Verslas

2019.05.04 07:00

Į Islandiją sušių sukti išvažiavęs lietuvis: dirbau mažiau, o gaudavau beveik 5 kartus daugiau

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.05.04 07:00

Nuo sunkaus, po 14 valandų per dieną Lietuvoje trukusio darbo Arnas nusprendė pabėgti į Islandiją. Lietuvis teigia, kad tai puiki šalis žmonėms, norintiems užsidirbti bei patirti mažiau streso. Vis dėlto norinčiuosius čia užsibūti ilgiau įspėja – niūrus klimatas gali sukelti slogią nuotaiką.

Vilnietis Arnas pasakoja, kad Lietuvoje pastaruosius 3 metus dirbo viename iš Vilniaus restoranų, čia sukdavo sušius, o galimybė išvažiuoti dirbti svetur praėjusiais metais pasitaikė visai netikėtai, tiesiog keliaujant po Islandiją.

„Pasiėmiau atostogų ir išvažiavau pakeliauti. Aplankiau ten savo draugą, kuris tuo metu dirbo padavėju, o per vieną vakarinį pasisėdėjimą susipažinau su restorano, kuriame dirbo draugas, vadovu.

Pradėjau su juo bendrauti, pasakiau, kad dirbu virtuvėje, gaminu sušius. Tuomet jis man ir pasiūlė atvažiuoti vasaros sezonui padirbėti į Islandiją. Sakė, kad virtuvėje nuolatos trūksta papildomų rankų. Dar pasiteiravo, kiek uždirbu Lietuvoje bei pasijuokė, kad čia aš uždirbčiau kelis kartus daugiau“, – pasakoja Arnas.

Pasiūlymo tuo metu jis rimtai nesvarstė, o grįžęs namo toliau kibo į darbus. Tačiau vos po kelių savaičių Arnas sulaukė netikėtos žinutės iš Islandijoje dirbančio restorano vadovo, tas paklausė, ar jį vis dar domina darbas restorane.

Apsispręsti, ar mesti darbą bei išvykti laimės ieškoti svetur, Arnas turėjo vos dvi dienas.

„Jau trejus metus dirbau restorane, turėjau stabilių pajamų, patogioje vietoje nuomavausi būstą, o aplinkos keisti per daug nesinorėjo“, – atvirauja Arnas.

Vis dėlto galimybė uždirbti daugiau bei didelis darbo krūvis, kurį lietuvis patirdavo darbe, privertė jį susikrauti lagaminus bei pirmą kartą išvažiuoti dirbti svetur.

Lietuvoje dirbo daug

Pasakodamas apie darbo Lietuvoje ypatumus, Arnas atvirauja, kad dirbdavo labai daug. Anot jo, virtuvėje įprastai tekdavo suktis po 10–12 valandų, tačiau pasitaikydavo dienų, kada namo grįždavo ir po 14 valandų trukusios darbo pamainos.

„Ryte būdavo net iš lovos sunku atsikelti po 14 valandų stovėjimo ant kojų“, – atvirauja lietuvis.

Jis pripažįsta, kad už tokį darbą Lietuvoje gaudavo apie 600 eurų, kai dirbdavo viršvalandžius, atlyginimas galėdavo siekti apie 700–800 eurų.

„Iš mūsų reikalaudavo labai daug, o elgėsi kaip su šiukšlėmis“, – sako Arnas bei priduria, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis nusprendė išvažiuoti į Islandiją.

Iš pradžių jis dar pasiėmė neapmokamų atostogų, galvodamas, kad, jei nepavyks pritapti, grįš atgal į Lietuvą. Tačiau jau po pirmų dienų suprato, jog darbo sąlygos jį tenkina, o atlyginimas viršija lūkesčius. 

Pirmas įspūdis – brangu ir šalta

Arnas pasakoja, kad vos tik atvykęs į Islandiją susidūrė su žvarbiu klimatu. Lijo, pūtė stiprus vėjas, ir buvo šalta. Kadangi atskrido vėlai, teko laukti kitos dienos, kad galėtų važiuoti į Islandijos šiaurėje esančią Myvatno gyvenvietę, kur ir buvo jo darbo vieta.

„Užsisakiau kambarį svečių namuose, jį dalinausi su dar keturiais žmonėmis. Pigiau neradau, bet ir už tokį kambarį teko pakloti 80 eurų“, – sako Arnas.

Kitą rytą jis pajudėjo į autobusų stotį, nuo kurios – 7 valandų kelias iki darbo vietos. Arną nustebino tai, kad jau stotyje sutiko lietuvių šeimyną, o autobuso vairuotojas taip pat buvo lietuvis.

Nuvykęs į pačią Islandijos šiaurę, lietuvis pamatė, kad aplinkui – viešbutis, dar keli pastatai, o artimiausias miestelis yra net už 100 kilometrų.

„Pagalvojau, kad atsidūriau visiškoje laukymėje“, – sako Arnas bei priduria, kad vos tik atvykus jį viešbutyje pasitiko Islandijoje dirbantis draugas, palydėjo į namelį, kuriame lietuvis gyveno 5 mėnesius.

Dirbti sunku nebuvo

Lietuvis pasakoja, kad, vos tik įsikūrus, jau kitą dieną teko eiti į darbą.

„Iš pradžių tiesiog apsižiūrėjau. Apie 10 valandą atėjau į darbą, restoraną atidarydavo tik 18 val., tai visą dieną turėjau pasiruošti.

Ir taip būdavo nuolatos. Ateini į darbą, pasileidi muziką, pasidarai kavos, užkandi ir dirbi. Nebūdavo jokio spaudimo. Kartais nebūdavo net ką veikti, bet ateini į darbą, prabūni ir eini namo“, – darbo ypatumus pasakoja Arnas.

Jis pabrėžia, kad darbas Islandijoje buvo lengvesnis negu Lietuvoje, tačiau sumokėjus būsto nuomos įmokas kas mėnesį į jo sąskaitą įkrisdavo kone penkis kartus didesnė suma nei Lietuvoje – 3000 eurų.

Anot jo, iš pradžių sunkių darbų jam niekas nepatikėdavo. Reikėdavo daryti bendrus paruošiamuosius darbus, gaminti salotas. Tačiau laikui bėgant juo pasitikėti ėmė vis labiau, o po mėnesį trukusio darbo restoranas nusprendė pradėti gaminti lietuvio pasiūlytą patiekalą – sušius.

„Tai buvo labai geras sprendimas, kadangi niekur daugiau aplinkui sušių nenusipirksi. Juos pas mus tiesiog iššluodavo“, – pasakoja Arnas.

Brangi šalis gyventi

Nors atlyginimu skųstis lietuvis negalėjo, jis teigia, kad tiems, kas nori ne tik sėdėti namuose, bet ir keliauti po šalį ar vakarais nueiti į barą, teks paploninti pinigines.

„Kai tik atvykau į šalį, nežinojau, kaip čia pavyks pragyventi iki pirmojo atlyginimo. Nuėjome į kavinę, žiūriu, kad kainos kronomis, nelabai suprantu, kas ten parašyta. Išeinant iš restorano teko susimokėti apie 60 eurų“, – sako Arnas. Jis taip pat mini, kad panašiai tiek Islandijoje kainuodavo ir jo gaminamų sušių porcija.

Per mėnesį pramogoms ir maistui Arnas išleisdavo apie 700 eurų, todėl, net ir atskaičiavus visas išlaidas, kiekvieną mėnesį pavykdavo kišenę papildyti virš 2 tūkst. eurų. Galėdavo susitaupyti ir daugiau, kadangi restorane, kuriame dirbo Arnas, darbuotojus maitindavo nemokamai.

Tačiau lietuvis nebuvo linkęs savęs riboti, laisvadieniais keliaudavo po Islandiją, nevengdavo su draugais nueiti ir į restoranus, o už bokalą alaus paklodavo po 10 eurų.

Vis dėlto Arnas mini, kad būdavo dienų, kai niekur nesinorėdavo eiti, tuomet sėdėdavo namuose. Kai išlįsdavo saulė, jis eidavo pasivaikščioti, tačiau susidurdavo su kita bėda – Myvanto apylinkėje būdavo pilna mažų musyčių, kurios lįsdavo prie atvirų kūno vietų, o jei bandydavai vaikyti – kąsdavo.

„Kai kurie žmonės net su bitininkų kaukėmis vaikščiodavo“, – sako Arnas bei priduria, kad nežinia, kada geriau, kai pučia vėjas ir šalta, ar kai šviečia saulė, bet lenda įkyrios musytės.

Ketina vykti dar kartą

Islandijoje praleidęs 5 mėnesius lietuvis nusprendė grįžti atgal į Lietuvą. „Buvau jau pavargęs nuo Islandiško klimato ir nuo to niūrumo“, – sako Arnas.

Parsivežęs namo apie 9 tūkst. eurų jis neketino kibti į darbus, o uždarbį skyrė kelionėms po Indiją bei kūrybai.

Vis dėlto šiais metais Arnas ketina į Islandiją vykti dar kartą ir jau turi nusipirkęs lėktuvo bilietus. Tik šį kartą Atlanto vandenyno saloje jis ketina pabūti ilgiau nei 5 mėnesius.