Lietuva, galbūt pati to nežinodama, talkina Rusijai įsitvirtinant tarptautinėje suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje.
Energetikos ministras pripažįsta, kad „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo tarp pirmųjų įmonių įsigijusių dujų iš naujai atidarytos SGD gamyklos Leningrado srityje. Esą Lietuvą suklaidino tarpininkas, nenurodęs tikrojo pardavėjo.
Ekspertai perspėja, kad Lietuva galėjo pažeisti ir tarptautines sankcijas, skirtas Rusijai, nes dujos pirktos iš Kremliui artimos energetikos įmonės, kurios akcininkas – sankcijų sąraše.
Pompastiškai prieš savaitę atidaręs suskystintųjų gamtinių dujų gamyklą „Kriogaz-Vysock“, Leningrado srityje, ir išleidęs pirmąjį krovinį, Rusijos prezidentas gyrėsi, kad Maskva toliau didins šio kuro eksportą, pirmiausiai į Baltijos šalis.
„Noriu pabrėžti, kad Rusija ir toliau palaipsniui gamins daugiau suskystintųjų dujų, kad užimtų mūsų šalies vertą rinkos dalį“, – tuomet kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos žiniasklaida atskleidė ir pirmąjį krovinio užsakovą. Naująjį uostą valdanti antra po „Gazpromo“ dujų įmonė Rusijoje „Novatek“ mažos apimties suskystintųjų dujų krovinį per tarpininkus pardavė Lietuvai. Sandoriui nesutrukdė tai, kad vienas pagrindinių „Novatek“ akcininkų, artimas V. Putino aplinkos žmogus Genadijus Timčenka – sankcijų sąraše.
Energetikos ministras pripažįsta, kad šio sandorio speciali komisija netikrino, nes jis sudarytas per tarpininkus, o ir kiekis itin mažas.
Anot ministro tikrasis pardavėjas paaiškėjo laivui jau atplaukus į Lietuvą. Esą sudarant vadinamuosius ateities sandorius, tiekėjai patys renkasi pardavėją. Ministras sako: galima svarstyti tarpininkus įpareigoti nepirkti iš konkrečių įmonių, tačiau tokiu atveju dujos Lietuvai greičiausiai brangtų.
„Tokiu atveju būtų, be abejo, šiek tiek ribojama konkurencija. Tai būtų labai aišku pačiai įmonei ir tiems tarpininkams, kurie tiekia dujas, kad tokie kroviniai Lietuvos teritorijoje yra nepageidaujami. Sudarant sandorį net nebuvo žinoma, kad dujos bus tiekiamos iš „Novatek“ kompanijos ir tik praktiškai pakrovus dujas paaiškėjo šitas faktas. Be abejo, galima ieškoti ir saugiklių tam tikrų, bet reikia įvertinti ir besiformuojančią šiuo metu esančių dujų rinkos dinamiką. Tikrai sudėtingiau tenka atsekti konkretų dujų tiekėją“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tarptautinė žiniasklaida skaičiuoja, kad mūsų šalis viena daugiausiai perkančių dujas iš naujojo „Novatek“ uosto. Klaipėdą jau pasiekė trys nedideli kroviniai: vienas skirtas Lietuvos energijos tiekimui, du – „Achemai“. Šios bendrovės planuose dar bent keli panašūs laivai, vienas jų į Klaipėdą turėtų atplaukti kitą savaitę.
„Kelia tokį labai nemalonų jausmą tai, kad visa tai buvo slepiama, o dabar bandoma teisintis. Tai galima labai paprastai pasakyti, tai buvo padaryta klaida, mes to neįvertinom teisiškai ir politiškai, ir po šito krovinio daugiau krovinių mes imsime ar neimsime, bet mes neturime vertinimo į ateitį. Kas buvo, krovinys nupirktas. Bet štai kokia yra vyriausybės pozicija tuo klausimu. Ar vyriausybė visgi pasiruošusi už žemą kainą pirkti iš bet ko. Nepriklausomai taikomos sankcijos netaikomos, ar visgi yra tam tikras politinė valia ir tam tikri principai“, – buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Rusija gali dalyvauti rinkoje su savo produktais, jei tos įmonės nesankcionuotos. Tai tuo ir viskas atsisakyta. Čia nėra kažkoks atsiribojimas kaip nuo klasės, yra taisyklės ir jų reikia paisyti. O pati rinka jį sureguliuoja ir kainas, ir vartotojai nenukenčia, ir šalis nenukenčia. Tai toks ir būtų tikslas“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ekspertai primena, kad Lietuva pasisako prieš kitą Kremliaus projektą – „Nord Stream 2“, jį vadindama politiniu įrankiu. Ir perspėja, kad mūsų noras pigiau pirkti suskystintas rusiškas dujas per terminalą gali nepatikti Lenkijai. Ši neseniai paskelbė atsisakysianti rusiškų dujų importo, nepriklausomai nuo to, kokią kainą pasiūlys „Gazprom“ ar kiti gamintojai.
„Na, tiesą sakant, Lenkijos premjeras labai neseniai tuo klausimu aiškiai pasisakė ir iš esmės jis suformulavo galbūt šiek tiek švelniau negu aš formuluoju, kad tai yra finansavimas būtent to karo, kurį mes kariaujame. Rusiškų dujų pirkimas, rusiškos naftos pirkimas yra to karo, kuris yra kariaujamas taip pat ir prieš mus, ne tik prieš mus, prieš visą Europą, prieš pasaulį. Šitas Rusijos režimas kariauja, bet tai yra to karo finansavimas mūsų pačių pinigais“, – situaciją analizuoja ekspertas Marius Laurinavičius.
„Tai nėra privatus verslas, kuris iš esmės savo proto, sugebėjimų, investicijų dėka turi tokias pozicijas, tai yra žmonės, kurie gauna išskirtines pozicijas V. Putino aplinkoje. Jeigu mes tai toleruojame, nematome čia nieko blogo, man daug klausimų kelia“, – teigia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Nei „Achema“, nei „Lietuvos energija“ neatskleidžia už kokią kainą perkamos dujas iš „Novatek“.
Žiūrėkite reportažą nuo 01.02 min.
