginčų komisija negalėjo suteikti pagalbos nukentėjusiems žmonėms.

„Darbo ginčų komisija turimomis priemonėmis ir įrankiais nepajėgi atstatyti teisingumo. [...] Akivaizdu, kad kai kurių darbdavių elgesys peržengia tą sferą, kur darbo santykius gali reguliuoti darbo įstatymas ir patenka į baudžiamosios teisės sritį“, – teigia S. Žentelis.

Jo aiškinimu, kai kurių darbuotojų atžvilgiu darbdavys naudojo smurtą. Taip pat pasitaikė atvejų, kai žmonės buvo tam tikromis aplinkybėmis priverčiami 70 dienų pragyventi automobilyje, grįžti be atlyginimo ir po to pasirašyti lietuviškai parengtus dokumentus.

„Manau, prokuratūra įvertins ir tokį darbdavių elgesį. Akivaizdžiai matau požymius, kad yra klastojami dokumentai ir apgaulingai vedama buhalterija. Dar yra atvejų, kai renkamos duoklės, patenkant į darbą, gaunant darbą. [...] Po to niekas net neprisimena, kaip tas duokles ėmė“, – sako S. Žentelis.

LRT.lt jau anksčiau rašė apie kitą atvejį, kai Lietuvoje registruotoje įmonėje įsidarbinęs Ukrainos pilietis be atlygio ir poilsio dirbo 87 dienas. Vėliau vyras Lietuvos ir Lenkijos pasienyje buvo išmestas iš automobilio ir sumuštas.

Vairuotojas pasakojo, kad darbdavys ne tik nemokėjo algos ar vertė dirbti nepakenčiamomis darbo sąlygomis, bet ir neleido išeiti iš darbo, nors vairuotojas tai padaryti bandė net penkis kartus.

Darbdavys savo ruožtu tvirtina, kad vairuotojas girtuokliaudavo, o atvykus atsiimti automobilio elgėsi neadekvačiai ir dėl šios priežasties kilo konfliktas.

Taip pat skaitykite: Darbas lietuviškoje įmonėje ukrainiečiui atsirūgo: po 87 dienų be poilsio ir algos buvo sumuštas darbdavio (papildyta 12:18)

Komitetas ragina gerinti vairuotojų darbo sąlygas

Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, Seime antradienį turėtų būti priimta Seimo rezoliucija dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo.

„Žinoma, rezoliucija nėra įstatymas, nėra vyriausybės nutarimas [...] bet manau, kad galime pradėti kalbėti apie kitokį situacijos vertinimą“, – tvirtina T. Tomilinas.

Jo nuomone, iki šiol situaciją politikai vertino per Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) požiūrį: „Dabar situacija pasikeitė, yra politinė valia. [...] Tos lyderystės ėmėmės gana seniai, bet situacija sektoriuje, mano galva, vis blogėjo, ne tik dėl išnaudojimo atvejų, bet ir situacijos Europos Parlamente. Kai kurie ten priimti sprendimai ne visai palankūs mūsų šaliai, LINAVA nori pagalbos, bet atsakingai pareiškiu – jau dvejus metus kalbame su LINAVA, kad gerinti vairuotojų socialinę padėtį būtina.“

T. Tomilinas atkreipia dėmesį – šiuo metu vidutinė tolimųjų reisų vairuotojo alga siekia 512 eurų, tačiau, vertinant mediana, ši suma turėtų būti netgi mažesnė. Dėl šios priežasties, teigia T. Tomilinas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas rekomenduoja vyriausybei gerinti dienpinigių ir darbo užmokesčio santykį ir užtikrinti, kad tolimųjų reisų vairuotojai gautų visas jiems priklausančias socialines garantijas.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius